SHARE
TWEET

2cor

kiritoshiro Mar 24th, 2019 65 Never
Not a member of Pastebin yet? Sign Up, it unlocks many cool features!
  1. 1 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, ir mūsų brolis Timotiejus, Dievo bažnyčiai, esančiai Korinte, su visais šventaisiais, kurie yra visoje Achajoje;
  2. 2 malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.
  3. 3 Tebūna palaimintas Dievas – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumų Tėvas ir visos paguodos Dievas;
  4. 4 kuris guodžia mus visame mūsų suspaudime, kad mes pajėgtume paguosti tuos, kurie yra bet kokiame varge, ta paguoda, kuria mes patys esame Dievo guodžiami.
  5. 5 Nes kaip mumyse gausėja Kristaus kentėjimų, taip per Kristų gausėja ir mūsų paguoda.
  6. 6 Ir ar mes patiriame sielvartą, tai yra jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris yra veiksmingas ištveriant tokius pačius kentėjimus, kuriuos ir mes kenčiame; arba, jei esame paguosti, tai yra jūsų paguodai ir išgelbėjimui.
  7. 7 Ir mūsų viltis dėl jūsų yra tvirta, žinant, kad, kaip jūs esate kentėjimų, taip būsite ir paguodos dalininkai.
  8. 8 Nes nenorime, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys apie mūsų vargą, kuris mus ištiko Azijoje, kad mes buvome slegiami be saiko, virš jėgų taip, jog netekome vilties net išlikti gyvi;
  9. 9 bet mes savyje turėjome mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, bet Dievu, kuris prikelia mirusiuosius,
  10. 10 kuris išvadavo mus iš tokios didelės mirties ir tebevaduoja, kuriuo pasitikime, kad mus dar išvaduos;
  11. 11 ir jums bendratalkininkaujant malda už mus, kad už mums suteiktą dovaną per daugelį asmenų būtų daugelio dėkojama dėl mūsų.
  12. 12 Nes mūsų džiaugsmas yra šis: mūsų sąžinės liudijimas, kad paprastumu ir dievotu nuoširdumu, ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone mes elgėmės pasaulyje ir daug gausiau su jumis.
  13. 13 Nes mes nerašome jums nieko kito, kaip to, ką jūs skaitote ar pripažįstate; bet aš tikiuosi, ir iki galo pripažinsite;
  14. 14 kaip iš dalies mus ir pripažinote, kad esame jūsų džiaugsmas, lygiai kaip ir jūs mūsų esate Viešpaties Jėzaus dieną.
  15. 15 Ir šiuo pasitikėjimu aš buvau nusiteikęs anksčiau ateiti pas jus, kad pakartotinai gautumėte naudos;
  16. 16 ir eiti pro jus į Makedoniją, ir iš Makedonijos vėl ateiti pas jus, ir iš jūsų būti išlydėtas Judėjos link.
  17. 17 Tad, kai buvau taip nusiteikęs, ar elgiausi lengvabūdiškai? Arba, ar tai, ką nutariu, ar aš nutariu pagal kūną, idant pas mane būtų „taip, taip“, ir „ne, ne“?
  18. 18 Bet kaip Dievas yra ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo „taip“ ir „ne“.
  19. 19 Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kuris buvo mūsų – mano, Silvano ir Timotiejaus – skelbiamas tarp jūsų, nebuvo „taip“ ir „ne“, bet jame buvo „taip“.
  20. 20 Nes visi Dievo pažadai jame yra „taip“, ir jame „Amen“ Dievo šlovei per mus.
  21. 21 Na, o tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas;
  22. 22 kuris taipogi užantspaudavo mus ir davė Dvasios užstatą į mūsų širdis.
  23. 23 Be to, aš šaukiu Dievą liudijimui savo sielai, kad gailėtis jūsų dar neatvykau į Korintą.
  24. 24 Ne kad viešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo pagalbininkai; nes jūs stovite tikėjimu.
  25. 1 Bet aš tai nusprendžiau savyje, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.
  26. 2 Nes jei aš jus liūdinu, tai kas tas, kuris mane pradžiugina, jei ne tas, kuris yra mano nuliūdintas?
  27. 3 Ir aš parašiau jums tą patį, kad atvykęs nepatirčiau liūdesio nuo tų, kuriais turėčiau džiaugtis; pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra visų jūsų džiaugsmas.
  28. 4 Nes iš didelio sielvarto ir didelio širdies skausmo jums parašiau su gausiomis ašaromis; ne tam, kad būtumėte nuliūdinti, bet kad pažintumėte meilę, kurios gausiau jums turiu.
  29. 5 Bet jei kas nuliūdino, jis manęs nenuliūdino, bet iš dalies; kad jūsų visų neperkraučiau.
  30. 6 Tokiam pakankama yra ši daugumos paskirta bausmė.
  31. 7 Todėl atvirkščiai, jūs verčiau turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad kartais toks nebūtų pernelyg didelio liūdesio prarytas.
  32. 8 Todėl maldauju jus, kad patvirtintumėte jam savo meilę.
  33. 9 Nes aš ir rašiau tuo tikslu, kad sužinočiau jūsų išmėginimą, ar visame kame esate paklusnūs.
  34. 10 Kam jūs ką nors atleidžiate, aš – irgi atleidžiu; nes jeigu ką nors atleidau, kuriam atleidau, jūsų labui tai atleidau Kristaus asmenyje;
  35. 11 kad Šėtonas nepasinaudotų mumis, nes mums nėra nežinomi jo kėslai.
  36. 12 Be to, kai atėjau į Troadą skelbti Kristaus evangelijos, ir durys man buvo atvertos Viešpaties,
  37. 13 aš neturėjau savo dvasioje poilsio, kadangi neradau savo brolio Tito, bet su jais atsisveikinęs iš ten vykau į Makedoniją.
  38. 14 Na, o dėkui Dievui, kuris visada duoda mums švęsti pergalę Kristuje ir per mus kiekvienoje vietoje atskleidžia savo pažinimo kvapą.
  39. 15 Nes mes Dievui esame gardus Kristaus kvapas tuose, kurie yra išgelbėti, ir tuose, kurie žūsta;
  40. 16 vieniems mes esame mirties kvapas link mirties, o kitiems – gyvenimo kvapas link gyvenimo. Ir kas yra tam tinkamas?
  41. 17 Nes mes nesame kaip daugelis, kurie iškraipo Dievo žodį, bet kaip iš nuoširdumo, kaip iš Dievo, Dievo akivaizdoje kalbame Kristuje.
  42. 1 Ar mes vėl pradėsime girtis? Arba, ar mums reikia, kaip kitiems, pagiriančių laiškų jums arba pagiriančių laiškų iš jūsų?
  43. 2 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių žinomas ir skaitomas;
  44. 3 kadangi jūs aiškiai pasirodote esą mūsų patarnautas Kristaus laiškas, parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia; ne akmens plokštėse, bet kūniškose širdies plokštėse.
  45. 4 Ir tokį pasitikėjimą mes turime per Kristų į Dievą:
  46. 5 ne kad mes turime savyje pakankamumą manyti kažką tarytum iš savęs; bet mūsų pakankamumas yra iš Dievo;
  47. 6 kuris taip pat padarė mus pajėgiais naujojo testamento tarnautojais; ne raidės, bet dvasios; nes raidė užmuša, o dvasia duoda gyvybę.
  48. 7 Bet jei mirties tarnystė, įrašyta ir išraižyta akmenyse, buvo šlovinga taip, kad Izraelio vaikai negalėjo įdėmiai žiūrėti į Mozės veidą dėl jo veido šlovės, kuri turėjo būti panaikinta;
  49. 8 kaipgi labiau šlovingesnė nebus dvasios tarnystė?
  50. 9 Nes jei pasmerkimo tarnystė yra šlovė, tai daug daugiau teisumo tarnystė pralenkia šlove.
  51. 10 Nes netgi tai, kas buvo padaryta šlovinga, šiuo atžvilgiu neturėjo šlovės dėl pranokstančios šlovės.
  52. 11 Nes jei tai, kas panaikinta, buvo šlovinga, daug labiau tai, kas pasilieka, yra šlovinga.
  53. 12 Taigi, turėdami tokią viltį, mes naudojame labai aiškią kalbą;
  54. 13 o ne kaip Mozė, kuris užsidėdavo dangalą sau ant veido, kad Izraelio vaikai negalėtų įdėmiai žiūrėti į pabaigą to, kas yra panaikinta;
  55. 14 bet jų protai buvo apakinti, nes iki šios dienos pasilieka nenuimtas tas pats dangalas skaitant senąjį testamentą; tas dangalas yra panaikinamas Kristuje.
  56. 15 Bet net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, dangalas yra ant jų širdies.
  57. 16 Tačiau kai ji atsigręš į Viešpatį, dangalas bus nuimtas.
  58. 17 Na, o Viešpats yra ta Dvasia; o kur yra Viešpaties Dvasia, ten yra laisvė.
  59. 18 Bet mes visi, atviru veidu kaip veidrodyje matydami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, kaip per Viešpaties Dvasią.
  60. 1 Todėl, kadangi turime šią tarnystę, kaip gavome pasigailėjimą, mes nenusilpstame;
  61. 2 bet, atsisakę slaptų nesąžiningumų, nevaikščiodami gudrume ir nenaudodami klastingai Dievo žodžio; bet tiesos atskleidimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.
  62. 3 Bet jei mūsų evangelija paslėpta, ji paslėpta tiems, kurie pražuvę,
  63. 4 kuriuose šio pasaulio dievas apakino protus tų, kurie netiki, kad jiems nenušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingosios evangelijos šviesa.
  64. 5 Nes mes skelbiame ne save, bet Kristų Jėzų – Viešpatį; ir save pačius – jūsų tarnus Jėzaus dėlei.
  65. 6 Nes Dievas, kuris įsakė šviesai nušvisti iš tamsos, nušvito mūsų širdyse, kad duotų Dievo šlovės pažinimo šviesą Jėzaus Kristaus veide.
  66. 7 Bet šį lobį mes turime žemiškuose induose, kad jėgos pranašumas būtų iš Dievo, o ne iš mūsų.
  67. 8 Mes esame varginami iš visų pusių, tačiau nesugniuždyti; sugluminti, bet nenusivylę;
  68. 9 persekiojami, bet neapleisti; parblokšti, bet nesunaikinti;
  69. 10 visuomet nešiodamiesi kūne Viešpaties Jėzaus mirimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
  70. 11 Nes mes, kurie gyvename, nuolat esame atiduodami mirčiai dėl Jėzaus, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne.
  71. 12 Taip tad mirtis veikia mumyse, bet gyvybė jumyse.
  72. 13 Mes, turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, kaip yra parašyta: „Aš tikėjau, ir todėl kalbėjau“; mes irgi tikime, ir todėl kalbame;
  73. 14 žinodami, kad tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, prikels ir mus per Jėzų ir pristatys mus su jumis.
  74. 15 Nes visa yra jūsų labui, kad gausi malonė per daugelio padėką darytų Dievui šlovę.
  75. 16 Todėl mes nenusilpstame; bet nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, tačiau vidinis atnaujinamas diena iš dienos.
  76. 17 Nes mūsų lengvas trumpalaikis sielvartas gamina mums nepalyginamai pranašesnį ir amžiną šlovės svorį;
  77. 18 mums bežiūrint ne į tai, kas matoma, bet į tai, kas nematoma; nes tai, kas matoma, yra laikina, o tai, kas nematoma, yra amžina.
  78. 1 Nes mes žinome, kad jei mūsų žemiškasis šios padangtės namas suirs, mes turime Dievo pastatą, ne rankomis padarytą namą, amžiną danguose.
  79. 2 Nes tame mes dejuojame, uoliai trokšdami būti apsirengę mūsų namu, kuris yra iš dangaus;
  80. 3 jei tik, būdami apsirengę, nebūtume rasti nuogi.
  81. 4 Nes mes, esantys šioje padangtėje, dejuojame, būdami apsunkinti: ne tam, kad būtume neapsirengę, bet apsirengę, kad marumas būtų gyvenimo prarytas.
  82. 5 Na, o tas, kuris mus tam pačiam paruošė, yra Dievas, kuris taip pat mums davė Dvasios užstatą.
  83. 6 Todėl visada esame pasitikintys, žinodami, kad, kol esame namuose, kūne, nesame pas Viešpatį
  84. 7 (nes mes vaikštome tikėjimu, o ne regėjimu);
  85. 8 mes esame pasitikintys, aš sakau, ir norėdami verčiau nebūti kūne, o būti pas Viešpatį.
  86. 9 Todėl mes triūsiame, kad, ar būdami ar nebūdami, mes būtume jo priimtini.
  87. 10 Nes mes visi turime pasirodyti prieš Kristaus teismo krasę; kad kiekvienas gautų tai, ką atlikęs savo kūne, pagal tai, ką jis padarė, ar tai būtų gera, ar bloga.
  88. 11 Todėl, žinodami Viešpaties baimę, mes įtikinėjame žmones; bet mes tapome aiškūs Dievui; ir, aš tikuosi, tapome aiškūs ir jūsų sąžinėse.
  89. 12 Nes mes jums vėl nesigiriame, bet duodame jums progą girtis dėl mūsų, kad turėtumėte, ką atsakyti tiems, kurie giriasi išore, o ne širdimi.
  90. 13 Nes jei esame išprotėję, tai yra Dievui, arba jei esame blaivūs, tai yra dėl jūsų.
  91. 14 Nes Kristaus meilė mus verčia; nes mes taip sprendžiame, jog, jei vienas mirė už visus, tuomet visi yra mirę;
  92. 15 ir jog jis mirė už visus, kad tie, kurie gyvena, nuo šiol nebe sau gyventų, bet tam, kuris mirė už juos ir prisikėlė.
  93. 16 Todėl nuo šiol mes nei vieno nebepažįstame pagal kūną; taip, nors mes esame pažinę Kristų pagal kūną, tačiau nuo šiol jau nebepažįstame.
  94. 17 Todėl jei kas yra Kristuje, tas yra naujas sutvėrimas: kas sena, yra praėję; štai visa tapo nauja.
  95. 18 Ir visa yra iš Dievo, kuris sutaikė mus su savimi per Jėzų Kristų, ir davė mums sutaikymo tarnystę;
  96. 19 tai yra, kad Dievas buvo Kristuje, taikydamas su savimi pasaulį, neįskaitydamas jiems jų nusižengimų; ir mums patikėjo sutaikymo žodį.
  97. 20 Todėl mes esame pasiuntiniai Kristui, tarsi Dievas jus maldavo per mus; mes meldžiame jus Kristaus vietoje: susitaikykite su Dievu.
  98. 21 Nes tą, kuris nepažino nuodėmės, jis padarė būti nuodėme dėl mūsų; kad mes jame taptume Dievo teisumu.
  99. 1 Tad mes, kaip darbininkai kartu su juo, jus irgi maldaujame, kad neimtumėte Dievo malonės veltui
  100. 2 (nes jis sako: „Aš išklausiau tave priimtinu laiku ir išgelbėjimo dieną tau padėjau; štai dabar priimtinas laikas; štai dabar išgelbėjimo diena“).
  101. 3 Niekuo nesukeldami pasipiktinimo, kad tarnystė nebūtų peikiama,
  102. 4 bet visame kame pasirodydami kaip Dievo tarnai: dideliu kantrumu, sielvartuose, stokojimuose, varguose,
  103. 5 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, pasninkavimuose;
  104. 6 tyrumu, pažinimu, ilgu pakantumu, gerumu, Šventąja DVASIA, neveidmainiška meile,
  105. 7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės,
  106. 8 garbe ir negarbe, blogais atsiliepimais ir gerais atsiliepimais, kaip klaidintojai, tačiau teisūs;
  107. 9 kaip nežinomi, tačiau gerai žinomi; kaip mirštantys, ir štai mes gyvename; kaip baudžiami, ir nenužudomi;
  108. 10 kaip liūdintys, tačiau visuomet besidžiaugiantys; kaip vargšai, tačiau daugelį padarydami turtingais; kaip nieko neturintys, tačiau turintys viską.
  109. 11 O korintiečiai, mūsų burna jums atverta, mūsų širdis prasiplėtusi.
  110. 12 Jums neankšta mumyse, bet jums ankšta jūsų pačių viduriuose.
  111. 13 Na, o atsimokėdami tuo pačiu (aš kalbu kaip savo vaikams), būkite ir jūs prasiplėtę.
  112. 14 Neįsikinkykite į nelygiavertį jungą su netikinčiaisiais; nes kokią gi bendrystę teisumas turi su neteisumu? Ir kokį gi bendravimą šviesa turi su tamsa?
  113. 15 Ir kokią santarvę Kristus turi su Belialu? Arba, kokią dalį tikintis turi su netikinčiuoju?
  114. 16 Ir kokį sutarimą Dievo šventykla turi su stabais? Nes jūs esate gyvojo Dievo šventykla; kaip Dievas yra pasakęs: „Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu juose; ir būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
  115. 17 Todėl išeikite iš jų tarpo ir būkite atsiskyrę, – sako Viešpats, – ir nelieskite to, kas nešvaru; o aš jus priimsiu,
  116. 18 ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys“, – sako Visagalis Viešpats.
  117. 1 Todėl, turėdami šiuos pažadus, brangiai mylimi, apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų, tobulindami šventumą Dievo baimėje.
  118. 2 Priimkite mus; mes nenuskriaudėme nei vieno, nesugadinome nei vieno, neapgavome nei vieno.
  119. 3 Aš nekalbu to, kad jus pasmerkčiau; nes anksčiau sakiau, kad esate mūsų širdyse, idant su jumis mirtume ir gyventume.
  120. 4 Didelė yra mano kalbos drąsa jums, didis mano gyrimasis jumis: aš esu pripildytas paguodos, aš be galo džiaugsmingas visame mūsų suspaudime.
  121. 5 Nes kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnas neturėjo poilsio, bet mes buvome varginami iš visų pusių; išorėje buvo kovos, viduje buvo baimės.
  122. 6 Tačiau Dievas, kuris paguodžia prislėgtuosius, paguodė mus Tito atvykimu;
  123. 7 ir ne tik jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo jumis paguostas, kai jis papasakojo mums apie jūsų uolų troškimą, jūsų raudojimą, jūsų užsidegimą man; taip, kad aš dar labiau pradžiugau.
  124. 8 Nors ir priverčiau jus nuliūsti laišku, nesigailiu, nors ir gailėjausi; nes matau, kad tas pats laiškas jus nuliūdino, nors tai buvo tik kuriam laikui.
  125. 9 Dabar džiaugiuosi ne todėl, kad buvote nuliūdinti, bet kad liūdėjote link atgailos; nes jūs buvote nuliūdę dievotu būdu, kad per mus niekuo nepatirtumėte žalos.
  126. 10 Nes dievotas liūdesys gamina atgailą į išgelbėjimą, dėl ko nereikia gailėtis; bet pasaulio liūdesys gamina mirtį.
  127. 11 Nes tai, kad jūs liūdėjote dievotai, štai kokį susirūpinimą pagamino jumyse, taip, kokį teisinimąsi, taip, kokį pasipiktinimą, taip, kokią baimę, taip, kokį stiprų troškimą, taip, kokį uolumą, taip, kokį kerštą! Visuose dalykuose jūs pasirodėte švarūs šiame reikale.
  128. 12 Todėl, nors jums parašiau, to nepadariau dėl to, kuris padarė skriaudą, nei dėl to, kuris kentėjo skriaudą, bet kad jums atsiskleistų mūsų rūpestis jumis Dievo akyse.
  129. 13 Todėl mes buvome paguosti jūsų paguoda: taip, ir dar labiau džiaugėmės dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta.
  130. 14 Nes jei esu jam kuo nors apie jus pasigyręs, aš nesu sugėdintas; bet kaip mes viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Tito akivaizdoje pasirodė tiesa.
  131. 15 Ir jo vidinis prieraišumas yra jums dar gausesnis, kai jis prisimena jūsų visų paklusnumą, kaip jūs priėmėte jį su baime ir drebėjimu.
  132. 16 Todėl džiaugiuosi, kad pasitikiu jumis visame kame.
  133. 1 Be to, broliai, supažindiname jus su Dievo malone, suteikta Makedonijos bažnyčioms;
  134. 2 kaip dideliame vargo išbandyme jų džiaugsmo gausa ir jų gilus skurdas pagausėjo iki jų dosnumo turtų.
  135. 3 Nes pagal savo išgales, aš liudiju, taip, ir virš savo išgalių, jie buvo norintys;
  136. 4 melsdami mus didžiu maldavimu, kad mes priimtume dovaną ir prisiimtume šio tarnavimo šventiesiems bendrystę.
  137. 5 Ir tai jie padarė ne kaip mes tikėjomės, bet jie pirma atidavė save Viešpačiui ir mums pagal Dievo valią.
  138. 6 Taip, kad prašėme Tito, kad, kaip jis pradėjo, taip jis ir baigtų tą pačią malonę ir jumyse.
  139. 7 Todėl, kaip esate visu kuo gausūs, tikėjimu ir ištarme, ir pažinimu, ir visokiu stropumu, ir jūsų meile mums, žiūrėkite, kad būtumėte gausūs ir šita malone.
  140. 8 Aš kalbu ne įsakymu, bet kitų uolaus rūpesčio proga ir kad išmėginčiau jūsų meilės nuoširdumą.
  141. 9 Nes jūs žinote mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, kad, nors jis buvo turtingas, tačiau dėl jūsų tapo vargšu, kad per jo neturtą jūs būtumėte turtingi.
  142. 10 Ir tuo aš duodu savo patarimą; nes tai naudinga jums, kurie anksčiau pradėjote ne tik daryti, bet ir būti norintys prieš metus.
  143. 11 Todėl dabar vykdykite šį darbą; kad, kaip buvo pasirengimas norėti, taip būtų ir vykdymas iš to, ką turite.
  144. 12 Nes jei pirmiausiai yra noringumas, tai yra priimtina pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko jis neturi.
  145. 13 Nes turiu mintyje ne tai, kad kitiems būtų palengvinta, o jums apsunkinta;
  146. 14 bet pagal lygybę, kad dabartiniu metu jūsų perteklius būtų jų stygiaus aprūpinimui, kad ir jų perteklius būtų jūsų stygiaus aprūpinimui: kad būtų lygybė,
  147. 15 kaip yra parašyta: „Kas daug surinko, neturėjo nieko atliekamo; o kas surinko mažai, neturėjo stokos“.
  148. 16 Bet ačiū tebūna Dievui, kuris įdėjo tą patį uolų rūpestį į Tito širdį dėl jūsų.
  149. 17 Nes iš tiesų jis priėmė paraginimą; bet, būdamas uolesnis, savo noru nuvyko pas jus.
  150. 18 Ir mes pasiuntėme su juo brolį, kurio gyrius yra evangelijoje visose bažnyčiose;
  151. 19 ir ne tik tai, bet jis buvo ir bažnyčių išrinktas keliauti su mumis su šia malone, kuri yra mūsų patarnaujama to paties Viešpaties šlovei ir jūsų noringumo paskelbimui:
  152. 20 vengdami to, kad niekas mūsų nekaltintų dėl šios gausos, kuri yra mūsų patarnaujama;
  153. 21 rūpindamiesi tuo, kas dora ne tik Viešpaties akyse, bet ir žmonių akyse.
  154. 22 Ir pasiuntėme su jais mūsų brolį, kurį mes daug kartų išmėginę patvirtinome jį esant daug kame uolų, bet dabar daug uolesnį dėl to didelio pasitikėjimo, kurio turiu jumyse.
  155. 23 Jei kas teiraujasi apie Titą, jis yra mano bendrininkas ir bendratalkininkas dėl jūsų; arba, jei teiraujamasi dėl mūsų brolių, jie yra bažnyčių pasiuntiniai ir Kristaus šlovė.
  156. 24 Todėl parodykite jiems ir bažnyčių akivaizdoje savo meilės bei mūsų gyrimosi dėl jūsų įrodymą.
  157. 1 Nes dėl patarnavimo šventiesiems, man nėra reikalo jums rašyti;
  158. 2 nes aš žinau jūsų noringumą, dėl kurio aš giriuosi jumis makedoniečiams, kad Achaja buvo pasiruošusi prieš metus; ir jūsų uolumas paskatino daugelį.
  159. 3 Tačiau aš pasiunčiau brolius, kad mūsų gyrimąsis jumis dėl šito nebūtų tuščias; kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę;
  160. 4 kad kartais, jei ateitų su manimi makedoniečiai ir rastų jus nepasiruošusius, mes (kad mes nesakytume „jūs“) nebūtume sugėdinti dėl to tvirto gyrimosi.
  161. 5 Todėl, maniau, yra būtina paraginti brolius, kad jie pirma nueitų pas jus ir iš anksto paruoštų jūsų prieš tai minėtą dosnumą, kad jis būtų paruoštas kaip dosnumas, o ne kaip godumas.
  162. 6 Bet aš sakau tai: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus; o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
  163. 7 Kiekvienas teduoda kaip nutaria savo širdyje; ne gailėdamas ar verčiamas; nes Dievas myli linksmą davėją.
  164. 8 O Dievas yra pajėgus pagausinti jums visokeriopą malonę; kad jūs, visame kame visada turėdami visokeriopą pakankamumą, gausėtumėte kiekvienam geram darbui
  165. 9 (kaip yra parašyta: „Jis išbarstė; jis davė vargšams; jo teisumas išlieka per amžius“.
  166. 10 Na, o tas, kuris parūpina sėjėjui sėklos, taip pat parūpina duonos jūsų valgiui ir padaugina jūsų pasėtą sėklą, ir padaugina jūsų teisumo vaisius);
  167. 11 visame kame būdami praturtinti visokeriopam dosnumui, kuris per mus gamina padėką Dievui.
  168. 12 Nes šito tarnavimo tvarkymas ne tik aprūpina šventųjų stygių, bet ir yra gausus daugeliu padėkų Dievui;
  169. 13 kai, patirdami šitą tarnavimą, jie šlovins Dievą už jūsų išpažintą klusnumą Kristaus evangelijai ir už jūsų dosnų išdalijimą jiems bei visiems;
  170. 14 ir jų malda už jus, kurie ilgisi jūsų dėl pranokstančios Dievo malonės jumyse.
  171. 15 Dėkui tebūna Dievui už jo neapsakomą dovaną.
  172. 1 Na, o aš pats, Paulius, maldauju jus Kristaus romumu ir švelnumu, kuris esu menkas būdamas tarp jūsų, bet nebūdamas pas jus esu prieš jus drąsus;
  173. 2 bet aš maldauju jus, kad man būnant pas jus nereikėtų būti drąsiu tuo pasitikėjimu, kuriuo manau būti drąsiu prieš kai kuriuos, apie mus manančius, tarsi mes vaikščiojome pagal kūną.
  174. 3 Nes, nors mes vaikštome kūne, mes nekovojame pagal kūną
  175. 4 (nes mūsų kovos ginklai nėra kūniški, bet galingi per Dievą tvirtovėms griauti);
  176. 5 nuversdami sumanymus ir visa, kas aukšta, kas išsikelia prieš Dievo pažinimą, ir atvesdami nelaisvėn kiekvieną mintį Kristaus klusnumui;
  177. 6 ir turėdami parengtyje atkeršyti kiekvienam neklusnumui, kai jūsų klusnumas bus išpildytas.
  178. 7 Ar jūs žiūrite į dalykus pagal išorę? Jei kas pasitiki savyje, kad yra Kristaus, tai dar kartą tepamąsto apie save, jog, kaip jis Kristaus, taip ir mes Kristaus.
  179. 8 Nes nors ir kiek daugiau girčiausi mūsų valdžia, kurią Viešpats mums yra davęs jūsų statydinimui, o ne griovimui, aš nebūčiau sugėdintas;
  180. 9 kad neatrodyčiau tarsi norintis išgąsdinti jus laiškais.
  181. 10 Nes jo laiškai, – jie sako, – yra svarūs ir galingi; bet jo buvimas kūnu – silpnas, ir jo kalba – niekinga.
  182. 11 Tegul toks pamąsto tai, kad, kokie mes esame žodžiu per laiškus nebūdami pas jus, tokie būsime ir darbu būdami pas jus.
  183. 12 Nes mes nedrįstame savęs priskaičiuoti ar sugretinti savęs su kai kuriais, kurie save giria; bet jie save matuodami pagal save pačius ir gretindami save tarpusavyje, nėra išmintingi.
  184. 13 Bet mes nesigirsime tuo, kas virš mūsų mato, bet pagal virvės matą, kurį Dievas mums yra paskirstęs, matą, kad siektų net iki jūsų.
  185. 14 Nes mes neišsitiesiame už savo mato, tarsi nebūtume pasiekę jūsų; nes mes atėjome ir iki jūsų Kristaus evangelijos skelbime;
  186. 15 nesigirdami tuo, kas virš mūsų mato, tai yra, kito žmogaus darbais; bet turėdami viltį, kad, jūsų tikėjimui išaugus, mes per jus gausiai prasiplėsime pagal savo virvę,
  187. 16 skelbti evangeliją kraštuose anapus jūsų ir nesigirti tuo, ką kitas atliko savo virvės ribose.
  188. 17 Bet kas giriasi, tesigiria Viešpačiu.
  189. 18 Nes ne tas išmėgintas, kuris giria save, bet kurį Viešpats giria.
  190. 1 O, kad jūs truputį pakęstumėte mane mano kvailystėje; iš tikrųjų ir pakenčiate mane.
  191. 2 Nes aš pavyduliauju dėl jūsų dievotu pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad pristatyčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.
  192. 3 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo klastingumu apgavo Ievą, taip ir jūsų mintys nebūtų sugadintos atitraukiant nuo paprastumo, kuris yra Kristuje.
  193. 4 Nes jei kas atėjęs skelbia kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nesate priėmę, arba kitą evangeliją, kurios nesate pripažinę, jūs gerai jį pakenčiate.
  194. 5 Nes manau, nebuvau nei trupučiu atsilikęs nuo pačių vyriausiųjų apaštalų.
  195. 6 Bet nors esu prastas kalboje, tačiau ne pažinime; bet mes tarp jūsų visame kame pilnai tapome aiškūs.
  196. 7 Ar aš padariau nusikaltimą pažemindamas save, kad jūs būtumėte išaukštinti, kadangi jums paskelbiau Dievo evangeliją dovanai?
  197. 8 Aš apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad jums tarnaučiau.
  198. 9 Ir būdamas pas jus bei stokodamas, neapsunkinau nei vieno; nes tai, ko aš stokojau, parūpino iš Makedonijos atėję broliai; ir visame kame aš saugojausi, kad nebūčiau jums apsunkinimas, ir taip saugosiuosi.
  199. 10 Kaip Kristaus tiesa yra manyje, niekas nesulaikys manęs nuo šito gyrimosi Achajos kraštuose.
  200. 11 Kodėl? Kadangi aš jūsų nemyliu? Dievas žino.
  201. 12 Bet ką aš darau, tai darysiu, kad atkirsčiau progą nuo tų, kurie trokšta progos, idant tuo, kuo jie giriasi, jie būtų atrasti tokie, kaip ir mes.
  202. 13 Nes tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, pasivertę Kristaus apaštalais.
  203. 14 Ir nenuostabu; nes pats Šėtonas yra pasivertęs šviesos angelu.
  204. 15 Todėl nieko ypatingo, jeigu ir jo tarnautojai yra pasivertę būti kaip teisumo tarnautojai; kurių galas bus pagal jų darbus.
  205. 16 Aš vėl sakau: nei vienas tenemano mane esant kvailiu; jei priešingu atveju, tai priimkite mane kaip kvailį, kad truputį galėčiau pasigirti.
  206. 17 Tai, ką kalbu, aš nekalbu pagal Viešpatį, bet tarsi kvailiodamas šiuo gyrimosi tvirtumu.
  207. 18 Kadangi daugelis giriasi pagal kūną, tai ir aš pasigirsiu.
  208. 19 Nes jūs mielai pakenčiate kvailius, kadangi patys esate išmintingi.
  209. 20 Nes jūs pakenčiate, jei kas jus pavergia, jei kas jus suryja, jei kas atima iš jūsų, jei kas save išaukština, jei kas smogia jums į veidą.
  210. 21 Aš kalbu dėl priekaišto, tarsi mes buvome silpni. Tačiau jei kas kuo nors yra drąsus (kalbu kvailai), aš irgi esu drąsus.
  211. 22 Ar jie hebrajai? Taip pat ir aš. Ar jie izraelitai? Taip pat ir aš. Ar jie Abraomo sėkla? Taip pat ir aš.
  212. 23 Ar jie Kristaus tarnautojai? Kalbu kaip kvailys: aš labiau; gausesnis darbais, kirčiais be saiko, dažniau kalėjimuose, dažnai mirtyse.
  213. 24 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt kirčių be vieno.
  214. 25 Triskart buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis, triskart patyriau laivo sudužimą, naktį ir dieną buvau gelmėje;
  215. 26 dažnai kelionėse, vandens pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, pavojuose dykumoje, pavojuose jūroje, pavojuose tarp netikrų brolių;
  216. 27 nuvargime ir skausmingume, dažnuose budėjimuose, alkyje ir troškulyje, dažnuose pasninkavimuose, šaltyje ir nuogume.
  217. 28 Be viso to, kas išorėje, kas ištinka mane kasdien, dar rūpinimasis visomis bažnyčiomis.
  218. 29 Kas yra silpnas, o aš nesu silpnas? Kas yra papiktintas, o aš nedegu?
  219. 30 Jei man reikia girtis, girsiuosi tuo, kas susiję su mano silpnumais.
  220. 31 Dievas ir Tėvas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris yra palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.
  221. 32 Damaske valdant karaliui Aretui, valdytojas saugojo damaskiečių miestą su įgula, trokšdamas mane suimti,
  222. 33 bet aš pro langą buvau nuleistas per sieną žemyn pintinėje ir ištrūkau iš jo rankų.
  223. 1 Neabejotinai man nenaudinga girtis. Aš ateisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.
  224. 2 Pažinojau žmogų Kristuje prieš keturiolika metų (ar tai kūne, nežinau; ar tai už kūno, nežinau – Dievas žino), šitoks buvo pagautas į trečiąjį dangų.
  225. 3 Ir pažinojau tokį žmogų (ar tai kūne, ar tai už kūno, nežinau – Dievas žino),
  226. 4 kad jis buvo pagautas į rojų ir girdėjo neišsakomus žodžius, kurių neteisėta žmogui ištarti.
  227. 5 Šitokiu aš pasigirsiu; tačiau savimi aš nesigirsiu, bet tik savo silpnumais.
  228. 6 Nes jei trokščiau girtis, nebūčiau kvailys; nes sakyčiau tiesą; bet dabar susilaikau, kad kas nepagalvotų apie mane daugiau to, kuo jis mato mane esant, arba ką jis iš manęs girdi.
  229. 7 Ir kad be saiko nesiaukštinčiau dėl apreiškimų gausos, man buvo duotas dyglys kūne, Šėtono pasiuntinys, idant mane smūgiuotų, kad be saiko nesiaukštinčiau.
  230. 8 Dėl to triskart maldavau Viešpaties, kad tai nuo manęs pasitrauktų.
  231. 9 Bet jis man tarė: „Mano malonė tau yra pakankama, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“. Todėl verčiau mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.
  232. 10 Todėl aš gėriuosi silpnumais, priekaištais, stokojimais, persekiojimais, sielvartais dėl Kristaus; nes kai esu silpnas, tada esu stiprus.
  233. 11 Besigirdamas tapau kvailiu; jūs mane privertėte; nes aš turėčiau būti jūsų giriamas; nes niekuo neatsilieku nuo pačių vyriausiųjų apaštalų, nors esu niekas.
  234. 12 Iš tiesų tarp jūsų buvo atlikti apaštalo ženklai visa kantrybe, ženklais, stebuklais ir galingais darbais.
  235. 13 Nes kas gi tai, kuo buvote prastesni už kitas bažnyčias, išskyrus tai, kad aš pats nebuvau jums apsunkinimas? Atleiskite man šią neteisybę.
  236. 14 Štai trečiąkart esu pasiruošęs ateiti pas jus; ir nebūsiu jums apsunkinimas, nes ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių; nes ne vaikai turi kaupti tėvams, bet tėvai vaikams.
  237. 15 Ir aš labai mielai eikvosiu bei būsiu eikvojamas dėl jūsų; nors kuo gausiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.
  238. 16 Bet tebūna taip, aš jūsų neapsunkinau; tačiau būdamas gudrus jus klasta pagavau.
  239. 17 Ar jus išnaudojau per kurį iš tų, kuriuos jums siunčiau?
  240. 18 Aš prašiau Tito ir su juo siunčiau brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes nevaikščiojome ta pačia dvasia? Ar mes nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?
  241. 19 Vėlgi, jūs manote, kad teisinamės prieš jus? Mes kalbame Dievo akivaizdoje Kristuje; bet viską darome, brangiai mylimi, jūsų statydinimui.
  242. 20 Nes aš bijau, kad atėjęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad nebūčiau jums rastas toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų ginčų, pavydų, rūstybių, barnių, šmeižtų, liežuvavimų, pasipūtimų, sumišimų;
  243. 21 kad man vėl atėjus, mano Dievas manęs nepažemintų tarp jūsų, ir kad man nereikėtų apraudoti daugelio, kurie jau nusidėję ir neatgailavę dėl nešvarumo, paleistuvavimo ir gašlumo, kuriuos yra darę.
  244. 1 Tai trečiasis kartas, kai ateinu pas jus. Dviejų ar trijų liudininkų burnoje bus įtvirtintas kiekvienas žodis.
  245. 2 Aš jums sakiau anksčiau ir sakau jums iš anksto, kaip būdamas pas jus antrą kartą; o nebūdamas pas jus, dabar rašau tiems, kurie anksčiau nusidėjo, ir visiems kitiems, kad, jei aš vėl ateisiu, nepasigailėsiu;
  246. 3 kadangi jūs ieškote įrodymo Kristaus, kalbančio manyje, kuris jums nėra silpnas, bet yra galingas jumyse.
  247. 4 Nes nors jis buvo nukryžiuotas per silpnumą, tačiau jis gyvena Dievo jėga. Nes ir mes esame silpni jame, bet jums mes gyvensime su juo Dievo jėga.
  248. 5 Ištirkite save, ar esate tikėjime; išmėginkite save pačius. Ar nepažįstate savęs, kad Jėzus Kristus yra jumyse, nebent jūs esate atmestini?
  249. 6 Bet tikiuosi, kad pažinsite, jog mes nesame atmestini.
  250. 7 Na, o aš meldžiu Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko pikto; ne tam, kad mes pasirodytume išmėginti, bet kad jūs darytumėte tai, kas dora, nors mes būtume kaip atmestini.
  251. 8 Nes nieko negalime padaryti prieš tiesą, o tik už tiesą.
  252. 9 Nes mes džiaugiamės, kai esame silpni, o jūs esate stiprūs; ir to mes dar norime – jūsų tobulumo.
  253. 10 Todėl tai rašau nebūdamas pas jus, kad būdamas pas jus nepavartočiau aštrumo pagal tą valdžią, kurią man Viešpats yra davęs statydinimui, o ne griovimui.
  254. 11 Galiausiai, broliai, gerai laikykitės. Būkite tobuli, būkite geros paguodos, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai; o meilės ir ramybės Dievas bus su jumis.
  255. 12 Sveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu.
  256. 13 Jus sveikina visi šventieji.
  257. 14 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Dievo meilė, ir Šventosios DVASIOS bendravimas tebūna su jumis visais. Amen.
RAW Paste Data
We use cookies for various purposes including analytics. By continuing to use Pastebin, you agree to our use of cookies as described in the Cookies Policy. OK, I Understand
Not a member of Pastebin yet?
Sign Up, it unlocks many cool features!
 
Top