Fiktiv Lithuania - Respublikos Leidiniu Grupe

Respublikos leidinių grupė – leidinių grupė Lietuvoje. Taip pat šiai grupei priklauso Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Šios grupės pagrindiniai savininkai ir akcininkai yra Vitas Tomkus, Lina Tomkienė, Justinas Tomkus, Rytis Tomkus.

===
Respublika – dienraštis, einantis nuo 1989 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje. Leidžiamas Respublikos leidinių grupės.

Pirmasis Sąjūdžio dienraščio „Respublikos“ numeris pasirodė 1989 m. rugsėjo 16 d. Vėliau dienraštis tapo nepriklausomu. Pirmasis 8 puslapių numeris išėjo 100 tūkst. egzempliorių tiražu.

1990 m. „Respublika“ padidėjo iki 32 puslapių ir tapo storiausiu dienraščiu Lietuvoje.

1991 m. į „Respubliką“ rinkosi daugelis iš Spaudos rūmų išėjusių žurnalistų. Laikraštyje skaitytojams pateikiama informacija iš visos šalies.

1991 m. sausio 7 d. pasirodė pirmoji „Respublika“ rusų kalba.

1998 m. „Respublika“ įkuria savo nuosavą spaustuvę, „Respublika“ pradedama spausdinti spalvotai.

Šiuo metu dienraštis „Respublika“ spausdinamas su priedais „Pinigai“, „Greitis“, „Pastogė“, „Sportas“, „Gyvenimas“, „Būkime sveiki“, „Laisvalaikis“, „Julius“, „Brigita“ ir „TV Publika“, kuri yra didžiausiu tiražu Baltijos šalyse spausdinamas laikraščio priedas.

===
Vakaro žinios - Lietuvos dienraštis, einantis nuo 1999 m. Leidėjas UAB „Respublikos leidinių grupė“. Šeštadieniais laikraštis išeina su priedais „Geras“ ir „TV publika“.

"Vakaro žinios" - dienraštis žmogui, ieškančiam tiesos, norinčiam išgirsti kitokią nuomonę, suprantančiam, kas svarbiausia ir nebijančiam kovoti. Kiekvieną dieną - įdomiai, drąsiai apie politiką, finansus, kultūrą, kriminalus ir paprastų bei neįprastų žmonių gyvenimus.

===
Šiaulių kraštas – Šiaulių apskrities laikraštis, einantis nuo 1990 m. lapkričio 20 d.

Iki 1995 m. buvo krašto laikraštis. Leidžia 6 kartus per savaitę UAB „Šiaulių kraštas“, nuo 2000 m. „Respublikos leidinių grupės“ dalis. Tiražas 1990 m. – 9000 egz., 1997 m. – 25 000 egz. Leido priedą „Reklamos laikraštis“, filialai: „Biržiečių žodis“, „Kelmės kraštas“, „Mūsų kraštas“, „Pakruojo kraštas“, „Sidabrė“, „Žemaitis“.

Rašo apie Šiaulių miesto bei rajono ir aplinkinių rajonų gyvenimo aktualijas, nagrinėja politines, socialines ir ūkines problemas.

===
„Vakarų ekspresas“ – dienraštis, leidžiamas Klaipėdoje nuo 1990 m. rugsėjo 15 d., išeina šešis kartus per savaitę. Kartu su laikraščiu leidžiami priedai „Sveikata“, „Verslas“, „Jūros vartai“, „Kultūros uostas“, „Vakarų Lietuva“. Tiražas svyruoja apie 10.000 egz. Taip pat yra leidžiamas savaitraštis „Savaitės ekspresas“ ir žurnalas „Vakarai“. Moto – „Naujienas kuriame kartu“. Laikraštis stengiasi būti kuo arčiau žmonių esančiu Vakarų Lietuvos, regioniniu ir vietiniu laikraščiu, atspindėti klaipėdiečių, Vakarų Lietuvos įvykius, šia tema rašyti daugiau, negu rašo nacionaliniai dienraščiai.

Dienraštis platinamas Klaipėdoje, Gargžduose, Skuode, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Palangoje, Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Rietave, Šilalėje, Neringoje, Šilutėje, Tauragėje, Jurbarke, Raseiniuose, Kaune, Marijampolėje, Vilniuje.

„Vakarų ekspresas“ naujienas galima rasti ne tik laikraštyje, bet ir internete. Portale publikuojamos įvairios temos: sveikata, sportas, kriminalai, ekonomika, visuomenė, kultūra, laisvalaikis, pasaulis, galima rasti skaitytojų nuomonių, konkursų, skelbimų ar video siužetų.

===
Žemaitis – Plungės rajono laikraštis, einantis nuo 1948 m. lapkričio 1 d. Plungėje.

Iki 1950 m. Plungės apskrities laikraštis, 1950–1990 m. – LKP Plungės rajono komiteto ir Liaudies deputatų tarybos leidinys, nuo 1990 m. – Plungės rajono laikraštis.

1948 m. ėjo kartą, 1949–1951 m. – du kartus, vėliau – tris kartus, nuo 1990 m. – du kartus per savaitę. Iki 1963 m. vadinosi „Socialistinis kelias“, nuo 1963 m. – „Kibirkštis“, nuo 1990 m. spalio 1 d. – „Žemaitis“. Tiražas 1948 m. – 1000 egz., 1957 m. – 15 000 egz., 1997 m. – 5000 egz. 2011 m. antradienio tiražas – 5100 egz., penktadienio – 7500 egz.

===
Biržiečių žodis – Biržų rajono laikraštis, einantis nuo 1945 m. vasario 12 d.

Iki 1950 m. buvo Biržų apskrities laikraštis „Biržiečių tarybinis žodis“, nuo 1950 m. – LKP Biržų rajonas komiteto ir DŽDT leidinys, vadinosi „Raudonasis artojas“, nuo 1961 m. – „Biržiečių žodis“. 1962 m. balandžio 21 d. – 1963 m. sausio 28 d. leistas tarprajoninis laikraštis „Darbas“ Biržų ir Pasvalio rajonų gyventojams, 1963–1990 m. – LKP Biržų rajonas komiteto ir LDT leidinys „Biržiečių žodis“, nuo 1990 m. – Biržų rajono laikraštis.

1945–1946 m. ėjo kartą, 1950–1951 m. – dukart, 1952 m. – dukart-triskart, nuo 1953 m. – triskart per savaitę. Tiražas 1945 m. – 4000 egz., 1987 m. – 11 900 egz., 1997 m. – 7400 egz., 2011 m. – 2571 egz., 2021 m. – 3100 (kartu su elektronine versija).

===
ELTA – nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

1919 m. šveicaras Juozas Eretas, dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, pakviestas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro Augustino Voldemaro įsakymu J. Eretas nuo 1920 m. kovo 8 d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip Ereto Lietuvos telegramų agentūra). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis.

ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920 m. balandžio 1 d. Informacijos departamento padalinys. Nuo 1921 m. kovo 17 d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo 1924 m. vasario 27 d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau – Politikos departamentui. Nuo 1938 m. kovo 15 d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys.

Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje – apie 20. 1920–1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš Reuters (Didžioji Britanija), DNB (Vokietija), Agence Havas (Prancūzija), Agenzia Stefani (Italija), TASS (SSRS) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko vienintelė – rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros SSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS’o. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė.

1995 m. 20 proc. bendrovės akcijų buvo parduotos, 1996 m. – 11,9 proc. akcijų, 1997 m. gegužės mėn. – 28,6 proc. akcijų. 2002 m. 50,86 proc. bendrovės akcijų įsigijo „MG Baltic Investment“. 2003 m. balandžio mėn. „MG Baltic Investment“ valdė 50,86 proc., valstybė – 39,6 proc., o koncernas „Achemos grupė“ – 6,75 proc. bendrovės akcijų.

2004 m. spalio mėn. 57,93 proc. naujienų agentūros akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo „Respublikos leidinių grupė“.

ELTA - pirmaujanti žinių agentūra Baltijos šalyse. ELTA - ant ilgametės patirties pamato išaugusi dinamiška ir moderni nacionalinė naujienų agentūra, teikianti aktualią, patikimą, subalansuotą informaciją.

ELTA - svarbiausios Lietuvos ir pasaulio naujienos, pristatomos patogiai ir laiku. Eltos svetainėje elta.lt visą parą nuolat atnaujinama originali ir verstinė informacija apie politiką, verslą, sportą, kultūrą, teisėsaugą, pramogas.

Eltos naujienų agentūroje dirba patyrę žurnalistai, fotokorespondentai, vertėjai, redaktoriai. Jie rūpinasi, kad didžiųjų pasaulio agentūrų - Didžiosios Britanijos Reuters, Vokietijos DPA; taip pat kaimyninių šalių - Rusijos ITAR-TASS, Latvijos LETA, Lenkijos PAP ir kitų - pranešimai pasiektų Lietuvos vartotoją, o informacija iš Lietuvos anglų ir rusų kalbomis sklistų po pasaulį. Naujausius vaizdus iš užsienio Eltai teikia fotoagentūra EPA. Eltos fotobanke sukaupta per milijoną archyvinių nuotraukų nuo 1985 m.

Kiekvieną rytą ELTA praneša, kokie įvykiai tą dieną numatomi Lietuvoje, kuo prieš keletą metų ar šimtmečių konkreti diena buvo svarbi Lietuvai ir pasauliui, ką rašo šalies ir pasaulio spauda. ELTA skelbia visuomenės nuomonės apklausas, politologų komentarus, interviu su žinomais ir įtakingais žmonėmis. Verslo sraute - šalies įmonių naujienos, reguliariai pateikiamos Lietuvos ir pasaulio akcijų biržų žinios, valiutų kursai, tarptautinės verslo naujienos. Visas Eltos žinių srautas nuo 1996 m. archyvuojamas klientams prieinamoje duomenų bazėje.

Eltos informaciją kuria geriausi žurnalistai-profesionalai, renkantys žinias tik etiškais ir teisėtais būdais. Eltos komanda yra operatyvi, bet ne paviršutiniška; aštri, bet ne tendencinga; konkurencinga, bet ne įžūli; principinga, bet ne tiesmuka.

Įvairiapuses, profesionaliai parengtas Eltos žinias ir vaizdus skelbia nacionaliniai, regioniniai ir rajoniniai dienraščiai, savaitraščiai, žurnalai, taip pat nacionalinės ir regioninės televizijos bei radijo stotys, užsienio lietuvių spauda.

Kiekvieną dieną Eltos interneto svetainėje prie pagrindinio Eltos naujienų srauto prisijungia Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo nariai, ministerijų ir kitų valstybės įstaigų tarnautojai, diplomatinių atstovybių Lietuvoje ir užsienyje darbuotojai, Lietuvos ir užsienio verslo įmonių ir organizacijų vadovai ir vadybininkai, privatūs vartotojai. Užsienio šalių firmų vadovai ir investuotojai skaito informacijas anglų ar rusų kalbomis.

ELTA žodžiu ir vaizdu objektyviai informuoja apie Lietuvos ir pasaulio įvykius bei padeda suprasti, ką jie reiškia. ELTA tenkina įvairiausius savo klientų - žiniasklaidos, verslo vadovų, valstybės įstaigų - informacinius poreikius. ELTA yra orientyras politikoje ir versle, užtikrinantis geriausius sprendimus. ELTA žino, ką nori sužinoti klientas - tai informacija, kuri padeda tapti lyderiu.