Fiktiv Lithuania - LRT

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga – nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba. Transliuoja tris radijo programas – „LRT Radijas“ daugiausia dėmesio skiria aktualijoms ir populiariai muzikai, „LRT Klasika“ – kultūrinėms laidoms ir klasikinei muzikai, jaunimui skirta „LRT Opus 3“ groja nekomercinę muziką. Lietuvos televizija susideda iš programų „LRT televizija“ ir „LRT Plius“. Visos šios programos taip pat transliuojamos ir internetu. Užsienyje gyvenantiems lietuviams palydovu pasiekiama „LRT Lituanica“. Transliuojama pirmoji nacionalinė raiškiosios televizijos programa „LRT HD“.

Lietuvos radijas atsirado panašiu metu, kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai. 1926 m. birželio 12 d. vakare reguliarias transliacijas pradėjo Kauno radijo stotis. Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Studijos veiklą prižiūrėjo specialiai šiam reikalui sukurta Radijo taryba. 1926 m. pabaigoje radijo studiją sujungus telefono laidais su Valstybės teatru, imtos transliuoti operos. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai.

1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga „Valstybės radiofonas“. 1939 m. Lietuvai grąžintas Vilnius su miesto radijo stotimi, kurią 1927 m. pastatė lenkai. Ji nuo 1939 m. lapkričio pradėjo veikti kaip Valstybės radiofono Vilniaus skyrius.

1940 m. birželio 15 d. Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija. 1940 m. spalio 26 d. jis pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir įjungtas į SSRS Visasąjunginio radiofikacijos ir radiofonijos komiteto sudėtį. Įkurtos naujos redakcijos, pradėtos transliuoti rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, radijas tapo stalinistinės propagandos tribūna.

1941 m. birželį, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, trumpam (maždaug 2 savaitėms) atkurtas Valstybės radiofonas, po to jo pagrindu sukurtos dvi įstaigos – „Landessender Kauen“ ir „Landessender Wilna“ Vokietijos radijo kompanijos „Reichsrundfunk GmbH“ sudėtyje.

1944 m. Raudonajai armijai besiveržiant į Lietuvą, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radijo stočių įrengimus vokiečiai išsivežė į Vokietiją, o Kauno radijo stotį susprogdino. Tų pačių metų liepą, Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, atkurtas Lietuvos SSR LKT Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas (vėl visasąjunginio komiteto sudėtyje), pradėtas tiesti laidinio radijo tinklas. 1945 m. pirmiausia atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus radijo stotis. 1953 m. birželį vietoj jo įkuriama Kultūros ministerijos Vyriausioji radijo informacijos valdyba, pavaldi SSRS Kultūros ministerijos Vyriausiajai radijo informacijos valdybai. 1956 m. pradėta transliuoti antroji radijo programa.

1957 m. vasario 25 d. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 įkurta Vilniaus televizijos studija, pradėjusi reguliarias televizijos transliacijas tų pačių metų balandžio 30 d. Jos direktore paskirta Stanislava Borisienė, iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja. 1957 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida. Ši data laikoma Lietuvos televizijos gimtadieniu. 1957 m. birželį Vyriausioji radijo informacijos valdyba ir Vilniaus televizijos studija sujungtos į vieną įstaigą – Radijo ir televizijos komitetą prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos (nuo 1970 m. rugsėjo – Valstybinis televizijos ir radijo komitetas). Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“, o atsakingu už jos veiklą 1957 m. gruodžio 9 d. paskirtas Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas Leonas Mykolaitis.

1965 m. pradėtos radijo transliacijos užsieniui anglų kalba. 1965 m. kovo 16 d. televizijos studijos direktoriumi paskirtas Vladas Leipus. 1975 m. vasario 26 d. transliuota pirmoji spalvota Lietuvos televizijos laida.

1990 m. kovą Valstybinis televizijos ir radijo komitetas atskirtas nuo SSRS Valstybinio televizijos ir radijo komiteto ir pertvarkytas, įkuriant Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžią įstaigą „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT). 1993 m. sausio 1 d. LRT tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu. 1996 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo įkuriama valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, perėmusi visas Lietuvos radijo ir televizijos teises ir pareigas. Nežiūrint pasikeitusio pavadinimo, palikta galioti santrumpa „LRT“. Tačiau žiniasklaidoje taip pat imta plačiai naudoti neoficialias santrumpas „LNRT“ ir „NRTV“.

1998 m. sukurta sukurta interneto svetainė www.lrtv.lt[4]. 1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Radijo antroji programa, o liepos 1 d. – ir Pirmoji programa nustota transliuoti OIRT UTB bangų ruožu (66–74 MHz, vad. „senuoju UTB“).

2003 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos radijo antroji programa pavadinta „Klasika“ ir paskirta klasikinei muzikai. Tais pačiais metais vasario 16 d. pradėta televizijos programos „LTV2“ transliacija. 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėta transliuoti radijo programa jaunimui „Opus 3“. 2007 m. rugsėjį per palydovus pradėta transliuoti televizijos programa užsieniui „LTV World“.

2012 m. liepos 27 d. LRT pakeitė logotipus ir visų transliuojamų radijo ir TV programų pavadinimus – nuo tada prasideda santrumpa „LRT“.

2014 m. sausio 20 d. transliacijas pradėjo pirmasis nacionalinis raiškiosios televizijos kanalas Lietuvoje – „LRT HD“. 2017 m. HD formatu ėmė transliuoti ir LRT Kultūra, šis kanalas 2018 m. pervadintas į „LRT Plius“. 2015 m. LRT kanaluose neliko komercinės reklamos.

LRT Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Nors LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirba ir iš reklamos. 1996 m. priimtas LRT įstatymas numatė galimybę LRT įvesti abonentinį mokestį, bet 2005 m. Seimas įstatymo redakcija tokią galimybę panaikino.

LRT Naujienų tarnyba turi korespondentus ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Panevėžyje. Tai vienintelė naujienų tarnyba šalyje turinti didelį bendradarbių užsienyje tinklą nuo JAV iki Maskvos, rengianti laidas lietuviams užsienyje bei laidas rusų kalba.

===
LRT televizija – visuomeninė Lietuvos televizija, transliuojanti Lietuvos žiūrovams informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, taip pat religines laidas bei laidas tautinėms mažumoms.

Matoma visoje šalyje ir per palydovą „Sirius 4“ Šiaurės ir Rytų Europoje (vienas iš „Viasat“ paketo koduotų kanalų).

LRT televizija įsteigta 1957 m. vasario 25 d. LTSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 ir pavadinta Vilniaus televizijos studija. Jos direktore paskirta Stanislava Borisienė, iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja. 1957 m. birželį Vilniaus televizijos studija ir Vyriausioji radijo informacijos valdyba buvo sujungtos į vieną organizaciją – Radijo ir televizijos komitetą. Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“, o atsakingu už jos veiklą 1957 m. gruodžio 9 d. paskirtas Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas Leonas Mykolaitis.

1965 m. kovo 16 d. Televizijos studijos direktoriumi paskiriamas Vladas Leipus.

1957 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida.

1975 m. vasario 26 d. transliuota pirmoji spalvota Lietuvos televizijos laida.

Nuo 1957 iki 1990 m. vadinosi TV Vilnius (Lietuvos TSR televizija), nuo 1990 iki 1998 m. ir nuo 2002 iki 2012 m. liepos 27 d. – LTV, nuo 1998 iki 2002 m. – LRT, o nuo 2012 m. liepos 28 d. vadinasi LRT televizija.

2014 m. sausio 20 d. pradėta pirmojo nacionalinio raiškiosios televizijos kanalo Lietuvoje LRT televizija HD transliacija, o nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. televizija imta transliuoti visą parą.

Panorama
Kiekvieną dieną: 20:30
Kiekvieną dieną Lietuvos ir užsienio žiūrovams rodomi reportažai apie svarbiausius politikos, ūkio, socialinius įvykius, švietimo aktualijas. Panorama itin daug dėmesio skiria žinioms iš provincijos. Panoramos žurnalistai yra pripažinti savo srities profesionalai, kurie vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso gairėmis. Pasibaigus Panoramai žiūrovai supažindinami su verslo, sporto, kultūros naujienomis. Vėliau išsami orų prognozė.

Žinios
Kiekvieną dieną: 18:30 (su vertimu į gestų kalbą)
LRT Televizija pavakario žinias transliuoja pirmoji 18.30 val., todėl žiūrovai operatyviausiai informuojami apie svarbiausius įvykius ir procesus. LRT Televizijos naujienų tarnyba dirba ne tik sparčiai, bet ir profesionaliai.

Vakaro žinios
Kiekvieną dieną: 23:00
Spartėjant gyvenimo tempui LRT Televizija rūpinasi, kad net vėlai vakare (23.00 val.) žiūrovai turėtų galimybę išvysti svarbiausių dienos naujienų santrauką.

Žinios rusų kalba
Darbo dienomis: 16:30
LRT Televizija ypatingą dėmesį skiria rusakalbei auditorijai. Per žinias rusų kalba pranešama išsami informacija apie įvykius Lietuvoje, kaimyninėse šalyse bei likusiame pasaulyje. Svarbus laidos akcentas internetinės žiniasklaidos apžvalga.

Labas rytas, Lietuva
Darbo dienomis: 06:00
Šeštadienis: 09:00
LRT Televizijos eteryje pirmasis Labas rytas pasirodė dar 1987 lapkričio 30 dieną, jį tuomet vedė Vytautas Kvietkauskas. Tai viena seniausių laidų Lietuvos televizijų padangėje. Iš iki šiol eteryje rodomų lietuviškų programų ilgaamžiškumu ji nusileidžia tik Panoramai (startavo 1970 m.) ir Dainų dainelei (1974 m.). "Labas rytas, Lietuva" vyturius pasitinka šūkiu "Kada beatsikeltumėte" - tai reiškia, kad ryte įsijungę LRT Televizijos žiūrovai visuomet išgirs naujausias žinias, galės susipažinti su spaudos aktualijomis, išvysti daugybę svečių ir įdomių reportažų ir, suprantama, pasikrauti geros energijos visai darbo dienai.

===
LRT Plius – Lietuvos televizija, transliuojama nuo 2003 m. vasario 16 d.

Programą sudaro kultūrinės laidos, kinas, sportas, dokumentika.

Televizija buvo įkurta 2003 m. vasarį ir iš pradžių rodyta Vilniuje ir Kaune. 2005 m. kanalas imtas transliuoti visoje Lietuvos teritorijoje. 2003–2007 m. šiuo kanalu transliuotos viešosios įstaigos „Kauno radijas ir televizija“ sukurtos laidos apie Kauno miestą, taip pat LRT Televizijos informacinių, kultūros laidų bei dokumentinių filmų kartojimai.

Analoginė kanalo transliacija buvo išjungta 2009 m. gruodžio 1 d.

Iki 2012 m. liepos 27 d. vadinosi LTV2, taip pat ji vadinta Lietuvos televizijos antruoju kanalu. 2012 m. liepos 27 d. televizija pervadinta į LRT Kultūra.

2017 m. rugsėjo 1 d. transliacijas pradėjo raiškiosios televizijos formatu. 2018 m. spalio 1 d. pavadinimas pakeistas į LRT Plius.

LRT Plius kanalo misija transliuoti kultūros, švietimo, auklėjimo, informacines ir regionines programas, kurios prie televizorių ekranų suburia regionų žiūrovus.

LRT Plius padeda į visuomenės gyvenimą integruotis neįgaliems žmonėms, taip pat ir turintiems klausos negalią, nes žinių laidos verčiamos į gestų kalbą. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikiškų laidų transliacijoms, geriausiu laiku vakare rodomi vertingi pasaulio dokumentiniai filmai bei laidos apie kultūrą ir švietimą.

===
LRT Lituanica – internetu visą parą transliuojama pasaulio lietuviams skirta televizijos programa, kurios tinklelį sudaro geriausios per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT Plius rodomos lietuviškos laidos, ir informacinė platforma LRT.lt portale.

Kanalas startavo 2007 m. rugsėjo 23 d. Programą sudaro geriausios programų „LRT televizija“ ir „LRT Plius“ laidos. Nuo 2008 m. balandžio 7 d. „LTV World“ transliuojama visą parą. 2012 m. liepos 27 d. programa pavadinta „LRT Lituanica“.

Per palydovą „Astra 4A“ „LRT Lituanica“ matoma Šiaurės Europoje (dažnis 11938 MHz, vertikali poliarizacija, duomenų srautas 27,5 MS/s). Antžeminiu būdu kanalas nuo 2020 m. rugpjūčio taip pat transliuojamas Lenkijoje, Palenkės vaivadijos šiaurinėje dalyje.

„LRT Lituanica“ taip pat iki 2020 metų sausio buvo matoma Šiaurės Amerikoje per palydovą „Galaxy 19“ (97 West, transponderis: K21, vertikali poliarizacija, dažnis: 12084 MHz, SR: 22000 MS/s, FEC: 3/4).

===
LRT Radijas – pagrindinė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo programa (informacinė – muzikinė). Jos klausosi kas ketvirtas Lietuvos gyventojas – tai yra populiariausia radijo programa Lietuvoje. LRT Radijas transliuojamas 24 valandas per parą. Šiandien LRT Radijas yra viena iš beveik pusšimčio šalyje registruotų radijo programų.

1926 m. birželio 12 d. 19 valandą 1961 m banga iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Radijo Kaunas – Lietuva!“. Pranešėjas, tikėtina Petras Speičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelis naujienų agentūros ELTA pranešimus iš užsienio ir iš krašto vidaus gyvenimo. Toliau lietuvių, esperanto, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo kartojamas šaukinys „Kas girdite mus – atsiliepkite, parašykite!“. Pirmoji lietuviška radijo laida truko pusvalandį.

Nuo 1956 m., kai Lietuvoje pradėta transliuoti antroji radijo programa, iki 2003 m. rugsėjo 28 d. „LRT Radijas“ vadinosi „Lietuvos radijo pirmoji programa“. Po to iki 2012 m. liepos 27 d. ši programa vadinosi „Lietuvos radijas“.

Programa transliuojama vidutinėmis bangomis 666 kHz dažniu per Sitkūnų radijo stotį bei ultratrumposiomis bangomis.

LRT Radijas – vienintelis viešosios žiniasklaidos kanalas, žinias atnaujinantis visą parą. Kas valandą, kasdien. Savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. ir transliuoja plačiai klausytojų auditorijai skirtą turinį: žinias, svarbiausias aktualijas, popmuziką ir pokalbių laidas.

Gilesni pokalbiai su ekspertais ir analitikais LRT Radijo laidose „Aktualijų studija“, „60 minučių“ ir „Lietuvos diena“. Per 30 radijo bendradarbių užsienio šalyse užtikrina, kad informacija jus pasiektų čia ir dabar.

„Ryto garsai“ – dieną pradedantiems su LRT Radiju. Svarbiausios dienos žinios iš Lietuvos ir pasaulio, o skubantiems – esminė informacija tinklalaidėje „Ryto garsai per 10 minučių“.

===
LRT Klasika – antroji nacionalinė LRT radijo programa, skirta kultūrai ir klasikinei muzikai.

Pradėta transliuoti 1956 m. kaip Lietuvos radijo antroji programa. 1998–2001 m. klasikinę muziką transliavo radijo stotis „Klasika“. 2003 m. rugsėjo 29 d. pavadinimas pakeistas į „Klasika“, o 2012 m. liepos 27 d. – į „LRT Klasika“.

Nuo 2020 m. sausio 20 d. vadovu tapo Julijus Grickevičius.

40 % „LRT Klasika“ laiko užima kultūros – šviečiamosios laidos, 49 % – muzika. Programoje „LRT Klasika“ transliuojamos ir laidos tautinėms mažumoms: rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams, totoriams bei žydams.

===
LRT Opus 3 – trečioji nacionalinė LRT radijo programa, pradėta transliuoti 2006 m. rugsėjo 1 d. Orientuota į 20–35 metų amžiaus žmones.

„LRT Opus 3“ girdima penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat mažesniuose miestuose – Ignalinoje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Nidoje, Anykščiuose, Raseiniuose, Rokiškyje ir Tauragėje.

2007 m. „TNS–Gallup“ tyrimų duomenimis „LRT Opus 3“ yra populiari tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių, specialistams save priskiriančių vyriškos lyties respondentų.

Pirmasis LRT bandymas transliuoti specialią programą jaunimui vyko 1995–1996 m., kai buvo transliuojama Lietuvos radijo trečioji programa (LR3).

2005 m. internetu imtas transliuoti „@ radijas“, kurį 2006 m. pakeitė „Opus3“ radiją.

2007 m. vasario 1 d. – 2010 m. gegužės 1 d. „Opus3“ radijas transliuotas visą parą, o 2010 m. gegužės 2 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. radijo stotis transliuota 11 valandų.

Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. radijo stotis transliuojama visą parą.

„LRT Opus 3“ tinklelį sudaro laidos „Atmerk akis“, „Be problemų“, „Dienos pulsas“, „Elektrolankos“, „Tavo muzika“, „Opūs klausimėliai“, „Vakaro fantazijos“, „Tavo teritorija“, „Švelnūs tardymai“. Grojama šiuolaikinė jaunimo muzika (šiuolaikinis rokas ir šiuolaikinė elektroninė muzika – Electro house, Jazz house, Club dance, Jungle/drum‘n‘bass, Lounge, Rock, Brit pop, Post grunge, Punk revival, Funky rock, Crap rock). Šešis kartus per dieną (tris kartus ryte ir tris kartus po pietų) transliuojamos žinios.