gal

1 Paulius, apaštalas (ne nuo žmonių, nei per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Dievą Tėvą, kuris prikėlė jį iš numirusiųjų),
2 ir visi su manimi esantys broliai, Galatijos bažnyčioms:
3 malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
4 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išvaduotų mus iš šio dabartinio pikto pasaulio, pagal valią Dievo ir mūsų Tėvo,
5 kuriam tebūna šlovė per amžių amžius. Amen.
6 Aš stebiuosi, kad nuo to, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetėte į kitą evangeliją,
7 kuri nėra kita; bet yra tie, kurie trikdo jus ir nori iškreipti Kristaus evangeliją.
8 Bet nors ir mes ar angelas iš dangaus skelbtų jums kokią kitą evangeliją negu tą, kurią jums paskelbėme, tebūna prakeiktas.
9 Kaip sakėme anksčiau, taip aš vėl dabar sakau: jei kas jums skelbia kokią kitą evangeliją negu tą, kurią priėmėte, tebūna prakeiktas.
10 Ar aš dabar įtikinėju žmones, ar Dievą? Arba, ar siekiu įtikti žmonėms? Nes jei aš vis dar įtikčiau žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas.
11 Bet aš patvirtinu jums, broliai, kad mano paskelbtoji evangelija nėra pagal žmogų.
12 Nes aš nei gavau ją iš žmogaus, nei buvau jos išmokytas, bet per Jėzaus Kristaus apreiškimą.
13 Nes jūs girdėjote apie mano elgesį praeityje žydų religijoje, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir ją niokojau;
14 ir žydų religijoje buvau naudingesnis už daugelį man lygių mano tautoje, būdamas nepalyginamai uolesnis dėl savo tėvų tradicijų.
15 Bet kai patiko Dievui, kuris išskyrė mane nuo mano motinos įsčių ir pašaukė mane savo malone,
16 kad apreikštų manyje savo Sūnų, idant skelbčiau jį tarp pagonių; aš tuojau nesitariau su kūnu ir krauju;
17 nei nuvykau aukštyn į Jeruzalę pas tuos, kurie pirmiau manęs buvo apaštalai; bet nuėjau į Arabiją ir vėl sugrįžau į Damaską.
18 Paskui, po trijų metų, nuėjau aukštyn į Jeruzalę pasimatyti su Petru ir pasilikau pas jį penkiolika dienų.
19 Bet kitų iš apaštalų nei vieno nemačiau, išskyrus Viešpaties brolį Jokūbą.
20 Na, o tai, ką jums rašau štai Dievo akivaizdoje, aš nemeluoju.
21 Po to atėjau į Sirijos ir Kilikijos sritis;
22 ir iš veido buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios buvo Kristuje;
23 bet jos tik girdėjo, kad: „Tas, kuris mus praeityje persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė“.
24 Ir jos šlovino Dievą manyje.
1 Paskui, po keturiolikos metų, vėl nuėjau aukštyn į Jeruzalę su Barnabu, pasiėmęs ir Titą.
2 Ir nuėjau aukštyn per apreiškimą ir jiems išdėsčiau tą evangeliją, kurią skelbiu tarp pagonių, bet asmeniškai tiems, kurie buvo gerbiami, kad kokiu būdu nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui.
3 Bet nei Titas, kuris buvo su manimi, būdamas graikas, nebuvo verčiamas apsipjaustyti;
4 o tai dėl netikrų brolių, nejučia įvestų, kurie slapta įėjo šnipinėti mūsų laisvės, kurią turime Kristuje Jėzuje, kad galėtų mus pavergti;
5 jiems mes nenusileidome, nepasiduodami nei valandai; kad evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.
6 Bet dėl tų, kurie atrodė esą kažin kas (kas jie bebuvo, man tai neturi reikšmės: Dievas nepaiso nei vieno žmogaus asmenybės); nes tie, kurie atrodė esą kažin kas, pasitarime man nieko nepridėjo;
7 bet priešingai, kai jie pamatė, kad man buvo patikėta neapipjaustymo evangelija, kaip Petrui apipjaustymo evangelija
8 (nes tas, kuris veiksmingai veikė Petre apipjaustymo apaštalystei, tas pats buvo galingas manyje pagonims);
9 ir kai Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie atrodė esą stulpai, suprato tą man duotą malonę, jie padavė man ir Barnabui dešines draugystės rankas; kad mes eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustymą.
10 Tiktai jie norėjo, kad mes prisimintume vargšus; tai, ką aš ir stengiausi daryti.
11 Bet kai Petras buvo atėjęs į Antiochą, aš pasipriešinau jam į akis, nes jis buvo peiktinas.
12 Nes prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgė su pagonimis; bet kai jie atvyko, jis atsitraukė ir atsiskyrė, bijodamas tų, kurie buvo iš apipjaustymo.
13 Ir kiti žydai taip pat veidmainiavo su juo; taip, kad ir Barnabas buvo jų veidmainystės nuviliotas.
14 Bet kai pamačiau, kad jie nevaikšto tiesiai pagal tą evangelijos tiesą, aš tariau Petrui jų visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne kaip žydai gyvena, kodėl verti pagonis gyventi, kaip žydai gyvena?“
15 Mes, iš prigimties žydai, o ne pagonių nusidėjėliai,
16 žinodami, kad žmogus neišteisinamas per įstatymo darbus, bet per Jėzaus Kristaus tikėjimą, ir mes įtikėjome Jėzumi Kristumi, kad būtume išteisinti per Kristaus tikėjimą, o ne per įstatymo darbus; nes įstatymo darbais nebus išteisintas joks kūnas.
17 Bet jei ieškodami, kad būtume išteisinti per Kristų, mes ir patys esame rasti nusidėjėliais, ar todėl Kristus yra nuodėmės tarnautojas? Apsaugok Dieve.
18 Nes jei vėl statau tai, ką sugrioviau, aš darau save nusižengėliu.
19 Nes per įstatymą aš esu miręs įstatymui, kad gyvenčiau Dievui.
20 Aš nukryžiuotas su Kristumi: vis dėlto aš gyvenu; tačiau ne aš, bet Kristus gyvena manyje; ir gyvenimą, kurį dabar gyvenu kūne, gyvenu per Dievo Sūnaus tikėjimą, kuris mane pamilo ir atidavė save už mane.
21 Aš neverčiu niekais Dievo malonės; nes jei teisumas ateina per įstatymą, tuomet Kristus yra miręs veltui.
1 O kvaili Galatai, kas jus apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai, prieš kurių akis Jėzus Kristus buvo aiškiai pavaizduotas, nukryžiuotas tarp jūsų?
2 Vien tai norėčiau iš jūsų sužinoti: ar Dvasią gavote per įstatymo darbus, ar per tikėjimo klausymąsi?
3 Ar jūs tokie kvaili? Pradėję Dvasioje ar dabar užbaigėte kūnu?
4 Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei tai būtų dar veltui!
5 Taigi tas, kuris jums parūpina Dvasią ir daro stebuklus tarp jūsų, ar jis tai daro per įstatymo darbus, ar per tikėjimo klausymąsi?
6 Kaip Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.
7 Todėl žinokite, kad tie, kurie yra iš tikėjimo, tie yra Abraomo vaikai.
8 Ir Raštas, iš anksto numatydamas, kad Dievas išteisins pagonis per tikėjimą, prieš tai paskelbė Abraomui evangeliją sakydamas: „Tavyje bus palaimintos visos tautos“.
9 Taip tad tie, kurie yra iš tikėjimo, yra palaiminti su ištikimuoju Abraomu.
10 Nes visi, esantys iš įstatymo darbų, yra prakeikimo valdžioje, nes yra parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, nepasiliekantis visame tame, kas yra surašyta įstatymo knygoje, kad tai darytų“.
11 Bet kad niekas neišteisinamas per įstatymą Dievo akyse, yra aišku, nes: „Teisusis gyvens tikėjimu“.
12 O įstatymas nėra iš tikėjimo, bet: „Žmogus, kuris juos daro, jais gyvens“.
13 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, už mus tapdamas prakeikimu, nes yra parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kabo ant medžio“;
14 kad Abraomo palaiminimas ateitų ant pagonių per Jėzų Kristų; kad mes per tikėjimą gautume Dvasios pažadą.
15 Broliai, aš kalbu žmogiškai; nors tai būtų tik žmogaus sandora, tačiau jei ji būtų patvirtinta, niekas jos nepanaikina nei prie jos prideda.
16 Na, o Abraomui ir jo sėklai buvo duoti pažadai. Jis nesako: „Ir sėkloms“, kaip apie daugelį, bet kaip apie vieną: „Ir tavo sėklai“, kuri yra Kristus.
17 Ir tai sakau, kad sandoros, kuri anksčiau buvo Dievo patvirtinta Kristuje, negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, kad pažadą paverstų negaliojančiu.
18 Nes jei paveldas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado; bet Dievas davė jį Abraomui per pažadą.
19 Tai kam reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis sėkla, kuriai buvo duotas pažadas; ir buvo parengtas per angelus tarpininko rankoje.
20 Na, o tarpininkas nėra vieno tarpininkas, bet Dievas yra vienas.
21 Ar tad įstatymas priešingas Dievo pažadams? Apsaugok Dieve; nes jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų buvęs per įstatymą.
22 Bet Raštas viską užrakino nuodėmės valdžioje, kad pažadas per Jėzaus Kristaus tikėjimą būtų duotas tiems, kurie tiki.
23 Bet prieš ateinant tikėjimui mes buvome saugomi įstatymo valdžioje, užrakinti iki to tikėjimo, kuris po to turėjo būti apreikštas.
24 Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, kad atvestų mus iki Kristaus, kad būtume išteisinti tikėjimu.
25 Bet atėjus tam tikėjimui, mes nebesame auklėtojo valdžioje.
26 Nes jūs visi esate Dievo vaikai per tikėjimą į Kristų Jėzų.
27 Nes jūs visi, kurie buvote pakrikštyti į Kristų, apsivilkote Kristumi.
28 Nėra nei žydo, nei graiko, nėra nei vergo, nei laisvojo, nėra nei vyriškos lyties, nei moteriškos lyties: nes jūs visi esate viena Kristuje Jėzuje.
29 O jeigu jūs esate Kristaus, tada esate Abraomo sėkla ir paveldėtojai pagal pažadą.
1 Na, o sakau, kad, kol paveldėtojas yra vaikas, jis niekuo nesiskiria nuo tarno, nors ir yra visų viešpats;
2 bet yra globėjų ir valdytojų valdžioje iki tėvo nustatyto laiko.
3 Taip ir mes, kai buvome vaikai, buvome pasaulio pradmenų vergijoje;
4 bet kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas išsiuntė savo Sūnų, padarytą iš moters, padarytą pavaldžiu įstatymui,
5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje, kad mes gautume įsūnystę.
6 O kadangi esate sūnūs, Dievas išsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, šaukiančią: „Aba, Tėve“.
7 Todėl tu jau nebesi tarnas, bet sūnus; o jei sūnus, tuomet Dievo paveldėtojas per Kristų.
8 Tačiau tada, kai nepažinojote Dievo, jūs tarnavote tiems, kurie prigimtimi nėra dievai.
9 Bet dabar, kai esate pažinę Dievą arba verčiau esate Dievo pažinti, kaipgi vėl gręžiatės į silpnus ir elgetiškus pradmenis, kuriems vėl trokštate vergauti?
10 Jūs laikotės dienų ir mėnesių, ir laikų, ir metų.
11 Aš bijau dėl jūsų, kad nebūčiau jums triūsą skyręs veltui.
12 Broliai, maldauju jus, būkite kaip aš; nes aš esu, kaip jūs: jūs man nepadarėte jokios žalos.
13 Jūs žinote, kaip per kūno negalią aš pirmą kartą paskelbiau jums evangeliją.
14 Ir jūs nepaniekinote nei neatmetėte mano kūne buvusios pagundos; bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip Kristų Jėzų.
15 Tad kurgi yra palaima, apie kurią kalbėjote? Nes aš jums liudiju, kad, jei būtų buvę įmanoma, jūs būtumėte išsilupę savo akis ir jas man atidavę.
16 Ar aš tapau jūsų priešu todėl, kad kalbu jums tiesą?
17 Jie uoliai jus myli, bet ne gerai; taip, jie nori jus atitraukti, kad jūs juos mylėtumėte.
18 Bet gerai būti visada uoliai mylimiems dėl gero, o ne vien tuomet, kai esu pas jus.
19 Mano vaikeliai, dėl kurių vėl kenčiu gimdymo skausmus, kol Kristus susiformuos jumyse,
20 trokštu dabar būti pas jus ir pakeisti savo balsą; nes aš abejoju dėl jūsų.
21 Pasakykite man jūs, trokštantys būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22 Nes yra parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, kitą iš laisvosios.
23 Bet tas iš vergės buvo gimęs pagal kūną; o tas iš laisvosios – per pažadą.
24 Tai yra alegorija, nes šios yra dvi sandoros: viena iš Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, kuri yra Agara.
25 Nes ši Agara yra Sinajaus kalnas Arabijoje ir atitinka Jeruzalę, kuri dabar yra, ir yra vergystėje su savo vaikais.
26 Bet Jeruzalė, esanti aukštai, yra laisva, kuri yra visų mūsų motina.
27 Nes yra parašyta: „Džiaukis, nevaisingoji, kuri negimdai; pratrūk ir šauk tu, neturinti gimdymo skausmų; nes apleistoji turi daug daugiau vaikų, negu turinčioji vyrą“.
28 Na, o mes, broliai, kaip Izaokas buvo, esame pažado vaikai.
29 Bet kaip tuomet tas, kuris gimė pagal kūną, persekiojo tą, kuris gimė pagal Dvasią, taip ir dabar.
30 Tačiau ką sako Raštas? „Išvaryk vergę ir jos sūnų; nes vergės sūnus nebus paveldėtojas su laisvosios sūnumi“.
31 Taip tad, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.
1 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir neįsipainiokite vėl į vergystės jungą.
2 Štai aš, Paulius, sakau jums, kad, jei apsipjaustysite, Kristus jums nebus niekuo naudingas.
3 Nes aš vėl liudiju kiekvienam, kuris apipjaustomas, jog jis yra skolininkas, kad vykdytų visą įstatymą.
4 Kristus tapo negaliojančiu jums, kurie esate išteisinti įstatymu; jūs esate atkritę nuo malonės.
5 Nes mes per Dvasią tikėjimu laukiame teisumo vilties.
6 Nes Jėzuje Kristuje nei apipjaustymas neduoda naudos, nei neapipjaustymas; bet tikėjimas, veikiantis meile.
7 Jūs gerai bėgote; kas jums sutrukdė, kad nepaklustumėte tiesai?
8 Šis įtikinimas ateina ne iš to, kuris jus šaukia.
9 Truputis raugo įraugina visą minkalą.
10 Aš pasitikiu jumis per Viešpatį, kad nebūsite kitaip nusiteikę; bet tas, kuris jus trikdo, kas jis bebūtų, nešios savąjį teismą.
11 O aš, broliai, jei vis dar skelbiu apipjaustymą, kodėl dar kenčiu persekiojimą? Tuomet kryžiaus papiktinimas yra liovęsis.
12 Norėčiau, kad tie, kurie jus trikdo, būtų iškirsti.
13 Nes jūs, broliai, buvote pašaukti į laisvę; tik nenaudokite laisvės kaip progos kūnui, bet meile tarnaukite vienas kitam.
14 Nes visas įstatymas yra išpildomas viename žodyje, būtent šiame: „Mylėk savo artimą kaip save“.
15 Bet jei kandžiojate ir ryjate vienas kitą, žiūrėkite, kad nebūtumėte vienas kito praryti.
16 Tad sakau tai: vaikščiokite Dvasioje, ir nepildysite kūno geidulių.
17 Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia priešingo kūnui; ir šitie yra priešingi vienas kitam; taip, kad jūs negalite padaryti to, ko norite.
18 Bet jei esate Dvasios vedami, jūs nesate įstatymo valdžioje.
19 Na, o kūno darbai yra aiškūs, kurie yra šie: svetimavimas, paleistuvavimas, nešvarumas, gašlumas,
20 stabmeldystė, raganavimas, neapykanta, kivirčai, rungtyniavimai, rūstybė, vaidai, maištavimai, erezijos,
21 pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs tokie; apie kuriuos aš sakau iš anksto, kaip ir esu jums sakęs praeityje, kad tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
22 Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, ilgas pakantumas, švelnumas, gerumas, tikėjimas,
23 romumas, susivaldymas – prieš tokius nėra įstatymo.
24 O kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais.
25 Jei gyvename Dvasioje, tai ir vaikščiokime Dvasioje.
26 Netrokškime tuščios šlovės, erzindami vienas kitą, pavydėdami vienas kitam.
1 Broliai, jei žmogus būtų užvaldytas nusižengime, jūs, kurie esate dvasiški, atstatykite tokį su romia dvasia; žiūrėdamas savęs, kad pats nebūtumei sugundytas.
2 Nešiokite vieni kitų naštas ir taip išpildykite Kristaus įstatymą.
3 Nes jei kas, būdamas niekas, mano esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.
4 Bet kiekvienas teišmėgina savo darbą, ir tada galės džiūgauti pačiame savyje, o ne kitame.
5 Nes kiekvienas neš savo naštą.
6 Kas mokomas žodžio, tegul dalijasi visomis gėrybėmis su tuo, kuris moko.
7 Neapsigaukite; iš Dievo nepasišaipysi; nes ką žmogus sėja, tai ir pjaus.
8 Nes tas, kas sėja savo kūnui, iš kūno pjaus sugedimą; bet tas, kas sėja Dvasiai, iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.
9 Ir nenuvarkime darydami gera, nes tinkamu laiku pjausime, jei nenusilpsime.
10 Todėl kai turime progą, darykime gera visiems, ypač tikėjimo namiškiams.
11 Matote, kokį didelį laišką jums parašiau savo ranka.
12 Visi, kurie trokšta gerai pasirodyti kūnu, verčia jus apsipjaustyti tik tam, kad nereikėtų kentėti persekiojimo dėl Kristaus kryžiaus.
13 Nes nei jie patys, kurie yra apipjaustyti, nesilaiko įstatymo; bet trokšta, kad jūs būtumėte apipjaustyti, kad jie galėtų pasigirti jūsų kūnu.
14 Bet apsaugok Dieve, kad aš kuo girčiausi, išskyrus kryžiumi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, per kurį pasaulis man yra nukryžiuotas, ir aš pasauliui.
15 Nes Kristuje Jėzuje niekuo nenaudingas nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tik naujas sutvėrimas.
16 Ir visi, kurie vaikšto pagal šią taisyklę, ramybė ir gailestingumas tebūna jiems; ir Dievo Izraeliui.
17 Nuo šiol niekas tenevargina manęs, nes aš savo kūne nešioju Viešpaties Jėzaus žymes.
18 Broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia. Amen.