Net nežinau ką pasakyti, bet širdyje jaučiu, kad negaliu toliau tylėti. Negaliu savęs apgaudinėti, o kas blogiausia - apgaudinėti tave. Pradžioje, kai mes susipažinome galvojau, kad būsi man eilinis žmogus mano gyvenime ir kad mūsų bendravimas bus tik vienkartinis, vienam vakarui. Tačiau aš klydau, nes tikrai nesitikėjau, kad tapsi tokiu man svarbiu žmogumi. Žmogumi, kurio negalėsiu pamiršti nei akimirkai, tavo pasakiškas balsas mane, tarsi, užbūrė. Dainos, kurias tu dainuoji, man tarsi muzika, kurią galėčiau klausyti ir klausyti. Bet žinau, kad tau taip neatrodė, nes kartais būdavau užsidaręs kituose kanaluose, bendraudavau su kitais ar tie bendravimai  su Kamile, kurie buvo tesiog nesamonės, nors ir  pradėjau bendrauti šiek tiek kitaip, bet ne dėl to, kad tavęs vengčiau ar nenorėčiau bendrauti, tesiog stengiausi neprisirišti prie tavęs.  Tačiau viskas tavyje mane paveikė, kad kiekvieną akimirką, nesvarbu kur būčiau ar dirbčiau, ar būčiau trasoje, ar kurnors kitur visada galvočiau apie tave, mano galvoje skambėtų tavo balsas. Taip supratau, kad padariau labai didelę klaidą už kurią norėčiau tavęs atsiprašyti. Jei kadanors kaipnors tave įžeidžiau ar/ir  negalėdavau tau skirti šiektiek laiko, tai žinok tai buvo ne iš blogos valios, o per mano durnas klaidas, kurias tikrai padariau. Taigi, Gintare, dar kartą prašau tavęs nepyk už tai ką padariau, tesiog taip gavosi, tačiau supratau, kad man esi tikrai svarbus žmogus, su kuriuo nereikėtų taip elgtis.