SHARE
TWEET

1kor

kiritoshiro Mar 24th, 2019 72 Never
Not a member of Pastebin yet? Sign Up, it unlocks many cool features!
  1. 1 Paulius, pašauktas būti Jėzaus Kristaus apaštalu per Dievo valią, ir mūsų brolis Sostenas,
  2. 2 Dievo bažnyčiai, esančiai Korinte, tiems, kurie yra pašvęsti Kristuje Jėzuje, pašaukti būti šventaisiais, su visais, kurie kiekvienoje vietoje šaukiasi vardo Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tiek jų, tiek mūsų;
  3. 3 malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.
  4. 4 Aš visuomet dėkoju savo Dievui dėl jūsų už Dievo malonę, kuri jums yra suteikta per Jėzų Kristų;
  5. 5 kad jūs per jį esate praturtinti viskuo, visa ištarme ir visu pažinimu;
  6. 6 kaip ir Kristaus liudijimas buvo patvirtintas jumyse:
  7. 7 taip, kad jums netrūksta jokios dovanos, belaukiant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo;
  8. 8 kuris taipogi sutvirtins jus iki galo, kad būtumėte nekalti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną.
  9. 9 Ištikimas yra Dievas, kurio jūs buvote pašaukti į jo Sūnaus Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, bendrystę.
  10. 10 Na, o aš maldauju jus, broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, kad jūs visi kalbėtumėte tą patį, ir kad tarp jūsų nebūtų susiskaldymų; bet kad būtumėte tobulai suvienyti vienoje mintyje ir viename sprendime.
  11. 11 Nes man buvo pranešta apie jus, mano broliai, nuo tų iš Chlojės namiškių, kad tarp jūsų yra ginčų.
  12. 12 Na, o aš tai sakau, kad kiekvienas iš jūsų sako: „Aš esu Pauliaus; o aš – Apolo; o aš – Kefo; o aš – Kristaus“.
  13. 13 Ar Kristus padalytas? Ar Paulius už jus buvo nukryžiuotas? Arba, ar jūs buvote pakrikštyti Pauliaus vardan?
  14. 14 Aš dėkoju Dievui, kad nei vieno iš jūsų nepakrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų;
  15. 15 kad kas nesakytų, jog krikštijau savo vardan.
  16. 16 Aš pakrikštijau ir Stepono namiškius; be to, nežinau, ar ką kitą pakrikštijau.
  17. 17 Nes Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet skelbti evangeliją: ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius netaptų neveiksmingas.
  18. 18 Nes kryžiaus skelbimas tiems, kurie žūsta, yra kvailystė; bet mums, kurie esame išgelbėti, jis yra Dievo jėga.
  19. 19 Nes yra parašyta: „Aš sunaikinsiu išmintingųjų išmintį ir paversiu niekais protingųjų supratimą“.
  20. 20 Kur išmintingasis? Kur raštininkas? Kur šio pasaulio diskutuotojas? Argi Dievas šio pasaulio išminties nepavertė kvailyste?
  21. 21 Nes kadangi Dievo išmintyje pasaulis išmintimi nepažino Dievo, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki.
  22. 22 Nes žydai reikalauja ženklo, o graikai ieško išminties,
  23. 23 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotą – žydams kliuvinį, o graikams – kvailystę;
  24. 24 bet tiems, kurie yra pašaukti, tiek žydams, tiek graikams, Kristų – Dievo jėgą ir Dievo išmintį.
  25. 25 Nes Dievo kvailystė yra išmintingesnė už žmones; ir Dievo silpnybė yra stipresnė už žmones.
  26. 26 Nes jūs matote savo pašaukimą, broliai, kad nedaug išmintingųjų pagal kūną, nedaug galingų, nedaug kilmingų yra pašauktų;
  27. 27 bet Dievas išsirinko tai, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išmintingus; ir Dievas išsirinko tai, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų tai, kas galinga;
  28. 28 ir tai, kas pasaulyje prasta, ir tai, kas paniekinta, išsirinko Dievas, taip, ir tai, ko nėra, kad paverstų niekais tai, kas yra;
  29. 29 kad joks kūnas nesigirtų jo akivaizdoje.
  30. 30 Bet iš jo jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris nuo Dievo mums padarytas išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu;
  31. 31 kad pagal tai, kas yra parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“.
  32. 1 Ir aš, broliai, kai atėjau pas jus, neatėjau kalbos ar išminties puikumu, skelbdamas jums Dievo liudijimą.
  33. 2 Nes nusprendžiau tarp jūsų nieko nežinoti, išskyrus Jėzų Kristų, ir jį nukryžiuotą.
  34. 3 Ir aš buvau pas jus silpnume, baimėje ir labai drebėdamas.
  35. 4 Ir mano kalba bei mano skelbimas buvo ne viliojančiais žmogaus išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu:
  36. 5 kad jūsų tikėjimas stovėtų ne žmonių išmintyje, bet Dievo jėgoje.
  37. 6 Nors mes kalbame išmintį tarp tobulųjų, tačiau ne šio pasaulio išmintį nei šio pasaulio kunigaikščių, kurie eina niekais;
  38. 7 bet mes kalbame Dievo išmintį paslaptyje, tai yra, paslėptą išmintį, kurią Dievas pirma pasaulio paskyrė mūsų šlovei;
  39. 8 kurios niekas iš šio pasaulio kunigaikščių nežinojo, nes jeigu jie būtų ją žinoję, jie nebūtų nukryžiavę šlovės Viešpaties.
  40. 9 Bet kaip yra parašyta: „Akis nematė, nei ausis negirdėjo, nei į žmogaus širdį neįėjo tai, ką Dievas paruošė tiems, kurie jį myli“.
  41. 10 Bet Dievas mums tai apreiškė savo Dvasia, nes Dvasia ištiria visa, taip, Dievo gelmes.
  42. 11 Nes kuris žmogus žino tai, kas yra žmogaus, jei ne žmogaus dvasia, esanti jame? Taip ir to, kas Dievo, niekas nežino, bet tik Dievo Dvasia.
  43. 12 Na, o mes gavome ne pasaulio dvasią, bet dvasią, kuri yra iš Dievo; kad žinotume tai, kas mums nuo Dievo dovanota.
  44. 13 Tai mes ir kalbame – ne tais žodžiais, kurių moko žmogaus išmintis, bet kurių moko Šventoji DVASIA – gretinant dvasinius dalykus su dvasiniais.
  45. 14 Bet prigimtinis žmogus nepriima to, kas iš Dievo Dvasios, nes tai jam yra kvailystė; nei negali jis to suprasti, nes tai yra dvasiškai vertinama.
  46. 15 Bet dvasiškasis sprendžia apie viską, tačiau niekas negali spręsti apie jį.
  47. 16 Nes kas gi pažino Viešpaties protą, kad galėtų jį pamokyti? Bet mes turime Kristaus protą.
  48. 1 Ir aš, broliai, negalėjau jums kalbėti kaip dvasiškiems, bet kaip kūniškiems – kaip kūdikiams Kristuje.
  49. 2 Aš maitinau jus pienu, o ne kietu maistu; nes ligi šiolei jūs nepajėgėte jo pakelti, nei dabar dar nepajėgiate.
  50. 3 Nes jūs tebesate kūniški; nes kadangi tarp jūsų yra pavydas, vaidai ir susiskaldymai, argi nesate kūniški ir nevaikštote žmogiškai?
  51. 4 Nes kai vienas sako: „Aš esu Pauliaus“, o kitas: „Aš esu Apolo“, argi jūs ne kūniški?
  52. 5 Kas tad yra Paulius ir kas Apolas? Tik tarnai, per kuriuos jūs įtikėjote, – kaip Viešpats kiekvienam davė.
  53. 6 Aš sodinau, Apolas laistė; bet Dievas davė augimą.
  54. 7 Taigi nei tas, kuris sodina, yra kažkas, nei tas, kuris laisto; bet tik Dievas, kuris duoda augimą.
  55. 8 Na, o tas, kuris sodina, ir tas, kuris laisto, yra viena; ir kiekvienas gaus savo atlygį pagal savo triūsą.
  56. 9 Nes mes esame darbininkai kartu su Dievu: jūs esate Dievo dirva, jūs esate Dievo pastatas.
  57. 10 Pagal Dievo man duotą malonę aš, kaip išmintingas vadovaujantis statytojas, padėjau pamatą, o kitas ant jo stato. Bet tegul kiekvienas žiūrisi, kaip ant jo stato.
  58. 11 Nes niekas negali dėti kito pamato, kaip tą, kuris padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
  59. 12 Na, o jei kas ant šito pamato stato auksą, sidabrą, brangius akmenis, medį, šieną, šiaudus;
  60. 13 kiekvieno darbas išaiškės, nes diena jį paskelbs, kadangi jis bus atskleistas ugnimi; ir ugnis ištirs kiekvieno darbą, koks jis yra.
  61. 14 Jei kurio darbas išliks, kurį jis statė ant jo, tas gaus atlygį.
  62. 15 Jei kurio darbas sudegs, tas patirs praradimą; bet jis pats bus išgelbėtas; tačiau taip, kaip per ugnį.
  63. 16 Ar nežinote, kad esate Dievo šventykla, ir kad jumyse gyvena Dievo Dvasia?
  64. 17 Jei kas teršia Dievo šventyklą, tą Dievas sunaikins; nes Dievo šventykla yra šventa, ir ta šventykla esate jūs.
  65. 18 Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų atrodo esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailiu, kad būtų išmintingas.
  66. 19 Nes šio pasaulio išmintis yra kvailystė pas Dievą. Nes yra parašyta: „Jis sugauna išmintinguosius jų pačių gudrybėje“.
  67. 20 Ir vėl: „Viešpats žino išmintingųjų mintis, kad jos yra tuščios“.
  68. 21 Todėl niekas tenesigiria žmonėmis. Nes viskas yra jūsų:
  69. 22 ar tai Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis – viskas yra jūsų;
  70. 23 o jūs esate Kristaus; o Kristus Dievo.
  71. 1 Tegul kiekvienas laiko mus kaip Kristaus tarnautojais ir Dievo paslapčių ūkvedžiais.
  72. 2 Be to, iš ūkvedžių yra reikalaujama, kad kiekvienas rastųsi ištikimas.
  73. 3 Bet man tai mažmožis, kad būčiau teisiamas jūsų ar žmogaus teismo; taip, aš savęs neteisiu.
  74. 4 Nes aš pats nieko nežinau; tačiau aš tuo nesu išteisintas; bet tas, kuris mane teisia, yra Viešpats.
  75. 5 Todėl nieko neteiskite prieš laiką, kol Viešpats ateis, kuris išves į šviesą tai, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių ketinimus; ir tada kiekvienas gaus pagyrimą iš Dievo.
  76. 6 O tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui; kad iš mūsų išmoktumėte negalvoti apie žmones daugiau to, kas yra parašyta, kad niekas iš jūsų nesipūstų dėl vieno prieš kitą.
  77. 7 Nes kas gi tave skiria nuo kito? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? Na, o jei tai gavai, kodėl giriesi tarsi to negavęs?
  78. 8 Jūs jau esate sotūs, jau esate turtingi, jūs be mūsų karaliavote; ir duok Dieve, kad būtumėte karaliavę, kad ir mes su jumis karaliautume.
  79. 9 Nes aš manau, kad Dievas mus, apaštalus, išstatė paskutiniais, tarsi paskirtus mirčiai; nes mes tapome reginiu pasauliui, angelams ir žmonėms.
  80. 10 Mes esame kvailiai dėl Kristaus, bet jūs esate išmintingi Kristuje; mes silpni, bet jūs stiprūs; jūs gerbiami, bet mes niekinami.
  81. 11 Iki pat šios valandos mes alkstame, trokštame, esame nuogi, esame mušami ir neturime tikros gyvenamos vietos;
  82. 12 ir triūsiame, dirbdami savo pačių rankomis; keikiami mes laiminame, persekiojami mes tai pakenčiame,
  83. 13 šmeižiami mes meldžiame; mes tapome pasaulio purvu, ir esame viso ko padugnės iki šios dienos.
  84. 14 Aš nerašau to, kad jus sugėdinčiau, bet kaip savo mylimus sūnus aš jus įspėju.
  85. 15 Nes, nors ir turėtumėte dešimt tūkstančių auklėtojų Kristuje, tačiau neturite daug tėvų; nes aš jus pagimdžiau Kristuje Jėzuje per evangeliją.
  86. 16 Todėl aš maldauju jus, būkite mano sekėjai.
  87. 17 Dėl šios priežasties pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimasis sūnus ir ištikimas Viešpatyje, kuris jums primins mano kelius, kurie yra Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje.
  88. 18 Na, o kai kurie yra pasipūtę, tartum neketinčiau pas jus ateiti.
  89. 19 Bet aš netrukus ateisiu pas jus, jei Viešpats norės, ir sužinosiu ne pasipūtėlių kalbą, bet jėgą.
  90. 20 Nes Dievo karalystė yra ne žodyje, bet jėgoje.
  91. 21 Ko norite? Ar man pas jus ateiti su lazda, ar meile ir romumo dvasia?
  92. 1 Bendrai kalbama, kad tarp jūsų yra paleistuvystė, ir tokia paleistuvystė, kokia nėra minima net tarp pagonių, kad kažkas turi savo tėvo žmoną.
  93. 2 Bet jūs esate pasipūtę, užuot nuliūdę, kad tas, kuris padarė šitą darbą, būtų pašalintas iš jūsų tarpo.
  94. 3 Nes aš iš tiesų nebūdamas pas jus kūnu, bet būdamas dvasia, jau nusprendžiau, tarsi būdamas su jumis, dėl to, kuris taip padarė šitą darbą,
  95. 4 mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, kai esate susirinkę jūs ir mano dvasia, su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus jėga,
  96. 5 atiduoti tokį Šėtonui – kūno sunaikinimui, kad dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną.
  97. 6 Jūsų gyrimasis nėra geras. Ar nežinote, kad truputis raugo suraugina visą minkalą?
  98. 7 Todėl išvalykite senąjį raugą, kad būtumėte naujas minkalas, kaip esate nerauginti. Nes būtent Kristus – mūsų Perėjimas – yra paaukotas už mus;
  99. 8 todėl švęskime šventę ne su senu raugu nei su piktos valios ir nedorybės raugu; bet su nerauginta nuoširdumo ir tiesos duona.
  100. 9 Laiške rašiau jums nebendrauti su paleistuviais,
  101. 10 tačiau ne apskritai su šio pasaulio paleistuviais ar godžiais, ar plėšikais, ar su stabmeldžiais; nes tada jums reikėtų išeiti iš pasaulio.
  102. 11 Bet dabar jums parašiau nebendrauti, jei kuris, vadinamas broliu, būtų paleistuvis ar godus, ar stabmeldys, ar keikūnas, ar girtuoklis, ar plėšikas; su tokiu net nevalgykite.
  103. 12 Nes kas man darbo teisti ir tuos, kurie yra išorėje? Argi jūs teisiate ne tuos, kurie yra viduje?
  104. 13 Bet esančius išorėje Dievas teisia. Todėl pašalinkite tą nedorėlį iš savo tarpo.
  105. 1 Kaip drįsta kas iš jūsų, turėdamas reikalą prieš kitą, bylinėtis akivaizdoje neteisiųjų, o ne akivaizdoje šventųjų?
  106. 2 Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jei pasaulis bus teisiamas jūsų, argi jūs neverti spręsti mažiausių reikalų?
  107. 3 Ar nežinote, kad mes teisime angelus? Tai kaip juo labiau dalykus, susijusius su šiuo gyvenimu?
  108. 4 Tad jei turite teismų dėl dalykų, susijusių su šiuo gyvenimu, tai paskiriate teisėjais tuos, kurie nieko verti bažnyčioje.
  109. 5 Aš kalbu jūsų gėdai. Ar taip yra, kad tarp jūsų nėra išmintingo? Ar nei vieno, kuris galėtų teisti tarp savo brolių?
  110. 6 Bet brolis su broliu bylinėjasi, ir tai netikinčiųjų akivaizdoje.
  111. 7 Todėl tai jau visiškas trūkumas jūsų tarpe, kad jūs vienas su kitu bylinėjatės. Kodėl jūs verčiau nesiduodate skriaudžiami? Kodėl jūs verčiau nesiduodate apgaunami?
  112. 8 Ne, jūs skriaudžiate ir apgaunate, ir tai savo brolius.
  113. 9 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite: nei paleistuviai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei sumoteriškėję, nei susiteršiantys su savo lyties asmenimis,
  114. 10 nei vagys, nei godūs, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.
  115. 11 O tokie buvote kai kurie iš jūsų; bet jūs nuplauti, bet jūs pašvęsti, bet jūs išteisinti Viešpaties Jėzaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
  116. 12 Viskas man yra teisėta, bet ne viskas naudinga: viskas man yra teisėta, bet aš nesiduosiu užvaldomas jokio dalyko.
  117. 13 Valgiai yra pilvui, ir pilvas yra valgiams; bet Dievas sunaikins ir jį, ir juos. Na, o kūnas ne paleistuvystei, bet Viešpačiui; o Viešpats – kūnui.
  118. 14 O Dievas prikėlė tiek Viešpatį, tiek ir mus prikels savo jėga.
  119. 15 Ar nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Ar tad imsiu Kristaus narius ir paversiu juos paleistuvės nariais? Apsaugok Dieve!
  120. 16 Ką? Ar nežinote, kad tas, kuris susijungęs su paleistuve, yra vienas kūnas? Nes du, – sako jis, – bus vienas kūnas.
  121. 17 Bet tas, kuris susijungęs su Viešpačiu, yra viena dvasia.
  122. 18 Bėkite nuo paleistuvystės. Kiekviena nuodėmė, kurią žmogus daro, yra kūno išorėje; bet tas, kuris paleistuvauja, nusideda prieš savo kūną.
  123. 19 Ką? Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla Šventosios DVASIOS, esančios jumyse, kurią turite iš Dievo, ir jūs nesate savo pačių?
  124. 20 Nes jūs nupirkti už kainą; todėl šlovinkite Dievą savo kūne ir savo dvasioje, kurie yra Dievo.
  125. 1 Na, o dėl to, apie ką man rašėte; yra gerai vyrui neliesti moters.
  126. 2 Tačiau paleistuvavimui išvengti tegul kiekvienas vyras turi savo žmoną ir tegul kiekviena moteris turi savo vyrą.
  127. 3 Tegul vyras suteikia žmonai priklausantį palankumą; taip pat ir žmona vyrui.
  128. 4 Žmona neturi valdžios savo kūnui, bet vyras; taip pat ir vyras neturi valdžios savo kūnui, bet žmona.
  129. 5 Neapgaudinėkite vienas kito; nebent abipusiu sutikimu kuriam laikui, kad atsiduotumėte pasninkui ir maldai; ir vėl susieikite, kad Šėtonas jūsų negundytų dėl jūsų nesusilaikymo.
  130. 6 Bet aš tai kalbu leidimu, o ne įsakymu.
  131. 7 Nes aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie, kaip ir aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo sau būdingą dovaną, vienas vienokią, o kitas kitokią.
  132. 8 Todėl sakau nesusituokusiems ir našlėms: gerai jiems, jeigu jie pasilieka tokie, kaip ir aš.
  133. 9 Bet jeigu jie negali susilaikyti, tegul tuokiasi; nes geriau yra tuoktis, negu degti.
  134. 10 O susituokusiems įsakau, tačiau ne aš, bet Viešpats: tegul žmona neatsiskiria nuo savo vyro;
  135. 11 bet jei ji atsiskirtų, tepasilieka netekėjusi arba tesusitaiko su savo vyru, ir vyras teneatleidžia savo žmonos.
  136. 12 Bet kitiems kalbu aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną, ir jai patinka gyventi su juo, tegul jis jos neatleidžia.
  137. 13 Ir moteris, turinti netikintį vyrą, ir jeigu jam patinka su ja gyventi, tegul ji jo nepalieka.
  138. 14 Nes netikintis vyras yra pašvęstas per žmoną, ir netikinti žmona yra pašvęsta per vyrą: kitaip jūsų vaikai būtų nešvarūs; bet dabar jie yra šventi.
  139. 15 Bet jei netikintis skiriasi, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra vergovėje; bet Dievas pašaukė mus taikai.
  140. 16 Nes ką tu žinai, o žmona, ar tu išgelbėsi savo vyrą? Arba kaip tu žinai, o vyre, ar tu išgelbėsi savo žmoną?
  141. 17 Bet kaip Dievas paskirstė kiekvienam, kaip Viešpats pašaukė kiekvieną, taip jis tevaikšto. Ir taip aš tvarkau visose bažnyčiose.
  142. 18 Ar kuris pašauktas būdamas apipjaustytas? Tenetampa jis neapipjaustytu. Ar kuris pašauktas neapipjaustyme? Tenebūna apipjaustytas.
  143. 19 Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, bet Dievo įsakymų laikymasis.
  144. 20 Kiekvienas tepasilieka tam pačiam pašaukime, kuriame buvo pašauktas.
  145. 21 Ar esi pašauktas būdamas tarnu? Nesirūpink tuo, bet jei gali tapti laisvu, verčiau tuo pasinaudok.
  146. 22 Nes tas, kuris pašauktas Viešpatyje būdamas tarnu, yra Viešpaties laisvasis; taip pat ir tas, kuris pašauktas būdamas laisvu, yra Kristaus tarnas.
  147. 23 Jūs esate nupirkti už kainą; nebūkite žmonių tarnais.
  148. 24 Broliai, kame kiekvienas yra pašauktas, tame tepasilieka prieš Dievą.
  149. 25 Na, o dėl mergelių neturiu Viešpaties įsakymo; tačiau pateikiu savo sprendimą, kaip gavusysis Viešpaties gailestingumą būti ištikimu.
  150. 26 Todėl manau, kad yra gerai dėl dabartinio suspaudimo, aš sakau, kad gerai žmogui tokiam būti.
  151. 27 Ar esi susietas su žmona? Neieškok atsilaisvinimo. Ar esi atlaisvintas nuo žmonos? Neieškok žmonos.
  152. 28 Bet jei ir apsivedi, nenusidedi; ir jei mergelė išteka, nenusideda. Tačiau tokie turės vargą kūne; o aš jus tausoju.
  153. 29 Bet sakau tai, broliai: laikas trumpas; ir belieka, kad tie, kurie turi žmonas, būtų tarsi neturėtų;
  154. 30 ir tie, kurie verkia, tarsi neverktų; ir tie, kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų; ir tie, kurie perka, tarsi neįsigytų;
  155. 31 ir tie, kurie naudojasi šiuo pasauliu, tarsi juo nepiktnaudžiautų; nes šio pasaulio pavidalas praeina.
  156. 32 Bet aš noriu, kad nebūtumėte susirūpinę. Kas nevedęs, rūpinasi Viešpaties reikalais, kaip galėtų patikti Viešpačiui;
  157. 33 o vedęs rūpinasi pasaulio reikalais, kaip galėtų patikti savo žmonai.
  158. 34 Yra skirtumas ir tarp žmonos bei mergelės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa ir kūne, ir dvasioje; o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais, kaip galėtų patikti savo vyrui.
  159. 35 Bet tai aš kalbu jūsų pačių naudai; ne tam, kad užnerčiau jums žabangą, o dėl to, kas tinkama, ir kad jūs galėtumėte neblaškomi tarnauti Viešpačiui.
  160. 36 Bet jei kas mano, kad netinkamai elgiasi su savo mergele, jeigu ji peraugs savo amžiaus žydėjimą, ir taip reikia, tedaro kaip nori, jis nenusideda: tegul jie tuokiasi.
  161. 37 Tačiau tas, kuris tvirtai stovi savo širdyje, neturėdamas būtinybės, bet turi valdžią savo valiai ir taip nutarė savo širdyje, kad išlaikys savo mergelę, daro gerai.
  162. 38 Taigi tas, kuris duoda ją vedyboms, daro gerai; bet tas, kuris neduoda jos vedyboms, daro geriau.
  163. 39 Žmona surišta įstatymu tol, kol gyvena jos vyras; bet jeigu jos vyras būtų miręs, ji yra laisva ištekėti už ko nori; tiktai Viešpatyje.
  164. 40 Bet ji laimingesnė, jeigu ji taip pasilieka, pagal mano sprendimą; ir aš taip pat manau, kad turiu Dievo Dvasią.
  165. 1 Na, o dėl dalykų, aukojamų stabams, žinome, kad mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet geraširdiškumas statydina.
  166. 2 Ir jei kas mano, kad ką nors žino, jis dar nieko nežino, kaip turi pažinoti.
  167. 3 Bet jei kuris myli Dievą, tas yra jo pažintas.
  168. 4 Taigi apie stabams paaukotų dalykų valgymą mes žinome, kad stabas yra niekas pasaulyje, ir kad nėra kito Dievo, bet tik vienas.
  169. 5 Nes nors yra vadinami dievai ar danguje, ar žemėje (kaip yra daug dievų ir daug viešpačių),
  170. 6 bet mums yra tik vienas Dievas, Tėvas, iš kurio yra visa ir mes jame; ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį yra visa ir mes per jį.
  171. 7 Tačiau ne kiekviename yra tas pažinimas; nes kai kurie su sąžine dėl stabo iki šios valandos valgo tai kaip dalyką, paaukotą stabui; ir jų sąžinė, būdama silpna, suteršiama.
  172. 8 Bet valgis nepadaro mūsų geresniais Dievui; nes nei kai valgome, nesame geresni; nei kai nevalgome, nesame blogesni.
  173. 9 Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė kokiu tai būdu netaptų kliūtimi tiems, kurie yra silpni.
  174. 10 Nes jei kas tave, turintį pažinimą, mato sėdintį prie valgio stabų šventykloje, argi sąžinė to, kuris yra silpnas, nebus paskatinta valgyti dalykų, paaukotų stabams;
  175. 11 ir per tavo pažinimą pražus silpnasis brolis, už kurį mirė Kristus?
  176. 12 Bet taip nusidėdami prieš brolius ir sužeisdami jų silpną sąžinę, jūs nusidedate prieš Kristų.
  177. 13 Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos kol esti pasaulis, idant nepapiktinčiau savo brolio.
  178. 1 Ar aš ne apaštalas? Ar aš ne laisvas? Ar aš nemačiau Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties? Ar ne jūs esate mano darbas Viešpatyje?
  179. 2 Jei aš nesu apaštalas kitiems, tačiau neabejotinai jums esu; nes jūs esate mano apaštalystės antspaudas Viešpatyje.
  180. 3 Mano apsigynimas prieš tuos, kurie mane tiria, yra šis:
  181. 4 ar mes neturime teisės valgyti ir gerti?
  182. 5 Ar neturime teisės vedžiotis seserį, žmoną, kaip ir kiti apaštalai ir kaip Viešpaties broliai, ir Kefas?
  183. 6 Arba, ar vien tik aš ir Barnabas neturime teisės nedirbti?
  184. 7 Kas kada nors eina į karą už savo išlaidas? Kas sodina vynuogyną, o nevalgo jo vaisių? Arba, kas gano kaimenę, o nesimaitina kaimenės pienu?
  185. 8 Ar aš tai sakau kaip žmogus? Ar to paties nesako ir įstatymas?
  186. 9 Nes yra parašyta Mozės įstatyme: „Neužrišk nasrų jaučiui, minančiam javus“. Ar Dievas rūpinasi jaučiais?
  187. 10 Ar jis sako tai apskritai mūsų labui? Mūsų labui, be abejo, tai yra parašyta, kad ariantis artų su viltimi; ir kad su viltimi kuliantis būtų savo vilties dalininkas.
  188. 11 Jei mes jums pasėjome dvasiškų dalykų, tai ar didelis dalykas, jei pjausime jūsų kūniškų dalykų?
  189. 12 Jei kiti yra dalininkai šios teisės į jus, ar mes ne juo labiau? Tačiau mes nesinaudojome šia teise, bet pakenčiame viską, kad nekliudytume Kristaus evangelijai.
  190. 13 Ar nežinote, kad tie, kurie tarnauja prie to, kas šventa, gyvena iš šventyklos dalykų? Ir tarnaujantys prie aukuro yra dalininkai su aukuru?
  191. 14 Taip ir Viešpats patvarkė, kad tie, kurie skelbia evangeliją, gyventų iš evangelijos.
  192. 15 Bet aš iš to niekuo nesinaudojau nei to nerašiau, kad man taip būtų padaryta; nes man geriau būtų numirti, negu kad kas paverstų mano gyrimąsi nieku.
  193. 16 Nes nors ir skelbiu evangeliją, aš neturiu kuo pasigirti, nes būtinybė guli ant manęs; taip, vargas man, jei neskelbčiau evangelijos!
  194. 17 Nes jei tai darau noriai, turiu atlygį; bet jei prieš savo valią, tai man yra patikėtas evangelijos išdavimas.
  195. 18 Koks tad mano atlygis? Iš tiesų tai, kad skelbdamas evangeliją aš galiu pateikti Kristaus evangeliją nemokamai, nesinaudodamas savo teise evangelijoje.
  196. 19 Nes, nors esu laisvas nuo visų, tačiau pasidariau save tarnu visiems, kad laimėčiau daugiau.
  197. 20 Ir žydams tapau kaip žydas, kad laimėčiau žydus; tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kaip esantis įstatymo valdžioje, kad laimėčiau esančius įstatymo valdžioje;
  198. 21 esantiems be įstatymo, kaip be įstatymo (nebūdamas be įstatymo Dievui, bet Kristui – įstatymo valdžioje), kad laimėčiau esančius be įstatymo.
  199. 22 Silpniems tapau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius: visiems tapau viskuo, kad visokiais būdais kai kuriuos išgelbėčiau.
  200. 23 Ir tai darau evangelijos labui, kad su jumis būčiau jos dalininku.
  201. 24 Ar nežinote, kad tie, kurie bėga lenktynėse, bėga visi, bet vienas gauna prizą? Taip bėkite, kad gautumėte.
  202. 25 Ir kiekvienas, kovojantis dėl pranašumo, nuo visko susilaiko. Na, o jie tai daro, kad gautų gendantį vainiką; bet mes negendantį.
  203. 26 Todėl aš taip bėgu, ne kaip netikrume; taip kovoju, ne kaip smūgiuojantis į orą;
  204. 27 bet tramdau savo kūną ir atiduodu jį klusnumui, kad kitiems skelbdamas pats kokiu nors būdu nebūčiau atmestinas.
  205. 1 Be to, broliai, nenoriu, kad būtumėte nežinantys, jog visi mūsų tėvai buvo po debesimi ir visi perėjo per jūrą;
  206. 2 ir visi buvo pakrikštyti Mozei debesyje ir jūroje;
  207. 3 ir visi valgė tą patį dvasinį maistą;
  208. 4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą; nes jie gėrė iš tos dvasinės Uolos, kuri sekė paskui juos; ir ta Uola buvo Kristus.
  209. 5 Bet daugeliu iš jų Dievas buvo nelabai patenkintas; nes jie buvo sunaikinti dykumoje.
  210. 6 Na, o tie dalykai buvo mūsų pavyzdžiai tam, kad mes negeistume to, kas pikta, kaip jie geidė.
  211. 7 Ir nebūkite stabmeldžiai, kaip buvo kai kurie iš jų; kaip yra parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti“.
  212. 8 Ir nepaleistuvaukime kaip kai kurie iš jų paleistuvavo, ir vieną dieną krito dvidešimt trys tūkstančiai.
  213. 9 Ir negundykime Kristaus kaip ir kai kurie iš jų gundė ir buvo gyvačių sunaikinti.
  214. 10 Ir nemurmėkite kaip ir kai kurie iš jų murmėjo ir buvo naikintojo sunaikinti.
  215. 11 Na, o visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir tai yra surašyta perspėjimui mums, kuriems pasaulio pabaigos atėję.
  216. 12 Todėl tas, kuris galvoja stovįs, težiūrisi, kad negriūtų.
  217. 13 Jūsų nėra ištikusi kitokia pagunda nei tokia, kuri įprasta žmogui; bet Dievas yra ištikimas, kuris neleis jums būti gundomiems virš jūsų pajėgumo; bet su pagunda parūpins ir išeitį, kad pajėgtumėte ją pakelti.
  218. 14 Todėl, mano brangiai mylimi, bėkite nuo stabmeldystės.
  219. 15 Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite, ką sakau.
  220. 16 Laiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra Kristaus kraujo bendravimas? Duona, kurią laužome, ar ji nėra Kristaus kūno bendravimas?
  221. 17 Nes mes, daugelis, esame viena duona ir vienas kūnas; nes mes visi esame tos vienos duonos dalininkai.
  222. 18 Štai Izraelis pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro dalininkai?
  223. 19 Tad ką aš sakau? Ar kad stabas yra kažkas, ar tai, kas yra paaukota stabams, yra kažkas?
  224. 20 Bet sakau, kad tai, ką pagonys aukoja, aukoja velniams, o ne Dievui; o aš nenoriu, kad turėtumėte bendrystę su velniais.
  225. 21 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir velnių taurės; jūs negalite būti dalininkai Viešpaties stalo ir velnių stalo.
  226. 22 Ar kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes esame už jį stipresni?
  227. 23 Viskas man teisėta, bet ne viskas naudinga; viskas man teisėta, bet ne viskas statydina.
  228. 24 Nei vienas teneieško savo, bet kiekvienas kito gerovės.
  229. 25 Valgykite tai, kas parduodama mėsos turguose, neklausinėdami jokių klausimų sąžinės labui;
  230. 26 nes Viešpaties yra žemė ir jos pilnumas.
  231. 27 Jei kas iš netikinčių jus pakviečia į puotą, ir jūs norite eiti; valgykite viską, kas prieš jus padėta, neklausinėdami jokių klausimų sąžinės labui.
  232. 28 Bet jei kas jums sakytų: „Tai yra paaukota stabams“, nevalgykite labui to, kuris tai pasakė, ir sąžinės labui; nes žemė yra Viešpaties, ir jos pilnumas;
  233. 29 sąžinės, aš sakau, ne tavo, bet kito; nes kodėl mano laisvė yra teisiama kito sąžinės?
  234. 30 Nes jei aš per malonę esu dalininkas, kodėl esu piktai apkalbamas už tai, už ką aš dėkoju?
  235. 31 Todėl ar valgote, ar geriate, ar ką bedarote, visa darykite Dievo šlovei.
  236. 32 Nepiktinkite nei žydų, nei pagonių, nei Dievo bažnyčios;
  237. 33 kaip ir aš visiems viskuo įtinku, neieškodamas savo naudos, bet naudos daugelio, kad jie būtų išgelbėti.
  238. 1 Būkite mano sekėjai, kaip ir aš Kristaus.
  239. 2 Na, o aš jus giriu, broliai, kad prisimenate mane visame kame ir laikotės įsakų taip, kaip jums juos perdaviau.
  240. 3 Bet noriu, kad jūs žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus; o moters galva yra vyras; o Kristaus galva yra Dievas.
  241. 4 Kiekvienas vyras, melsdamasis ar pranašaudamas apdengta galva, suteikia negarbę savo galvai.
  242. 5 Bet kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja atidengta galva, suteikia negarbę savo galvai; nes tai yra vienas ir tas pats, kaip kad ji būtų nuskusta.
  243. 6 Nes jei moteris nėra apsidengusi, tai ir tenusikerpa; bet jei moteriai būtų gėda būti nukirptai ar nuskustai, teapsidengia.
  244. 7 Nes vyras iš tiesų neturi apsidengti galvos, kadangi jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė; bet moteris yra vyro šlovė.
  245. 8 Nes vyras nėra iš moters; bet moteris iš vyro.
  246. 9 Taip pat vyras nebuvo sukurtas moteriai; bet moteris vyrui.
  247. 10 Dėl šios priežasties moteris privalo turėti valdžią virš savo galvos dėl angelų.
  248. 11 Tačiau Viešpatyje nei vyras yra be moters, nei moteris be vyro.
  249. 12 Nes kaip moteris yra iš vyro, taip ir vyras yra per moterį; bet visa iš Dievo.
  250. 13 Spręskite patys: ar dera, kad moteris meldžiasi Dievui atsidengusi?
  251. 14 Argi net ir pati prigimtis jūsų nemoko, kad jei vyras turi ilgus plaukus, jam yra gėda?
  252. 15 Bet jei moteris turi ilgus plaukus, jai yra šlovė; nes jos plaukai jai duoti kaip apdangalas.
  253. 16 Bet jei kas atrodo mėgstąs ginčytis, tai nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo bažnyčios.
  254. 17 Na, o tuo, ką jums pareiškiu, aš jūsų negiriu, kad jūs susirenkate ne geresniam, bet blogesniam.
  255. 18 Nes pirmiausia, kai jūs susirenkate bažnyčioje, aš girdžiu, kad tarp jūsų yra susiskaldymai; ir aš iš dalies tuo tikiu.
  256. 19 Nes tarp jūsų turi būti ir erezijų, kad tarp jūsų išaiškėtų tie, kurie yra išbandyti.
  257. 20 Taigi kai susirenkate į vieną vietą, tai ne Viešpaties vakarienės valgyti.
  258. 21 Nes valgyme kiekvienas pirmiau kito ima savo vakarienę; ir vienas yra alkanas, o kitas girtas.
  259. 22 Ką, ar neturite namų valgyti ir gerti? Arba, ar jūs niekinsite Dievo bažnyčią ir gėdinsite tuos, kurie neturi? Ką aš jums pasakysiu? Ar jus tame girsiu? Aš jūsų negiriu.
  260. 23 Nes aš gavau iš Viešpaties tai, ką jums ir perdaviau, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną
  261. 24 ir padėkojęs ją laužė, ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas, kuris už jus laužomas; tai darykite mano atminimui“.
  262. 25 Tokiu pat būdu, pavakarieniavęs jis paėmė ir taurę, sakydamas: „Ši taurė yra naujasis testamentas mano kraujyje – tai darykite tiek kartų, kiek ją gersite, mano atminimui.
  263. 26 Nes kiek kartų valgote šią duoną ir geriate šią taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis“.
  264. 27 Todėl kas nevertai valgys šią duoną ir gers šią Viešpaties taurę, bus kaltas Viešpaties kūnu ir krauju.
  265. 28 Bet tegul žmogus save ištiria ir taip tevalgo iš tos duonos ir geria iš tos taurės.
  266. 29 Nes kas valgo ir geria nevertai, tas valgo ir geria sau pasmerkimą, neatskirdamas Viešpaties kūno.
  267. 30 Dėl šios priežasties daugelis yra silpni ir sergantys tarp jūsų, ir daugelis miega.
  268. 31 Nes jei mes save teistume, mes nebūtume teisiami.
  269. 32 Bet kai esame teisiami, mes esame Viešpaties baudžiami, kad nebūtume pasmerkti su pasauliu.
  270. 33 Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite vienas kito.
  271. 34 O jei kas išalkęs, tepavalgo namie; kad nesusirinktumėte pasmerkimui. O visa kita sutvarkysiu kai atvyksiu.
  272. 1 Na, o dėl dvasinių dovanų, broliai, nenoriu, kad būtumėte nežinantys.
  273. 2 Jūs žinote, kad buvote pagonys, nešiojami pas tuos nebylius stabus, kaip buvote vedami.
  274. 3 Todėl duodu jums suprasti, kad nei vienas, kalbėdamas Dievo Dvasia, nevadina Jėzaus prakeiktu; ir kad nei vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja DVASIA.
  275. 4 Na, o yra dovanų įvairovės, bet ta pati Dvasia.
  276. 5 Ir yra skirtingi tarnavimai, bet tas pats Viešpats.
  277. 6 Ir yra veikimų įvairovės, bet yra tas pats Dievas, kuris visa veikia visuose.
  278. 7 Bet kiekvienam duotas Dvasios pasireiškimas, kad būtų nauda.
  279. 8 Nes vienam Dvasia yra duotas išminties žodis; kitam – pažinimo žodis ta pačia Dvasia;
  280. 9 kitam – tikėjimas ta pačia Dvasia; kitam – gydymo dovanos ta pačia Dvasia;
  281. 10 kitam – stebuklų darymas; kitam – pranašystė; kitam – dvasių atskyrimas; kitam – įvairios kalbų rūšys; kitam – kalbų vertimas;
  282. 11 bet visus šituos atlieka ta viena ir ta pati Dvasia, dalindama kiekvienam atskirai, kaip ji nori.
  283. 12 Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, ir visi to vieno kūno nariai, būdami daugelis, yra vienas kūnas, taip yra ir Kristus.
  284. 13 Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną, ar būtume žydai, ar pagonys, ar būtume vergai, ar laisvi; ir visi buvome pagirdyti į vieną Dvasią.
  285. 14 Nes kūnas nėra vienas narys, bet daug.
  286. 15 Jei koja sakytų: „Kadangi aš ne ranka, aš nesu iš kūno“; argi dėl to ji nebūtų iš kūno?
  287. 16 Ir jei ausis sakytų: „Kadangi aš ne akis, aš nesu iš kūno“; argi dėl to ji nebūtų iš kūno?
  288. 17 Jei visas kūnas būtų akis, kur būtų klausa? Jei visas būtų klausa, kur būtų uoslė?
  289. 18 Bet dabar Dievas sudėjo narius kiekvieną iš jų kūne kaip panorėjo.
  290. 19 Ir jeigu jie visi būtų vienas narys, kur būtų kūnas?
  291. 20 Bet dabar jie yra daug narių, tačiau vienas kūnas.
  292. 21 Ir akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“ nei vėlgi galva kojoms: „Man jūsų nereikia“.
  293. 22 Ne, tie kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, yra daug reikalingesni;
  294. 23 ir tie kūno nariai, kurie, mes manome, yra mažiau gerbiami, tiems mes skiriame gausesnę garbę; ir mūsų nepatrauklūs nariai turi gausiau patrauklumo.
  295. 24 Nes mūsų patraukliems nariams nieko nereikia; bet Dievas sumaišė kūną kartu, davęs gausiau garbės tam nariui, kuriam trūksta;
  296. 25 kad kūne nebūtų suskilimo, bet kad nariai vienodai rūpintųsi vienas kitu.
  297. 26 Ir jei vienas narys kenčia, visi nariai kenčia su juo; arba jei vienas narys pagerbiamas, visi nariai džiaugiasi su juo.
  298. 27 Na, o jūs esate Kristaus kūnas, o atskirai – nariai.
  299. 28 Ir kai kuriuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma – apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais, po to – stebuklai, paskui – gydymų dovanos, pagalbos, valdymai, kalbų įvairovės.
  300. 29 Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebuklų darytojai?
  301. 30 Ar visi turi gydymo dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi verčia?
  302. 31 Bet uoliai trokškite geriausių dovanų; o aš jums dar parodysiu daug pranašesnį kelią.
  303. 1 Nors aš kalbu žmonių bei angelų kalbomis, bet neturiu geraširdiškumo, aš tampu kaip skambantis varis arba žvangantys cimbolai.
  304. 2 Ir nors turiu pranašystės dovaną ir suprantu visas paslaptis ir visą pažinimą; ir nors turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu geraširdiškumo, esu niekas.
  305. 3 Ir nors atiduodu visus savo turtus vargšams pamaitinti, ir nors atiduodu savo kūną sudeginimui, bet neturiu geraširdiškumo, tai man neduoda jokios naudos.
  306. 4 Geraširdiškumas ilgai pakenčia ir yra malonus; geraširdiškumas nepavydi; geraširdiškumas nesigiria, nėra pasipūtęs,
  307. 5 nesielgia netinkamai, neieško savo, nėra lengvai suerzinamas, negalvoja pikto;
  308. 6 nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa;
  309. 7 visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.
  310. 8 Geraširdiškumas niekada nesibaigia, bet ar tai būtų pranašystės, jos pasibaigs; ar tai būtų kalbos, jos liausis; ar tai būtų pažinimas, jis pranyks.
  311. 9 Nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.
  312. 10 Bet kai ateis tai, kas yra tobula, tada tai, kas iš dalies, bus panaikinta.
  313. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas; bet kai tapau vyru, atmečiau tai, kas vaikiška.
  314. 12 Nes dabar matome per stiklą, neaiškiai; bet tuomet – veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu kaip ir esu pažintas.
  315. 13 O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, geraširdiškumas – tie trys; bet didžiausias iš jų – geraširdiškumas.
  316. 1 Sekite geraširdiškumu ir trokškite dvasinių dovanų, bet verčiau – kad galėtumėte pranašauti.
  317. 2 Nes tas, kuris kalba nežinoma kalba, ne žmonėms kalba, bet Dievui; nes niekas jo nesupranta; bet jis dvasioje kalba paslaptis.
  318. 3 Bet tas, kuris pranašauja, kalba žmonėms statydinimui, paraginimui ir paguodai.
  319. 4 Kas kalba nežinoma kalba, save statydina; bet kas pranašauja, statydina bažnyčią.
  320. 5 Aš norėčiau, kad visi kalbėtumėte kalbomis, bet verčiau – kad pranašautumėte; nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent jis išverstų, idant bažnyčia gautų statydinimą.
  321. 6 Bet dabar, broliai, jei ateisiu pas jus kalbėdamas kalbomis, kokią jums duosiu naudą, jeigu jums nekalbėsiu ar tai apreiškimu, ar pažinimu, ar pranašavimu, ar mokslu?
  322. 7 Net ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsą, ar tai dūda, ar arfa, jeigu jie neskleis skirtingų garsų, kaipgi bus žinoma, kas yra dūduota arba arfa grota?
  323. 8 Nes jei trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?
  324. 9 Taip pat ir jūs, jei neištarsite liežuviu lengvai suprantamų žodžių, kaipgi bus žinoma, kas yra kalbėta? Nes jūs kalbėsite į orą.
  325. 10 Yra galbūt tiek daug balsų rūšių pasaulyje, ir nei vienas iš jų nėra be reikšmės.
  326. 11 Todėl jei nežinau balso reikšmės, aš būsiu barbaras kalbančiajam, o kalbantysis bus man barbaras.
  327. 12 Taip pat ir jūs, kadangi esate uolūs dėl dvasinių dovanų, stenkitės būti pranašesni bažnyčios statydinimui.
  328. 13 Todėl kalbantysis nežinoma kalba tesimeldžia, kad galėtų versti.
  329. 14 Nes jei aš meldžiuosi nežinoma kalba, mano dvasia meldžiasi, bet mano supratimas yra bevaisis.
  330. 15 Tai ką gi tada? Aš melsiuosi dvasia ir taip pat melsiuosi supratimu; aš giedosiu dvasia ir taip pat giedosiu supratimu.
  331. 16 Kitaip, jei tu laiminsi dvasia, kaipgi tas, kuris užima nemokyto vietą, pasakys tavo dėkojimui „Amen“, kadangi nesupranta, ką sakai?
  332. 17 Nes tu iš tiesų gerai dėkoji, bet kitas nėra statydinamas.
  333. 18 Aš dėkoju savo Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau nei jūs visi;
  334. 19 tačiau bažnyčioje aš verčiau ištarsiu penkis žodžius savo supratimu, kad savo balsu ir kitus mokyčiau, negu dešimt tūkstančių žodžių nežinoma kalba.
  335. 20 Broliai, nebūkite vaikai supratimu, tačiau piktybe būkite vaikai, bet supratimu būkite vyrais.
  336. 21 Įstatyme yra parašyta: „Per kitakalbius ir kitas lūpas aš kalbėsiu šiai tautai; tačiau ir dėl viso to jie manęs neklausys, – sako Viešpats“.
  337. 22 Todėl kalbos yra ženklui, ne tiems, kurie tiki, bet tiems, kurie netiki; bet pranašystė pasitarnauja ne tiems, kurie netiki, bet tiems, kurie tiki.
  338. 23 Todėl jei visa bažnyčia susirinktų į vieną vietą, ir visi kalbėtų kalbomis, ir įeitų tie, kurie yra nemokyti arba netikintys, argi jie nesakytų, kad jūs esate išprotėję?
  339. 24 Bet jei visi pranašautų, ir įeitų netikintysis arba nemokytasis, jis būtų visų įtikintas, jis būtų visų nuteistas;
  340. 25 ir taip jo širdies paslaptys išaiškėtų; ir taip puldamas savo veidu žemyn, jis pagarbintų Dievą ir praneštų, kad Dievas iš tiesų yra jumyse.
  341. 26 Tad kaipgi, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas iš jūsų turi psalmę, turi mokslą, turi kalbą, turi apreiškimą, turi vertimą. Viskas tebūna daroma statydinimui.
  342. 27 Jei kuris kalba nežinoma kalba, tebūna po du arba daugiausiai po tris, ir tai paeiliui; o vienas teišverčia.
  343. 28 Bet jei nėra vertėjo, tegul jis bažnyčioje tyli; ir tegul jis kalba sau ir Dievui.
  344. 29 Pranašai tekalba du arba trys, o kiti tegul vertina.
  345. 30 Jei kas apreiškiama kitam, šalia sėdinčiajam, pirmasis tenutyla.
  346. 31 Nes jūs visi galite pranašauti vienas po kito, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti.
  347. 32 Pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams.
  348. 33 Nes Dievas yra ne sumaišties, bet ramybės autorius, kaip visose šventųjų bažnyčiose.
  349. 34 Tegul jūsų moterys tyli bažnyčiose, nes joms neleidžiama kalbėti; bet joms yra įsakyta būti paklusniomis, kaip sako ir įstatymas.
  350. 35 O jeigu jos nori ko nors išmokti, namuose teklausia savo vyrų; nes gėda moterims kalbėti bažnyčioje.
  351. 36 Ką? Ar iš jūsų atėjo Dievo žodis? Arba ar pas jus vienus jis atėjo?
  352. 37 Jei kas mano esąs pranašas ar dvasiškas, tas tepripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.
  353. 38 Bet jei kas yra nežinantis, tebūna nežinantis.
  354. 39 Todėl, broliai, trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis.
  355. 40 Viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai.
  356. 1 Be to, broliai, aš skelbiu jums tą evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią ir priėmėte, ir kurioje stovite;
  357. 2 kuria esate ir išgelbėti, jei saugojate atmintyje, ką jums paskelbiau, nebent įtikėjote tuščiai.
  358. 3 Nes aš jums perdaviau pirmiausiai tai, ką ir gavau, – kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
  359. 4 ir kad buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
  360. 5 ir kad buvo regėtas Kefo, paskui dvylikos;
  361. 6 po to buvo regėtas daugiau kaip penkių šimtų brolių vienu metu; iš kurių didesnė dalis išlikę iki dabar, bet kai kurie yra užmigę.
  362. 7 Po to buvo regėtas Jokūbo; paskui visų apaštalų.
  363. 8 O galiausiai iš visų buvo regėtas ir manęs, kaip nelaiku gimusio.
  364. 9 Nes aš esu mažiausias iš apaštalų, kad nesu tinkamas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.
  365. 10 Bet Dievo malone esu kas esu, ir man suteikta jo malonė nebuvo bergždžia; bet aš triūsiau gausiau negu jie visi, tačiau ne aš, bet Dievo malonė, kuri buvo su manimi.
  366. 11 Todėl ar tai buvau aš, ar jie, taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
  367. 12 Na, o jei Kristus yra skelbiamas, kad prisikėlė iš numirusių, kaipgi kai kurie tarp jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?
  368. 13 Bet jei nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nėra prisikėlęs;
  369. 14 o jei Kristus nėra prisikėlęs, tai mūsų skelbimas tuščias, ir jūsų tikėjimas irgi tuščias.
  370. 15 Taip, ir mes esame randami melagingais Dievo liudytojais; nes mes liudijome apie Dievą, kad jis prikėlė Kristų, kurio jis neprikėlė, jeigu taip yra, kad mirusieji neprisikelia.
  371. 16 Nes jei mirusieji neprisikelia, tada Kristus nėra prikeltas;
  372. 17 o jei Kristus nėra prikeltas, jūsų tikėjimas yra tuščias; jūs tebesate savo nuodėmėse.
  373. 18 Tada ir tie, kurie užmigę Kristuje, yra pražuvę.
  374. 19 Jei tik šiame gyvenime mes turime viltį Kristuje, mes iš visų žmonių esame labiausiai apgailėtini.
  375. 20 Bet dabar Kristus yra prisikėlęs iš numirusiųjų ir tapo pirmavaisiais tų, kurie užmigo.
  376. 21 Nes kadangi per žmogų atėjo mirtis, per žmogų atėjo ir mirusiųjų prisikėlimas.
  377. 22 Nes kaip Adome visi miršta, taip ir Kristuje visi bus atgaivinti.
  378. 23 Bet kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmavaisiai; po to tie, kurie yra Kristaus, jam ateinant.
  379. 24 Tada ateis galas, kai jis bus atidavęs karalystę Dievui – Tėvui; kai bus nuslopinęs kiekvieną valdymą ir kiekvieną valdžią bei jėgą.
  380. 25 Nes jis turi karaliauti, kol padės visus priešus po savo kojomis.
  381. 26 Paskutinis priešas, kuris bus sunaikintas, yra mirtis.
  382. 27 Nes jis visa padėjo po jo kojomis. Bet kai jis sako, kad visa yra po juo padėta, yra aišku, kad išskyrus tą, kuris po juo visa padėjo.
  383. 28 O kai visa bus jam pajungta, tada ir pats Sūnus bus pavaldus tam, kuris padėjo visa po juo, kad Dievas būtų visa visame.
  384. 29 Kita vertus, ką darys tie, kurie pakrikštyti už mirusiuosius, jei mirusieji iš viso neprisikelia? Tad kodėl jie pakrikštyti už mirusiuosius?
  385. 30 Ir kodėl mes kiekvieną valandą stovime pavojuje?
  386. 31 Aš tvirtinu jūsų džiaugsmu, kurio turiu Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje, aš mirštu kasdien.
  387. 32 Jei kaip žmogus kovojau su žvėrimis Efeze, koks man iš to pranašumas, jei mirusieji neprisikelia? Valgykime ir gerkime; nes rytoj mirsime.
  388. 33 Nebūkite suklaidinti: piktos šnekos gadina gerus papročius.
  389. 34 Atsibuskite teisumui ir nenuodėmiaukite; nes kai kurie neturi Dievo pažinimo; aš kalbu tai jūsų gėdai.
  390. 35 Bet kai kas sakys: „Kaip mirusieji yra prikeliami? Ir kokiu kūnu jie ateina?“
  391. 36 Kvaily, tai, ką sėji, neatgyja, jei nenumiršta;
  392. 37 ir tai, ką sėji, tu sėji ne tą kūną, kuris bus, bet pliką grūdą, kaip pasitaiko, kviečio arba kokį kitą grūdą,
  393. 38 bet Dievas duoda jam kūną kaip panorėjęs ir kiekvienai sėklai jos pačios kūną.
  394. 39 Ne visi kūnai yra tokie pat kūnai; bet vienokia žmonių kūno rūšis, kitokia – gyvūlių kūno, kitokia – žuvų, ir kitokia – paukščių.
  395. 40 Taip pat yra ir dangiškieji kūnai bei žemiškieji kūnai, bet vienokia dangiškųjų šlovė, o kitokia žemiškųjų šlovė.
  396. 41 Vienokia yra saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė, ir kitokia žvaigždžių šlovė; nes viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove.
  397. 42 Toks yra ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gedime, prikeliamas negedime;
  398. 43 sėjamas negarbėje, prikeliamas šlovėje; sėjamas silpnume, prikeliamas jėgoje;
  399. 44 sėjamas prigimtinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra prigimtinis kūnas ir yra dvasinis kūnas.
  400. 45 Ir taip yra parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas buvo padarytas gyva siela, paskutinis Adomas buvo padarytas atgaivinančia dvasia“.
  401. 46 Tačiau pirmasis buvo ne dvasinis, o prigimtinis; o po to dvasinis.
  402. 47 Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus.
  403. 48 Koks yra žemiškas, tokie ir žemiškieji; ir koks yra dangiškasis, tokie ir dangiškieji.
  404. 49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.
  405. 50 Na, o aš tai sakau, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės; nei gedimas paveldėti negedimo.
  406. 51 Štai aš išdėstau jums paslaptį: mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti;
  407. 52 akimirksniu, akies mirksniu, per paskutinįjį trimitavimą; nes trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime pakeisti.
  408. 53 Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamumu ir šis mirtingas turi apsivilkti nemirtingumu.
  409. 54 Taigi kai šis gendantis apsivilks negendamumu ir šis mirtingas apsivilks nemirtingumu, tada išsipildys užrašytas pasakymas: „Mirtis yra praryta pergalėje.
  410. 55 O mirtie, kur tavo geluonis? O kape, kur tavo pergalė?“
  411. 56 Mirties geluonis – nuodėmė; o nuodėmės jėga – įstatymas.
  412. 57 Bet ačiū tebūna Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
  413. 58 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visuomet gausūs Viešpaties darbe, kadangi žinote, kad jūsų triūsas nėra veltui Viešpatyje.
  414. 1 Na, o dėl rinkliavos šventiesiems, kaip aš nurodžiau Galatijos bažnyčioms, taip ir jūs darykite.
  415. 2 Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatsideda pas save pataupymui, kaip Dievas kam davė klestėjimą, kad nebūtų rinkliavų kai ateisiu.
  416. 3 O kai aš ateisiu, kuriuos patvirtinsite savo laiškais, tuos aš pasiųsiu nunešti jūsų dosnumą į Jeruzalę.
  417. 4 Ir jeigu bus tinkama, kad ir aš eičiau, jie eis su manimi.
  418. 5 Na, o ateisiu pas jus kai vyksiu per Makedoniją, nes vykstu per Makedoniją.
  419. 6 Ir gali būti, kad pasiliksiu, taip, ir žiemosiu pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į mano kelionę, kur tik bekeliausiu.
  420. 7 Nes dabar nenoriu susitikti su jumis pakeliui; tačiau tikiuosi pasilikti pas jus kurį laiką, jei Viešpats leis.
  421. 8 Bet aš pasiliksiu Efeze iki Sekminių.
  422. 9 Nes man yra atvertos plačios ir veiksmingos durys, ir yra daug priešininkų.
  423. 10 Na, o jeigu ateis Timotiejus, žiūrėkite, kad jis būtų pas jus be baimės, nes jis dirba Viešpaties darbą kaip ir aš.
  424. 11 Todėl niekas jo teneniekina, bet išlydėkite jį ramybėje, kad ateitų pas mane; nes laukiu jo su broliais.
  425. 12 Kas dėl mūsų brolio Apolo, aš labai jo prašiau ateiti pas jus su broliais, tačiau jo valia buvo iš viso neateiti šį kartą; bet jis ateis radęs tinkamą laiką.
  426. 13 Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, elkitės vyriškai, būkite stiprūs.
  427. 14 Jūsų visa tebūna daroma su geraširdiškumu.
  428. 15 Maldauju jus, broliai (jūs žinote Stepono namus, kad jie yra Achajos pirmavaisiai ir kad jie atsidavę šventųjų tarnystei),
  429. 16 kad jūs paklustumėte tokiems ir kiekvienam, kuris su mumis padeda ir triūsia.
  430. 17 Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko atvykimu, nes tai, ko trūko iš jūsų pusės, jie parūpino.
  431. 18 Nes jie atgaivino mano ir jūsų dvasią, todėl pripažinkite tokius, kaip jie.
  432. 19 Jus sveikina Azijos bažnyčios. Jus labai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priscilė su bažnyčia, esančia jų namuose.
  433. 20 Jus sveikina visi broliai. Sveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu.
  434. 21 Sveikinimas mano, Pauliaus, mano paties ranka.
  435. 22 Jei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna jis Anatema; Maran-ata.
  436. 23 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis.
  437. 24 Mano meilė tebūna su jumis visais Kristuje Jėzuje. Amen.
RAW Paste Data
We use cookies for various purposes including analytics. By continuing to use Pastebin, you agree to our use of cookies as described in the Cookies Policy. OK, I Understand
 
Top