Want more features on Pastebin? Sign Up, it's FREE!
Guest

Untitled

By: a guest on Jan 5th, 2011  |  syntax: None  |  size: 239.84 KB  |  views: 210  |  expires: Never
download  |  raw  |  embed  |  report abuse  |  print
This paste has a previous version, view the difference. Text below is selected. Please press Ctrl+C to copy to your clipboard. (⌘+C on Mac)
  1. Vilniaus universitetas
  2. Matematikos ir informatikos fakultetas
  3. Programu sistemu katedra
  4. Valdas UNDZNAS
  5. http://www.mif.vu.lt/~valund
  6. PROGRAMU SISTEMU PROJEKTU
  7. IR KOKYBS VALDYMAS
  8. Mokymo medžiaga
  9. (metmenys)
  10. VILNIUS – 2010
  11. 2
  12. TURINYS
  13. 1. PS PROJEKTU VALDYMO IVADAS.......................................................5
  14. Santrauka ................................................................................................................................. 5
  15. 2. PROJEKTO INICIJAVIMAS ................................................................9
  16. 2.1. Prašymas prad+ti projekta.............................................................................................. 9
  17. 2.1.1. Reikalavimu metmenys ......................................................................................... 10
  18. 2.1.2. Tiek+ju prašomos kainos poveikis ...................................................................... 10
  19. 2.1.3. Reikalavimu metmenu dokumento rengimas................................................... 11
  20. 2.2. Projektu atranka ............................................................................................................. 11
  21. 2.2.1. Atrankos budai......................................................................................................... 11
  22. 2.2.2. Projektu atrankos kriterijai ................................................................................... 11
  23. 2.3. Projekto r+m+jai.............................................................................................................. 11
  24. 2.4. Projekto aprašas (chart) ................................................................................................ 12
  25. Reikalavimu metmenys................................................................................................ 12
  26. Apie projekto grupe ...................................................................................................... 12
  27. Tikslai . . . ....................................................................................................................... 12
  28. Verslo variantai . . . ...................................................................................................... 12
  29. Formalus patvirtinimas . . . ....................................................................................... 12
  30. Santrauka ............................................................................................................................... 12
  31. 3. PROJEKTO APIMTIES PLANAVIMAS ................................................. 14
  32. 3.1. Projekto apimties apžvalga.......................................................................................... 14
  33. 3.1.1. Projekto apimties aprašas ..................................................................................... 15
  34. Projekto pagrindimas.................................................................................................... 15
  35. Projekto reikalavimu metmenys................................................................................. 16
  36. Pagrindiniai laukiami projekto rezultatai ................................................................ 16
  37. S+km+s kriterijai............................................................................................................ 16
  38. Projekto pabaigos kriterijus......................................................................................... 17
  39. Projekto trukm+s ir kainos iverciai ............................................................................ 17
  40. Prielaidos........................................................................................................................ 17
  41. Apribojimai..................................................................................................................... 18
  42. Apimties aprašo peržiura ir dalyviu sutarimas ....................................................... 18
  43. 3.1.2. Projekto apimties valdymo planas....................................................................... 18
  44. 3.1.3. Projekto darbu sarašas (WBS) .............................................................................. 18
  45. 3.2. IT projekto apimties iverti itakojantys veiksniai..................................................... 20
  46. 3.2.1. IT imon+s dydžio itaka projektui......................................................................... 20
  47. 3.2.2. Projekto rezultatu apibr+žimas ............................................................................ 20
  48. 3.2.3. Darbas su užsakovu................................................................................................ 21
  49. 3.2.4. S+km+s kriteriju apibr+žimo sunkumas............................................................. 21
  50. 3.2.5. Pašaliniai ar neišsiaiškinti elementai................................................................. 21
  51. 3.2.6. Santykiai su tiek+jais ............................................................................................. 21
  52. 3.2.7. Projekto grup+s nariu pasitraukimas.................................................................. 21
  53. 3.2.8. Projekto darbu skaidymas keliems IT imon+s padaliniams .......................... 21
  54. 3
  55. 3.2.9. Elementu testavimas reikalauja gero ju apibr+žimo....................................... 22
  56. Santrauka ............................................................................................................................... 22
  57. 4. DARBU GRAFIKO PLANAVIMAS ....................................................... 24
  58. 4.1. Darbu apibr+žimas......................................................................................................... 24
  59. 4.2. Darbu eil+s tvarka.......................................................................................................... 24
  60. Darbu priklausomybiu tipai ........................................................................................ 25
  61. Darbu priklausomyb+s santykiai................................................................................ 25
  62. Darbu išd+stymo diagrama ......................................................................................... 26
  63. 4.3. Darbu trukm+s vertinimas ........................................................................................... 27
  64. 4.3.1. Trukm+s apibr+žimas............................................................................................. 27
  65. 4.3.2. Trukm+s vertinimo budai ...................................................................................... 27
  66. 4.4. Darbu grafiko sudarymas............................................................................................. 28
  67. 4.4.1. Kritinio kelio metodas (CPM – Critical Path Method) ................................... 29
  68. Peržiura pirmyn (forward pass) .................................................................................. 29
  69. Peržiura atgal (backward pass) .................................................................................. 30
  70. Svyravimu dydis (float) ................................................................................................ 31
  71. Trukm+s suspaudimas.................................................................................................. 31
  72. Irankis - projektu valdymo programin+ iranga....................................................... 32
  73. 4.4.2. Projekto kontrol+s taškai (milestones) ................................................................ 32
  74. 4.4.3. Darbu grafiko pradiniai taškai (baselines) ........................................................ 32
  75. 4.5. Projekto laiko derinimas su realybe........................................................................... 32
  76. 5. PROJEKTO KAINOS PLANAVIMAS .................................................... 33
  77. 5.1. Ištekliu planavimas ....................................................................................................... 33
  78. 5.1.1. Ištekliu tipai ............................................................................................................. 33
  79. 5.1.2. Ištekliu poreikio nustatymas ................................................................................ 34
  80. 5.2. Kainu vertinimas............................................................................................................ 36
  81. 5.2.1. Kainu vertinimo budai ........................................................................................... 36
  82. 5.2.2. Vertinimo rekomendacijos.................................................................................... 39
  83. 5.3. Projektui numatytu l+šu paskirstymas ...................................................................... 40
  84. 5.3.1. Biudžeto sudarymas ............................................................................................... 41
  85. 5.3.2. Biudžeto pradiniai taškai (cost baseline) ........................................................... 43
  86. 5.3.3. Biudžeto kontroliniai taškai (budget targets or milestones)........................... 43
  87. 5.3.4. Irankis - projektu valdymo programin+ iranga ................................................ 43
  88. 6. PROJEKTO GRUPS PLANAVIMAS .................................................... 44
  89. 6.1. Projekto grup+s organizacin+s strukturos planavimas.......................................... 44
  90. 6.2. Projekto grup+s sudarymas.......................................................................................... 46
  91. 6.3. Projekto grup+s darbo gerinimas (našumas, kt.) .................................................... 48
  92. 6.4. Projekto grup+s valdymas (keitimai, kt.) .................................................................. 48
  93. 7. KOKYBS PLANAVIMAS .................................................................. 49
  94. 7.1. Kokyb+s planavimo priemon+s ir budai ................................................................... 49
  95. 7.2. Kokyb+s valdymo planas.............................................................................................. 52
  96. 4
  97. 8. RIZIKOS PLANAVIMAS.................................................................... 55
  98. 8.1. Rizikos veiksniu ivardinimas ...................................................................................... 56
  99. 8.2. Rizikos analiz+................................................................................................................ 57
  100. 8.3. Reakcija i rizika.............................................................................................................. 58
  101. 9. KOMUNIKACIJU PLANAVIMAS ........................................................ 60
  102. 9.1. Komunikaciju strategija................................................................................................ 60
  103. 9.2. Komunikacija su projekto grup+s nariais ................................................................. 61
  104. 9.3. Komunikacija su akcininkais ...................................................................................... 62
  105. 10. PIRKIMU PLANAVIMAS ................................................................. 64
  106. 10.1. Kurti patiems ar pirkti?............................................................................................... 64
  107. 10.2. Sandoriu tipai ............................................................................................................... 65
  108. 10.3. Darbo užduotis (SOW)................................................................................................ 66
  109. 10.4. Prašymas tiek+jams teikti pasiulymus .................................................................... 67
  110. 10.5. Tiek+ju atrankos kriterijai.......................................................................................... 67
  111. 11. VISAPUSIS PROJEKTO PLANAS....................................................... 69
  112. 11.1. Kas yra projekto planas? ............................................................................................ 69
  113. 11.2. Projekto plano sud+tis................................................................................................. 70
  114. 11.3. Plano sudarymas.......................................................................................................... 72
  115. 12. PROJEKTO VYKDYMAS .................................................................. 76
  116. 12.1. Projekto grup+s sudarymas ....................................................................................... 77
  117. 12.2. Santykiai su projekto r+m+jais.................................................................................. 80
  118. 12.3. Darbu vykdymas pagal plana ................................................................................... 83
  119. 12.4. Informacijos apie projekto eiga platinimas............................................................ 84
  120. 12.5. Sandoriu su tiek+jais priežiura................................................................................. 87
  121. 13. PROJEKTO KONTROL................................................................... 91
  122. 13.1. Integruotoji keitimu kontrol+.................................................................................... 91
  123. 13.2. Kokyb+s kontrol+ ......................................................................................................... 95
  124. 13.3. IT projektu kokyb+s kontrol+ .................................................................................... 99
  125. 13.4. Rizikos valdymo kontrol+......................................................................................... 102
  126. 13.5. Projekto eigos kontrol+ ............................................................................................. 105
  127. 14. PROJEKTO UŽBAIGIMAS.............................................................. 109
  128. 14.1. Projektu nutraukimo priežastys.............................................................................. 109
  129. 14.2. Sandoriu užbaigimas ................................................................................................ 110
  130. 14.3. Administraciniai projekto baigiamieji darbai ...................................................... 110
  131. SANTRUMPOS ................................................................................. 114
  132. ŠALTINIAI....................................................................................... 115
  133. 5
  134. 1. PS projektu valdymo ivadas
  135. . . .
  136. Santrauka
  137. Remiantis ivairiais žodynais (pvz., Dabartin+s lietuviu kalbos žodynas,
  138. Tarptautiniu žodžiu žodynas) projekto savoka aiškinama taip:
  139. - tai kokio nors pastato, mašinos ar irangos planas, sumanymas;
  140. - iš anksto numatytas ir parengtas veikimo planas; kt.
  141. Projektas yra veikimo planas, igyvendinant kuri sukuriama unikali iranga
  142. (produktas) arba pasirengiama teikti naujas paslaugas. Projekto tikslo pasiekimo
  143. lygis turi buti išmatuojamas, t. y. pasiekimo lygi turi buti imanoma išreikšti
  144. kiekybiškai. Projektas turi apibr+žta pradžios ir pabaigos laika.
  145. Skirtumas tarp kokios nors irangos kurimo projekto ir tolesnio jos naudojimo
  146. (ongoing operational work) savoku yra tas, kad projektas yra ribotos trukm+s
  147. pastangos irangai sukurti, o sukurtos irangos naudojimo laikas neribojamas.
  148. Kalbant apie projektu valdyma, skiriamos tokios keturios pagrindin+s temos:
  149. projekto valdymo faz+s; laukiami rezultatai (deliverables); projektu suinteresuoti
  150. žmon+s (sponsorius, akcininkai, klientai, projekto vykdytojai); projekta ribojantys
  151. veiksniai (apimtis, kaina, laikas, kokyb+).
  152. Projekto ir programos savokos yra artimos. Programa – tai keleto projektu
  153. grup+ (šiame kontekste – tai ne kompiuterio programa). Programos savoka
  154. dažniausiai naudojama gynybos ar dideliuose vyriausybiniuose užsakymuose.
  155. Projekto valdymas yra tam tikru instrumentu ir budu (metodu) naudojimas
  156. projekto darbams organizuoti, kad butu pasiekti projekte apibr+žti tikslai. Projekto
  157. vadovas valdo visus šiuos darbus.
  158. Projekto vadovas turi tur+ti ne vien tik techniniu žiniu apie projekte numatyta
  159. sukurti iranga ar parengti paslauga, bet ir bendruju vadovavimo geb+jimu: valdyti,
  160. bendrauti (komunikuoti), spresti problemas, der+tis, organizuoti, skirstyti laika.
  161. Projekto vadovas nebutinai turi buti gilus IT srities specialistas. Jis turi suburti
  162. žmones, kurie išmanytu projekto darbus.
  163. Projektai turi savo gyvavimo cikla arba, kitaip tariant, susideda iš keleto faziu
  164. (žiur. 1.1 lentele). Faz+ – tai procesu grup+, kuriu metu naudojami tam tikri
  165. instrumentai ir budai (metodai). Projektu valdymo žinyne (Guide to PMBOK –
  166. Project Management Body of Knowledge), viename iš pagrindiniu šios veiklos srities
  167. šaltiniu [PMBOK ], yra ivardintos šios penkios projektu valdymo faz+s: inicijavimas
  168. 6
  169. (initiation), planavimas (planning), vykdymas (executing), kontrol+ (controlling) ir
  170. užbaigimas (closing).
  171. Projekto valdymo faz+s yra persidengiancios, jos skiriasi kainos ir ištekliu
  172. poreikio lygiu (žiur. 1.1 pav.).
  173. Organizaciju struktura turi itakos projektu valdymui ir darbuotoju projektams
  174. vykdyti parinkimui. Pagrindin+s organizaciju strukturos yra: funkcin+ (functional),
  175. projektin+ (projectized) ir matricin+ (matrix) (žiur. 1.2–1.4 pav.). Funkcin+s
  176. strukturos organizacijose projektu vadovas turi nedaug igaliojimu (projekta
  177. koordinuoja funkciniu padaliniu vadovai). Kitaip yra projektin+s strukturos
  178. organizacijoje, kur ištekliai yra paskiriami projektui ir projektu vadovams suteikiami
  179. visi igaliojimai vykdyti veiksmus ir priimti sprendimus, susijusius su projektu.
  180. Matricin+ organizacija yra viduryje tarp funkcin+s ir projektin+s organizaciju.
  181. Sistemu kurimo ciklas (SDLC – System Development Life Cycle) su jam
  182. budingomis planavimo, analiz+s, projektavimo, kurimo (gaminimo), eksploatavimo
  183. ir priežiuros faz+mis papildo projekto planavimo faze. Nauju programu sistemu (PS)
  184. kurimo projektuose naudojami ne vien tik bendrieji projektu planavimo principai,
  185. bet ir SDLC elementai, kad PS geriau atitiktu užsakovo poreikius.
  186. 1.1 lentel+. Projekto valdymo faz+s (procesu grup+s)
  187. Duomenys gaunami
  188. iš faz?s
  189. Procesas Rezultatai perduodami
  190. i faze
  191. Aktyvus žmon,s Inicijavimas
  192. (Initiating)
  193. Planavimas
  194. Inicijavimas
  195. Kontrol+
  196. Planavimas
  197. (Planning)
  198. Vykdymas
  199. Inicijavimas
  200. Kontrol+
  201. Vykdymas
  202. (Executing)
  203. Kontrol+
  204. Vykdymas Kontrol?
  205. (Controlling)
  206. Planavimas
  207. Vykdymas
  208. Užbaigimas
  209. Kontrol+ Užbaigimas
  210. (Closing)
  211. Vartotojai
  212. 7
  213. 1.1 pav. Projekto valdymo faziu (procesu grupiu) persidengimas,
  214. kainos ir ištekliu poreikio lygis
  215. Kontrol
  216. Laikas
  217. Kaina,
  218. ištekliu poreikio lygis
  219. Funkcinio
  220. padalinio
  221. vadovas
  222. Funkcinio
  223. padalinio
  224. vadovas
  225. Funkcinio
  226. padalinio
  227. vadovas
  228. Funkcinio
  229. padalinio
  230. vadovas
  231. Darbuotojas
  232. Darbuotojas
  233. Darbuotojas
  234. Darbuotojas
  235. Darbuotojas
  236. Darbuotojas
  237. Darbuotojas
  238. Darbuotojas
  239. Darbuotojas
  240. Darbuotojas
  241. Darbuotojas
  242. Darbuotojas
  243. 1.2 pav. Funkcinio tipo organizacija
  244. (paryškintas „Darbuotojas“ – projekto grup's narys)
  245. Organizacijos vadovas
  246. 8
  247. Projekto
  248. vadovas
  249. Projekto
  250. vadovas
  251. Projekto
  252. vadovas
  253. Projekto
  254. vadovas
  255. Darbuotojas
  256. Darbuotojas
  257. Darbuotojas
  258. Darbuotojas
  259. Darbuotojas
  260. Darbuotojas
  261. Darbuotojas
  262. Darbuotojas
  263. Darbuotojas
  264. Darbuotojas
  265. Darbuotojas
  266. Darbuotojas
  267. 1.3 pav. Projektinio tipo organizacija
  268. (paryškinti „Projekto vadovas“ ir „Darbuotojas“ – projekto grup')
  269. Organizacijos vadovas
  270. Funkcinio
  271. padalinio
  272. vadovas
  273. Funkcinio
  274. padalinio
  275. vadovas
  276. Funkcinio
  277. padalinio
  278. vadovas
  279. Vyriausiasis
  280. projektu
  281. vadovas
  282. Darbuotojas
  283. Darbuotojas
  284. Darbuotojas
  285. Darbuotojas
  286. Darbuotojas
  287. Darbuotojas
  288. Darbuotojas
  289. Darbuotojas
  290. Darbuotojas
  291. Projekto vadovas
  292. Projekto vadovas
  293. Projekto vadovas
  294. 1.4 pav. Matricinio tipo organizacija
  295. (paryškinti „Projekto vadovas“ ir „Darbuotojas“ – projekto grup')
  296. Organizacijos vadovas
  297. 9
  298. 2. Projekto inicijavimas
  299. Inicijavimo faz+ (procesu grup+) yra pirmoji projektu gyvavimo ciklo faz+.
  300. Inicijavimas apima prašymo (užsakymo) pri+mima ir projekto aprašo parengima.
  301. Priklausomai nuo organizacijos, šis procesas gali buti formalus arba neformalus.
  302. Inicijuojant projekta, drauge su prašytoju (užsakovu) organizacijos vadovyb+
  303. ar jos igalioti asmenys peržiuri jo pageidavimus, išsiaiškina siekiamus rezultatus ir
  304. kaip turi buti matuojamas ju pasiekimo lygis, parengia projekte numatomo sukurti
  305. produkto (irangos, paslaugos ar kt.) apraša. Informaciniu technologiju (IT)
  306. projektuose toks aprašas vadinamas projekto reikalavimu metmenimis (high-level
  307. requirements), nes geriau atitinka šios veiklos sriti.
  308. Projektu atrankos procesas ir tam naudojami kriterijai gali pasitarnauti
  309. nutarimo prad+ti projekta pri+mimui. Šiame mokymo medžiagos skyriuje
  310. nagrin+jami šie pagrindiniai projektu atrankos metodai: išlaidu-naudos analiz+,
  311. matematiniai vertinimo modeliai, finansin+ analiz+, ekspertu nuomon+.
  312. Supažindinama su projektu r+m+jais: sponsoriumi, akcininkais (stakeholders) ir
  313. kitais asmenimis, kurie yra suinteresuoti ir turi itakos projekto rezultatu pasiekimui.
  314. Galutinis projektu inicijavimo faz+s rezultatas yra organizacijos vadovyb+s
  315. patvirtintas projekto aprašas (project charter), leidžiantis prad+ti vykdyti projekta, ir
  316. formalus projekto vadovo paskyrimas.
  317. 2.1. Prašymas prad?ti projekta
  318. Inicijavimo faz+ yra formali projekto pradžia, kurios metu iš tikruju tereikia
  319. atlikti viena darba, o ne keleta darbu (procesu grupe), kaip dažniausiai buna kitose
  320. projekto faz+se.
  321. Projektui prad+ti butinas prašymas (užsakymas). Jam parengti gali buti
  322. ivairios priežastys:
  323. - rinkos poreikis naujai irangai ar paslaugai;
  324. - vidiniai organizacijos poreikiai, pvz., sukurti nauja saskaitu tvarkymo
  325. sistema;
  326. - kitos (išorin+s) organizacijos užsakymas;
  327. - naujos technologijos;
  328. - teis+s aktu reikalavimai;
  329. - socialiniai poreikiai, pvz., šalies infrastrukturos pl+tra.
  330. 10
  331. Organizacijoje prašymai prad+ti projektus gali buti gaunami ne tik iš jos
  332. vidiniu padaliniu, bet ir iš kitu (išoriniu) organizaciju. IT organizacijoje gali buti
  333. veiklos analitikas, kuriam pavesta rupintis kitais savo organizacijos padaliniais ir
  334. registruoti ju poreikius. Stambesn+se kompanijose gali vykti keleto departamentu
  335. atstovu pasitarimai IT projektu perspektyvoms svarstyti. Vieno departamento asmuo
  336. teikiantis prašyma kitam departamentui traktuojamas kaip klientas arba užsakovas.
  337. Taciau nemažai organizaciju klientu arba užsakovu laiko tik kitos organizacijos
  338. asmeni. Tod+l butina žinoti, kaip jusu organizacijoje ši savoka yra interpretuojama.
  339. Vidinis arba išorinis užsakovas gali teikti projekto užsakyma tiesiai organizacijos
  340. vadovybei.
  341. Nežiurint to, kas sugalvoja ir teikia prašyma prad+ti projekta, organizacijos
  342. vadovyb+ ar jos igalioti asmenys turi peržiur+ti prašyma ir priimti sprendima.
  343. Kadangi pradinis prašymas gali buti ne detalus, reikia surinkti tiek informacijos, kad
  344. galima butu tiksliai ivertinti prašyma. Vadovyb+s paskirtas projekto vadovas tur+tu
  345. susitikti su prašytoju, kad išsiaiškintu prašymo detales, tiksliau apibr+žtu numatoma
  346. kurti produkta, apsvarstytu funkcinius ir techninius reikalavimus, parengtu projekto
  347. reikalavimu metmenu dokumenta (toliau – reikalavimu metmenys).
  348. 2.1.1. Reikalavimu metmenys
  349. Reikalavimu metmenims (high-level requirements) parengti butina gerai
  350. suprasti problema ar organizacijos poreikius.
  351. Problemos apibudinimas . . .
  352. Reikalavimu kategorijos:
  353. - funkciniai reikalavimai (ka iranga turi daryti);
  354. - organizacijos veiklos reikalavimai (padidins pelna, pagerins darbo salygas,
  355. konkurentiškumas, kt.);
  356. - techniniai reikalavimai (naudojimo sfera, priežiuros patogumas, teisiniai
  357. aspektai, veikimo greicio, patikimumo ar saugumo aspektai, atitikimas
  358. standartams).
  359. 2.1.2. Tiek?ju prašomos kainos poveikis
  360. Kartais projektu inicijavimas priklauso nuo išor+s tiek+ju, kuriu parduodamos
  361. irangos ar teikiamu paslaugu gali reik+ti vykdant projekta, prašomos kainos. Taip
  362. buna diegiant naujas technologijas. Norint pasitelkti subrangovus, tenka skelbti
  363. konkursus jiems parinkti, rengti kvietimus teikti pasiulymus (RFP – Request for
  364. 11
  365. Proposal), pasirašyti su jais sandorius. Tai pirkimu (procurement) planavimo dalis,
  366. apie ka rašoma v+lesniuose skyriuose.
  367. 2.1.3. Reikalavimu metmenu dokumento rengimas
  368. Kai išsiaiškinamos prašytojo problemos ir siekiai, apibr+žiami funkciniai,
  369. techniniai ir kt. reikalavimai. Tada rengiamas reikalavimu metmenu dokumentas.
  370. Reikalavimu metmenys yra formalus pagrindas vadovybei sprendimui d+l
  371. projekto vykdymo priimti. Jis taip pat yra pagrindas projekto apimciai, kainai,
  372. reikalingiems ištekliams, darbu grafikui nustatyti.
  373. Šiame dokumente ivardinama daug dalyku. Tai sprendžiama problema,
  374. poreikiai, tikslai, kaip matuoti tikslu pasiekimo lygi, strateginiai dalykai,
  375. reikalavimai, kalendoriniai klausimai, istoriniai (ankstesniu projektu patirtis)
  376. dalykai, kt.
  377. 2.2. Projektu atranka
  378. Projektu atranka apima tokius klausimus, kaip finansu projektui vykdyti
  379. skyrima, tinkamu specialistu parinkima, kt. Dažniausiai juos sprendžia organizacijos
  380. vadovyb+. Tam butina išmanyti atrankos budus (metodus).
  381. 2.2.1. Atrankos budai
  382. Projektu atrankos metu sprendžiami projektu patvirtinimo, leidimo prad+ti
  383. projekta ir finansavimo skyrimo klausimai. Tai daro organizacijos vadovyb+. Kai kur
  384. gali spresti ir departamento ar kt. padalinio vadovas.
  385. Sud+tingu projektu atveju rengiamos galimybiu studijos (feasibility study) ir
  386. tik ju pagrindu priimami sprendimai d+l projekto vykdymo. Vertinama nauda, rinkos
  387. dydis, rizika, alternatyvos. Ta daro žmon+s, nesusije su prašytojais vykdyti projekta.
  388. 2.2.2. Projektu atrankos kriterijai
  389. Sprendimu pri+mimo modeliai:
  390. - kainos-naudos analiz+; . . .
  391. - ribotos optimizacijos modelis. Matematinis (statistinis) modelis, naudojamas
  392. labai sud+tingiems projektams; . . .
  393. Ekspertu nuomon+. . . .
  394. 2.3. Projekto r?m?jai
  395. Projekto sponsorius. Tai pagrindinis r+m+jas.
  396. Kiti projekto r+m+jai. Tai akcininkai, klientai.
  397. 12
  398. Kas yra jusu IT projekto r+m+jas?
  399. Nagrin+tini klausimai:
  400. - vienos verslo organizacijos projektas;
  401. - keleto verslo organizaciju projektas;
  402. - imon+s projektas;
  403. - IT projekto grup+s nariai;
  404. - r+m+ju matrica. Kiekvieno r+m+jo vaidmuo, poreikiai, ind+lis, kt.
  405. 2.4. Projekto aprašas (chart)
  406. Tai dokumentas leidžiantis prad+ti projekta ir igaliojantis projekto vadova
  407. naudoti išteklius projektui vykdyti. Jame turi buti:
  408. Reikalavimu metmenys
  409. Žr. 2.1.1 skyriu . . .
  410. Apie projekto grupe
  411. Formaliai ivardinamas projekto vadovas ir jam suteikti igaliojimai,
  412. reikalingu IT specialistu tipai. . . .
  413. Tikslai . . . .
  414. Verslo variantai . . .
  415. Formalus patvirtinimas . . .
  416. Santrauka
  417. Projekto inicijavimas yra prašymo vykdyti projekta pagrindimas ir
  418. organizacijos vadovyb+s sprendimo leisti vykdyti projekta pri+mimas.
  419. Inicijavimas yra formalus projekto aprašo pri+mimas. Projektas pradedamas
  420. nuo organizacijos problemu, veiklos poreikiu ivardijimo, reikalavimu parengimo, kas
  421. gi skatina imtis projekto. Projekto vykdymo priežastys yra rinkos poreikiai, vidiniai
  422. organizacijos poreikiai, teisiniai aspektai, naujos technologijos, išor+s užsakovu
  423. prašymas, technologiju pokyciai, socialiniai poreikiai.
  424. Inicijuojant projekta reikia išsiaiškinti poreikius, parengti reikalavimu
  425. metmenis. Reikalavimai gali buti šiu kategoriju: funkciniai reikalavimai, ka iranga
  426. tur+tu daryti; verslo reikalavimai, ko jis nori iš kuriamos irangos; techniniai
  427. reikalavimai, kaip iranga turi veikti igyvendindama funkcinius reikalavimus.
  428. 13
  429. Reikalavimu metmenys ir su jais susijes kainos ivertis pristatomi projektu
  430. atrink+jams ir tvirtintojams. Ši procedura gali buti formali ar neformali ir gali buti
  431. vykdoma bendradarbiaujant šalims arba vykdoma atskiro dalyvio.
  432. Projektu atrankos budai remiasi kainos-naudos analize, ekspertu nuomone,
  433. kad riboti ištekliai butu skiriami svarbiausiems projektams.
  434. Projektu r+m+jai – tai sponsoriai, akcininkai ir kiti projektu suinteresuoti
  435. asmenys. Pastariesiems priskirtini ir projekto vadovas, grup+s nariai, užsakovai,
  436. galiniai vartotojai.
  437. Inicijavimo faz+s rezultatas yra projekto aprašas. Jis turi buti pasirašytas
  438. asmens arba keliu asmenu, turinciu igaliojimus leisti prad+ti projekta. Šis
  439. dokumentas yra atramos taškas (baz+) detaliam projekto planavimui. Jame turi buti
  440. reikalavimu metmenys, informacija apie projekto vadova ir reikalingu IT specialistu
  441. tipa, tikslus ir kaip ju pasiekimo laipsni reik+tu matuoti, bendrieji organizacijos
  442. veiklos variantai.
  443. 14
  444. 3. Projekto apimties planavimas
  445. Planavimas yra vienas iš svarbesniu projekto valdymo darbu. Gavus leidima
  446. vykdyti projekta, naturalu, kad vykdytojams rupi prad+ti ji kuo greiciau. Taciau
  447. projekto vadovas gali pasteb+ti, kad organizacija n+ra numaciusi laiko planavimo
  448. darbams.
  449. Geras planavimo proceso suvokimas padeda projekto vadovui pasirengti
  450. pokalbiams su savo organizacija (jos vadovybe) apie laiko skyrima projekto valdymo
  451. klausimams apgalvoti dar iki tikruju darbu pradžios. Projekto planavimas yra
  452. sud+tingas procesas. Jis apima daugybe klausimu, kaip projekto apimties, darbu
  453. grafiko, kainos, darbuotoju kiekio, pirkimu, kokyb+s, rizikos, kt. planavima.
  454. Pradedant šiuo mokymo medžiagos skyriumi ir baigiant „11. Visapusis projekto
  455. planas“ skyriumi, nagrin+jami visi projektu planavimo klausimai. Šis skyrius skirtas
  456. projekto apimties planavimo klausimams.
  457. Projekto apimtis suprantama kaip jam ivykdyti reikalingu darbu kiekis ir
  458. dydis. Projekto vadovas turi žinoti, kokius darbus reik+s atlikti projekto eigoje.
  459. Apimties planavimas padeda apibr+žti reikiama ištekliu kieki ir nustatyti projekto
  460. ribas (terminus, kaina, kt.).
  461. Projekto apimties planavimas siejamas su šiu triju dokumentu parengimu
  462. (apimties plane turi buti šios trys dalys):
  463. - apimties aprašo;
  464. - apimties valdymo plano;
  465. - reikalingu atlikti darbu sarašo (WBS – Work Breakdown Structure).
  466. Apimties apraše pateikiama bendroji projekto samprata, tikslai, laukiami
  467. rezultatai (deliverables). Apimties valdymo plane išaiškinamos proceduros, kuriu
  468. reik+s laikytis norint daryti kokius nors siulomus projekto apimties pakeitimus viso
  469. jo gyvavimo ciklo b+gyje. Reikalingu atlikti darbu saraše projektas suskaidomas i
  470. smulkesnius darbus (užduotis), ko reik+s ju trukm+ms ivertinti, ištekliams skirti,
  471. išlaidoms ivertinti.
  472. 3.1. Projekto apimties apžvalga
  473. Projektu valdyme yra savos taisykl+s ir proceduros, kurios padeda projektu
  474. vadovams apibr+žti projektu ribas. Projekto apimties planas butent ir padeda
  475. nustatyti projekto ribas. Prastai apibr+žta projekto apimtis gali buti neteisingu
  476. galutiniu laiko terminu nustatymo, išlaidu viršijimo ir klientu nepasitenkinimo
  477. 15
  478. priežastis. Geras projekto apimties planas reiškia, kad d+l projektui ivykdyti
  479. reikalingu darbu yra susitarta ir tai yra aiškiai dokumentuota.
  480. Apimties planavimo metu gimsta detal+s, kuriomis papildomas inicijavimo
  481. faz+je parengtas projekto aprašas. Tai darbu, reikalingu projekto apraše nurodytiems
  482. tikslams pasiekti, ivardinimas.
  483. Priklausomai nuo projekto aprašo detalumo, apimties planavimas gali apimti
  484. smulkia numatomo sukurti produkto ir projekto naudos/kainos santykio analize,
  485. siulyti alternatyvius sprendimus. Dalis apimties planavimo darbo gali buti atlikta
  486. projekto inicijavimo faz+je, rengiant projekto apraša.
  487. Projekto apimties planavimo procesas gali buti iteracinis, ne visai nuoseklus,
  488. žingsniai persidengiantys. Nežiurint nuoseklumo, planavimo eigoje turi buti
  489. sukurtas projekto apimties aprašas, apimties valdymo planas ir reikalingu atlikti
  490. darbu sarašas (WBS). Toliau placiau apžvelkime kiekviena iš ju.
  491. 3.1.1. Projekto apimties aprašas
  492. Projekto apimties aprašo rengimo metu dokumentuojami susitarimai tarp
  493. projekto vadovo ir akcininku d+l projekto rezultatu. Šis aprašas yra pagrindas
  494. projekto darbu sarašui apibr+žti ir yra atramos taškas nagrin+jant siulymus kažka
  495. keisti projekte. Bet kuris pagrindinis projekto rezultatas, savyb+ ar funkcija, kurie
  496. nebuvo užfiksuoti projekto apimties apraše, iššaukia projekto keitimus. Dažniausiai
  497. projekto apimties apraša sudaro tokios dalys:
  498. - projekto pagrindimas;
  499. - projekto reikalavimu metmenys;
  500. - pagrindiniai laukiami projekto rezultatai;
  501. - s+km+s kriterijai;
  502. - projekto trukm+s ir kainos iverciai;
  503. - prielaidos;
  504. - apribojimai.
  505. Trumpai apžvelkime kiekviena iš šiu daliu.
  506. Projekto pagrindimas
  507. Šioje projekto apimties aprašo dalyje nurodomos priežastys, d+l ko yra
  508. siulomas projektas ir kokius organizacijos poreikius numatoma juo patenkinti. Juk
  509. turi buti aiškios prašymo prad+ti projekta priežastys. Ar juo bus kuriamas naujas
  510. produktas išor+s užsakovui, ar bus kuriama nauja sistema vidin+ms organizacijos
  511. 16
  512. reikm+ms patenkinti, ar yra teisinis ipareigojimas? Projekto pagrindime ivardinami
  513. prašymo prad+ti projekta argumentai.
  514. Labai svarbu, kad visi teis+s aktai, kuriais yra paremtas prašymas prad+ti
  515. projekta, butu išvardinti šioje projekto apimties aprašo dalyje. Tai privercia suklusti
  516. kiekviena apimties aprašo skaitytoja d+l projekto butinumo.
  517. Projekto reikalavimu metmenys
  518. Projekto reikalavimu metmenyse trumpai aprašomos numatomo kurti
  519. produkto savyb+s ir funkcijos, akcentuojama, kas naujo bus sukurtame produkte.
  520. Kaip žinia, produkto naujumas yra ir viso projekto aprašo dalis. Projekto reikalavimu
  521. metmenyse gali buti naudinga išvardinti ne vien numatomo kurti produkto savybes
  522. ir funkcijas, bet ir kitas, jei nuo to metmenys tampa aiškesni. Gali buti panaudoti ir
  523. anksciau vykdytu projektu aprašuose esantys reikalavimu metmenys, atlikus juose
  524. pakeitimais ar patobulinimus naujai gautos informacijos pagrindu.
  525. Pagrindiniai laukiami projekto rezultatai
  526. Projekto apimties aprašo pagrindiniu laukiamu rezultatu dalyje pateikiama
  527. suvestin+ lentel+ rezultatu, kurie turi buti gauti, kad butu sukurtas produktas.
  528. Sudaryti svarbiausiu rezultatu saraša gali buti lengva, jei tur+sime galvoje tik juos.
  529. Taciau vardinant drauge visus projekto rezultatus, nereik+tu pamiršti galutinio
  530. produkto visumos. Pvz., galutinis rezultatas gali buti organizacijos pardavimu
  531. agentams skirta taikomoji programa. Bet šalia taikomosios programos reikalingi ir
  532. programos naudojimo instrukcija (vartotojo vadovas), vartotoju apmokymas,
  533. pagalbos teikimo priemon+s, kt.
  534. S?km?s kriterijai
  535. Kaip s+km+s kriterijus projekto apimties apraše turi buti nurodomi projekte
  536. numatyto produkto kurimo veiklos rezultatai, kuriu pasiekimo laipsni galima butu
  537. ivertinti kiekybiškai. Šioje apimties aprašo dalyje nurodomi tokie kriterijai, kaip
  538. bendras pajamu padid+jimas, darbo našumo padid+jimas, atitikimas teis+s aktams,
  539. darbuotoju kiekio sumaž+jimas. Ši aprašo dalis yra svarbi tuo, kad ji gali buti
  540. panaudota kaip projekto vertinimo instrumentas pabaigus ji. Projekto akcininkai
  541. remdamiesi šia aprašo dalimi gali palyginti tikraji projekto poveiki ju veiklai su
  542. planuotu. S+km+s kriterijai tur+tu buti apibr+žiami taip, kad ju poveiki galima butu
  543. išmatuoti. Tokie kriterijai, kaip, pvz., „tapome pirmaujantys“ arba „teikiame aukšto
  544. lygio paslaugas“ skamba gražiai, bet n+ra pamatuojami. Kur kas geriau nurodyti
  545. pardavimu kiekio skaiciu, pajamu dydžio skaiciu arba klientu laukimo laiko trukme,
  546. 17
  547. ka galima išmatuoti ir palyginti su tokiais pat duomenimis, buvusiais iki projekto
  548. ivykdymo. S+km+s kriteriju nurodymo prasm+ yra ta, kad žmon+s tur+tu matavimo
  549. budus vertindami, ar projektas buvo s+kmingas ar ne.
  550. Projekto pabaigos kriterijus
  551. Projekto pabaigos kriterijus reikalingas tam, kad gal+tume nuspresti, kada
  552. projekta laikysime užbaigtu. Pvz., projekto apimties apraše gali buti reikalaujama,
  553. kad pridavimo metu sistema turi veikti be jokiu priekaištu. Arba gali buti toks
  554. reikalavimas, kad projektas bus laikomas užbaigtu, jei bandomojo periodo (m+nesio
  555. ar keliu) b+gyje visi sistemos komponentai veiks be sutrikimu.
  556. Projekto trukm?s ir kainos iverciai
  557. Šiame projekto apimties aprašo skyriuje nurodomi laiko, kurio reik+s visiems
  558. projekto darbams atlikti, ir einamosios projekto kainos iverciai. Tai labai svarbus
  559. iverciai, kurie gaunami remiantis panašiems jau vykdytiems projektams realiai
  560. sugaištu laiku ir patirtom išlaidom arba priimami laikantis kurio nors i projekta
  561. itraukto ir patirti panašiuose darbuose turincio asmens nuomon+s. Tai n+ra tikslus
  562. iverciai. Gali buti nurodomas trukm+s ir kainos iverciu intervalas, atspindintis
  563. geriausia, blogiausia ir labiausiai tik+tina reikšme.
  564. Jeigu reikia nurodyti projekto pabaigos data, o tiksliam jos ivertinimui jus
  565. neturite pakankamai duomenu, nurodykite m+nesi ar metu ketvirti, bet ne tikslia
  566. data. Nurodydami projekto pabaigos data, visada nurodykite ir numatoma projekto
  567. pradžios data, nes gali atsitikti taip, kad v+luojant prad+ti projekta jo vykdymui liks
  568. mažiau laiko.
  569. Projekto trukm+s ir kainos iverciu tikslumu, gautu projekto apimties
  570. planavimo laikotarpiu, gali buti abejojama. Taciau projekto vadovas netur+tu sakyti,
  571. pvz., kad iverciais pasitiki 90%. Sponsoriai ar klientai, žinoma, nor+tu gird+ti tokius
  572. patikinimus. Projekto apimties planavimo laikotarpiu gauto kainos ivercio reikšm+
  573. dažnai buna nukrypusi iki 75% nuo tikrosios projekto kainos jo pabaigoje. Tokia yra
  574. IT projektu realyb+ (kitu sriciu projektuose taip n+ra).
  575. Prielaidos
  576. Prielaida – tai veiksmas, salygos ar ivykis, kurio tikimasi. Prielaidu problema
  577. yra ta, kad jos n+ra vienodos visiems projekto grup+s nariams ar akcininkams.
  578. Prielaidos turi buti išplatintos, d+l ju susitarta ir dokumentuota. Pvz., kuriant
  579. kažkokia PS projekto vykdytojai gali manyti, kad ji bus diegiama pas užsakova jau
  580. 18
  581. esanciuose kompiuteriuose, o užsakovas gali galvoti, kad ir kompiuteriai yra
  582. projekto dalis, kad kartu su programomis bus pateikti ir kompiuteriai.
  583. Apribojimai
  584. Yra du apribojimu tipai: taikomi visam projektui (laikas, kaina, kokyb+,
  585. apimtis) ir specifiniai projekto apribojimai (darbu grafiko apribojimai, darbuotoju
  586. pasižad+jimai, testavimo sistemos naudojimo galimyb+).
  587. Apimties aprašo peržiura ir dalyviu sutarimas
  588. Parengta apraša turi peržiur+ti projekto dalyviai, pašalinti nesutarimus ir
  589. priimti ji.
  590. 3.1.2. Projekto apimties valdymo planas
  591. Apimties valdymo plane pateikiamos proceduros, kuriu reik+s laikytis norint
  592. padaryti bet kokius projekto apimties pakeitimus viso jo gyvavimo ciklo b+gyje.
  593. Apimties valdymas – tai sud+tingas procesas, apimantis visu pakeitimu ivardinima,
  594. dokumentavima, valdyma, ivertinima, kontrole ir patvirtinima. Apimties valdymo
  595. plane kaip minimum tur+tu buti standartin+s formos prašymas keitimams daryti,
  596. prašomo keitimo poveikio kitiems projekto elementams (kainai, darbu grafikui,
  597. kokybei) analiz+, prašymo pri+mimo arba atmetimo procedura, akcininku
  598. informavimo apie keitimus planas, viso projekto plano koregavimo budas.
  599. 3.1.3. Projekto darbu sarašas (WBS)
  600. Projekto darbu saraše (WBS–Work Breakdown Structure) nurodomi
  601. pagrindiniai projekto darbai, suskaidyti i smulkesnius, lengviau valdomus
  602. komponentus. WBS skaidomas i keleta lygiu tol, kad lygio darbu ivykdymo laipsni
  603. galima butu išmatuoti ir butu aišku, kokio finansavimo jiems reik+tu. Kiekvieno
  604. žemesnio lygmens darbu rezultatai naudojami aukštesnio lygmens darbe. Žemiausia
  605. WBS lygmeni sudaro darbu paketas (work package). WBS turi buti visi darbai, kuriu
  606. reikia projektui ivykdyti. Bet koks WBS saraše nenurodytas darbas laikomas
  607. nereikalingu projekte. WBS yra vertingiausias planavimo rezultatas. WBS yra
  608. projekto trukm+s ir kainos vertinimo, reikiamu ištekliu skyrimo pagrindas.
  609. WBS struktura
  610. WBS saraše darbai turi tur+ti pavadinimus, gali buti ir numeruojami. WBS su
  611. numeruojamais darbais parodytas 3.1 pav.:
  612. 19
  613. WBS sarašas skaidomas i lygius, kur 1 lygis – tai pats projektas (jo pavadinimas). 2
  614. lygis atspindi pagrindinius rezultatus, kurie išvardinti projekto apimties apraše. Šis
  615. lygis parodo projekto gyvavimo ciklo fazes, i projekta itrauktus organizacijos
  616. departamentus ar geografinius dalykus.
  617. WBS kurimo gair?s
  618. WBS sudarymas kartais gali atrodyti labai sunkus, neiveikiamas darbas.
  619. Dauguma žmoniu, kurie susiduria su šia užduotim, imasi didesnio darbo nei jie gali
  620. atlikti. Kai jus pradedate siekiamus projekto rezultatus transformuoti i darbus, yra
  621. pagunda d+lioti darbus iš eil+s, vertinti ju trukme. Elgiantis taip dažniausiai
  622. pamirštami (praleidžiami) svarbus siekiami rezultatai arba sudaroma neteisinga
  623. darbu eil+. Kad nebutu neproduktyviai gaištamas laikas, siuloma vadovautis cia
  624. pateikiamomis gair+mis.
  625. Pasitelkite išmanancius žmones. Nesistenkite sudaryti WBS patys, siekdami
  626. sutaupyti laiko.
  627. Visus 2 lygio punktus apgalvokite kruopšciai. Turime suprasti, kad viso
  628. projekto siekiamu rezultatu metmenys (high-level deliverables) atspindimi šiame
  629. lygyje. Kol neivardinti siekiami rezultatai, tol nereik+tu prad+ti ju skaidyti i
  630. smulkesnius komponentus. Visa laika turi buti remiamasi projekto apimties aprašu.
  631. Kiekvienas žemesnio lygio punktas yra aukšciau esancio lygio komponentas.
  632. Surašykime visus darbus ir teskime ju skaidyma i komponentus. Isitikinkime, kad
  633. jau pasiek+me toki lygi, kai grup+s nariai jau yra patenkinti ir kad gali buti rengiami
  634. projekto trukm+s, kainos ir reikiamu ištekliu iverciai. Darbu eil+s nustatymas,
  635. Projektas
  636. 2. Darbu grup' 3. Darbu grup'
  637. 1.1. Darbas
  638. 1.2. Darbas
  639. 1.3. Darbas
  640. 2.1. Darbas
  641. 2.2. Darbas
  642. 3.1. Darbas
  643. 3.2. Darbas
  644. 3.3. Darbas
  645. 2.2.1. Darbelis
  646. 2.2.2. Darbelis
  647. 1 lygis
  648. ................
  649. 2 lygis
  650. ................
  651. 3 lygis
  652. ................
  653. t. t.
  654. 1. Darbu grup'
  655. 3.1 pav. WBS su numeruojamais darbais
  656. 20
  657. ištekliu numatymas ir iverciu gavimas yra atskiros veiklos, kurios vykdomos v+liau,
  658. kai tik užbaigiamas WBS sarašo rengimas.
  659. Nekurkime pernelyg smulkaus sarašo. Darbu sarašo skaidymas yra
  660. pakankamo lygio, kai jau lengvai galima numatyti konkreciam darbui reikalingus
  661. išteklius, daryti jo ivercius ir ivardinti siekiama rezultata. Kadangi WBS yra po to
  662. sudaromo darbu grafiko pagrindas, nenusileiskime iki tokio lygio, kad
  663. nebegal+tume kontroliuoti tokiu darbu. Pvz., jei projektui ivykdyti reikalingi
  664. kažkokiu medžiagu pirkimai, WBS saraše pakanka nurodyti darba „Medžiagu
  665. pirkimas“, bet nebesismulkinti iki to, kiek ir kokias pirkti.
  666. Kiekviena punkta skaidykime i tinkama lygiu kieki.
  667. Naudokime skaitinius numerius kiekvienam WBS punktui. Pvz., 1., 1.1., 1.1.1.
  668. WBS nauda
  669. WBS yra vertingiausias planavimo rezultatas. WBS yra projekto trukm+s ir
  670. kainos vertinimo, reikalingu ištekliu skyrimo pagrindas. Tai puikus instrumentas,
  671. padedantis bendrauti projekto grup+s nariams, bendrauti su užsakovu, steb+ti
  672. projekto eiga, skiriamus išteklius, t. t. Gerai parengtas WBS gali pasitarnauti kaip
  673. šablonas kitiems projektams. Detalus WBS ne tik padeda išvengti neapsižiur+jimu
  674. (užmiršimu), bet ir padeda kontroliuoti daromus projekto apimties keitimus. Žinoma,
  675. tokiais atvejais tenka koreguoti ir WBS.
  676. 3.2. IT projekto apimties iverti itakojantys veiksniai
  677. IT projekto apimties vertinimo metu svarstomi klausimai, kurie gali tur+ti
  678. itakos ivercio tikslumui.
  679. 3.2.1. IT imon?s dydžio itaka projektui
  680. Nedidel+se IT imon+se darbuotojai dažniausiai vykdo iš karto keleta projektu.
  681. Mažesnio prioriteto projektai nustumiami i antra plana. IT projektai, kuriuos vykdo
  682. minimalus darbuotoju kiekis, paprastai kencia d+l prastai suformuluotu reikalavimu,
  683. prastai parengto darbu sarašo (WBS), retai kada prisimenamas kuriamu programu
  684. dokumentavimo klausimas.
  685. 3.2.2. Projekto rezultatu apibr?žimas
  686. Lengviausia apibr+žti siekiamus rezultatus, kuriems gauti yra aiškus
  687. reikalavimai. Bet apibr+žti mažai kam suprantamus rezultatus gali buti sunku.
  688. 21
  689. Dažnai butina matyti rezultatu visuma. Pvz., reikia ne tik sukurti PS, bet ir parengti
  690. naudojimo instrukcija, apmokyti vartotojus, kt. O tam reikia ir laiko, ir l+šu.
  691. 3.2.3. Darbas su užsakovu
  692. Projekto vykdytojas dažniausiai n+ra užsakovo organizacijos narys ir tik
  693. aptarnauja ji. Taigi, geriausia, kai užsakovas rimtai isitraukia i projekta ir nepalieka
  694. projekto vykdytojo vieno spresti visas iškylancias problemas. Taip projektai ivykdomi
  695. greiciau ir pigiau ir mažiau nukrypstama nuo iverciu.
  696. 3.2.4. S?km?s kriteriju apibr?žimo sunkumas
  697. Kartais buna labai sunku nustatyti kažkokio rezultato pasiekimo lygi. Pvz.,
  698. sistemos transakciju perdavimo saugumas. Kaip ivertinti toki reikalavima ar irodyti,
  699. kad sistema yra saugi? Kas atsitinka, kai veikiancioje sistemoje pastebima klaida ir
  700. sistema reikia taisyti? Ar taisymai pakenks sistemos darbui?
  701. 3.2.5. Pašaliniai ar neišsiaiškinti elementai
  702. Didžiausios itakos projekto apimties ivercio tikslumui turi neišsiaiškinti
  703. užsakovo veiklos procesai, kai užsakovas neatskleidžia (ne iš piktos valios) visu savo
  704. organizacijos automatizavimo elementu, transakciju su kitomis sistemomis, turimu
  705. pagalbiniu duomenu baziu, programin+s irangos ar panašiai.
  706. 3.2.6. Santykiai su tiek?jais
  707. Naudojantis tiek+ju paslaugomis, nepamirškime, kad jie gali tur+ti ir kitu
  708. užsakymu. Tie užsakymai iš ju gali pareikalauti laiko, ir jie atid+lios jusu projekto
  709. darbus. D+l to gali nukent+ti jusu projekto apimties iverciai.
  710. 3.2.7. Projekto grup?s nariu pasitraukimas
  711. Pagrindinio grup+s nario pasitraukimas gali tur+ti žymu poveiki projekto
  712. apimciai (grup+ kažko nebesugeb+s padaryti per numatyta laika ar už sutarta
  713. kaina). Kai jau yra WBS (darbu sarašas), ar rasime, kas pakeistu iš+jusi darbuotoja?
  714. 3.2.8. Projekto darbu skaidymas keliems IT imon?s padaliniams
  715. Jei projekta vykdanti organizacija turi keleta IT padaliniu, aptarnaujanciu
  716. skirtingas veiklos sritis, kaip duomenu bazes (DB), tinklus, kurianciu PS, tai gali
  717. kilti sunkumu derinant ju veikla. Tai gali atsiliepti projekto apimties ivercio
  718. tikslumui.
  719. 22
  720. 3.2.9. Elementu testavimas reikalauja gero ju apibr?žimo
  721. Projekto rezultatu testavimas atliekamas laikantis reikalavimu. Testuojama
  722. atskiros kuriamos sistemos dalys, taip pat jas sujungus i stambesnius mazgus.
  723. Projekto pabaigoje atliekamas sukurto produkto pri+mimo testavimas. Tikslesnis
  724. laiko ir išlaidu šiems darbams ivertinimas priklauso nuo testuojamu elementu
  725. apibr+žimo kokyb+s.
  726. Santrauka
  727. Projekto apimties planavimo ieities duomenys yra inicijavimo faz+je sukurtas
  728. projekto aprašas. Šio planavimo b+gyje parengiamas projekto apimties aprašas,
  729. projekto apimties valdymo planas ir reikalingu atlikti darbu sarašas (WBS).
  730. Projekto apimties aprašas yra pagrindas kitiems planavimo darbams. Jis taip
  731. pat yra pagrindas klientams ir akcininkams projekto riboms (trukmei, kainai, kt.)
  732. nustatyti.
  733. Apimties aprašo pagrindin+s dalys:
  734. - projekto pagrindimas;
  735. - projekto reikalavimu metmenys;
  736. - pagrindiniai projekto rezultatai;
  737. - s+km+s kriterijai;
  738. - trukm+s ir kainos iverciai;
  739. - prielaidos;
  740. - apribojimai.
  741. Projekto apimties valdymo plane nurodoma, kaip tur+s buti elgiamasi norint
  742. daryti apimties pakeitimus.
  743. Reikalingu atlikti darbu sarašas (WBS) rengiamas naudojant pagrindinius
  744. apimties aprašo rezultatus ir skaidant juos i smulkesnius lengviau valdomus
  745. komponentus. WBS skaidomas i keleta lygiu tol, kad darbu atlikimo lygi galima butu
  746. išmatuoti ir butu aišku, kokio finansavimo jiems reik+tu. Kiekvieno žemesnio
  747. lygmens darbu rezultatai naudojami atitinkamame aukštesnio lygmens darbe.
  748. Žemiausia WBS lygmeni sudaro darbu paketas (work package). WBS apima visus
  749. darbus, kuriu reikia projektui ivykdyti. Bet koks WBS saraše nenurodytas darbas
  750. laikomas nereikalingu projekte. WBS yra vertingiausias planavimo rezultatas. WBS
  751. yra projekto trukm+s ir kainos vertinimo, reikalingu ištekliu skyrimo pagrindas.
  752. 23
  753. IT projektuose turi buti atsižvelgiama i kai kuriuos IT imoniu elementus. IT
  754. imon+s dydis neabejotinai turi itakos projekto trukm+s iverciui, nes darosi sunku
  755. apibr+žti darbu rezultatus. Verslo klientai gali tur+ti „paslapciu, nepakankamai
  756. žiniu“, ko jie nenori atskleisti, kai jus bandote išsiaiškinti procesus (pvz., kuriamos
  757. sistemos sasajos su kitomis sistemomis). IT projektuose gali buti ypac sunku, norint
  758. apibr+žti s+km+s kriterijus (tai bendras iplauku padid+jimas, darbo našumo
  759. padid+jimas, atitikimas teis+s aktams, darbuotoju kiekio sumaž+jimas, kt.).
  760. Pagrindinio grup+s nario pasitraukimas gali tur+ti žymu poveiki projekto apimciai.
  761. 24
  762. 4. Darbu grafiko planavimas
  763. Turint jau parengta projekto apimties apraša, apimties valdymo plana ir darbu
  764. saraša (WBS), planavimo faz+je toliau reikia rengti projekto darbu grafika. Darbu
  765. grafike nurodoma planuojama darbu pradžia ir pabaiga. Geram darbu grafikui
  766. parengti sugaištama nemažai laiko. Butina suvokti, kokiu žiniu reikia, kad
  767. parengtume gera darbu grafika. Visi darbai turi buti ivardinti, sud+lioti reikiama
  768. eil+s tvarka, kažkam paskirti, ivertinti laikai jiems atlikti. Taip gimsta bendras
  769. projekto darbu grafikas.
  770. Darbu grafikas projekto vadovui yra reikalingas nuolatos, kol nebus baigtas
  771. projektas. Laikydamasis grafiko, vadovas reguliariai raportuoja akcininkams apie
  772. projekto eiga.
  773. Šiame skyriuje nagrin+jamas projekto darbu grafiko rengimas.
  774. 4.1. Darbu apibr?žimas
  775. Projekto darbu grafiko rengimo pagrindas yra darbai, kurie buvo apibr+žti
  776. darbu saraše (WBS) projekto apimties planavimo etape. Apibr+žiant darbus buvo
  777. remiamasi numatytais projekto galutiniais ir tarpiniais rezultatais.
  778. Darbu sarašo smulkinimas, pvz., vardijant net 15 min. trukm+s darbelius,
  779. negarantuoja s+kmingos projekto pabaigos, ir to nereik+tu daryti. Pagrindinis darbu
  780. apibr+žimo tikslas yra ivardinti visas užduotis tokiu lygmeniu, kad galima butu
  781. lengvai ivertinti ju atlikimo trukme ir kaina ir kad nesunku butu juos kontroliuoti.
  782. 4.2. Darbu eil?s tvarka
  783. Projekto vadovui butu lengva, jei visus projekto darbus butu galima vykdyti
  784. lygiagreciai. Reik+tu tik kiekvienam projekto grup+s nariui nurodyti darbu saraša,
  785. už kuri jis yra atsakingas, ir kuriuos atlikes jis gal+tu grižti prie savo ankstesniu
  786. pareigu organizacijoje. Kiekvienas grup+s narys tur+tu ivertinti jam pavestiems
  787. darbams atlikti reikalinga laika. Tuomet viso projekto pabaigos terminas priklausytu
  788. nuo ilgiausiai planuojancio dirbti grup+s nario. Deja, numatyti projekto pabaigos
  789. termina n+ra taip paprasta. Dalis projekto darbu negali buti prad+ti tol, kol nebus
  790. baigti kai kurie kiti darbai. Projekto grup+ turi ivardinti darbu priklausomybe ir
  791. aprašyti saryši tarp dvieju darbu.
  792. Darbu eil+s tvarkos nustatymas yra priklausomyb+s tarp projekto darbu
  793. nustatymo procesas. Visu pirma ivardinamas priklausomyb+s tipas, o tik po to
  794. 25
  795. nustatoma specifin+ priklausomyb+ tarp dvieju darbu. Naudojant šiuos duomenis
  796. gaunamas visu priklausomybiu vaizdas.
  797. Pirma apžvelkime darbu priklausomybiu tipus, o po to darbu priklausomybiu
  798. santykius.
  799. Darbu priklausomybiu tipai
  800. Sudarant projekto darbu eil+s tvarka, susiduriama su trimis darbu
  801. priklausomyb+s tipais. Privalomoji priklausomyb, atsiranda d+l projekte butinu
  802. darbu tipo. Pvz., ryšio kabeliu tiesimo brigada negali patiesti kabelio, kol kita
  803. brigada nebus iškasusi griovio. Savarankiškai nustatoma priklausomyb, yra tokia,
  804. kuriai atsirasti itakos turi norimas gauti darbu grafikas. Pvz., tai gali buti sprendimas
  805. vykdyti darbus specifine eil+s tvarka, kad ji atitiktu kolektyve nusistov+jusia tvarka,
  806. nors ir galima kita darbu eil+s tvarka. Išorin, priklausomyb, yra priklausomyb+ tarp
  807. projekto darbo ir keleto išoriniu veiksniu, turinciu itakos to darbo atlikimo grafikui.
  808. Pvz., naujo serverio paleidimas gali priklausyti nuo to, kada pardav+jas ji pristatys.
  809. Priklausomybiu tipo žinojimas ateityje gali praversti ieškant keliu projekto
  810. trukmei sutrumpinti.
  811. Darbu priklausomyb?s santykiai
  812. Nepakanka žinoti, kad tarp dvieju darbu yra priklausomyb+. Reikia mok+ti
  813. atsakyti dar ir keleta kitokiu klausimu: kokia itaka priklausomyb+ daro kiekvieno
  814. darbo pradžiai ir pabaigai? Ar vienas iš darbu turi buti prad+tas anksciau? Ar galima
  815. prad+ti kita darba, kol nebaigtas pirmasis? Visi šie klausimai turi itakos visam darbu
  816. grafikui.
  817. Žinant priklausomybe tarp dvieju darbu, reikia nustatyti priklausomyb+s
  818. santyki (kokia itaka ji daro kiekvienam iš tu dvieju darbu), kad gal+tume sudaryti
  819. teisinga darbu eile. Šiems santykiams paaiškinti iveskime keleta savoku.
  820. Pirmuoju darbu (predecessor) vadinkime darba, kuris iš dvieju priklausomybe
  821. susietu darbu turi buti prad+tas pirma. Antruoju darbu (successor) vadinkime ta,
  822. kuris iš tu dvieju darbu yra susijes su pirmuoju.
  823. Yra keturi galimi pirmojo ir antrojo darbu priklausomyb+s santykiai. Teisingo
  824. santykio tarp priklausomu darbu nustatymas yra labai svarbus, norint sudaryti tikslu
  825. darbu grafika. Priklausomai nuo priklausomyb+s santykio tipo, jus galite tur+ti
  826. galimybe rikiuoti darbus grafike taip, kad jie butu atliekami lygiagreciai arba kad
  827. Pirmasis darbas Antrasis darbas
  828. 26
  829. antrasis butu atliekamas tik po to, kai bus užbaigtas pirmasis. Klaidingas darbu
  830. grafikas gali sukelti liudnas pasekmes.
  831. Pabaigos-pradžios tipo santykyje antrasis darbas negali buti prad+tas
  832. anksciau, kol nebus užbaigtas pirmasis. Tai dažniausiai sutinkamas priklausomyb+s
  833. santykis.
  834. Pradžios-pradžios tipo santykyje antrojo darbo pradžia priklauso nuo pirmojo
  835. darbo pradžios. Tokie darbai gali buti atliekami lygiagreciai, taciau jei pirmasis
  836. darbas v+luoja, antrasis negali buti prad+tas. Pvz., sistemos vartotojo instrukcijos
  837. rengimas gali buti prad+tas tuo paciu metu, kai pradedami rengti sistemos
  838. reikalavimai. Jei v+luojama prad+ti rengti reikalavimus, reikia atid+ti ir vartotojo
  839. instrukcijos rengima.
  840. Pabaigos-pabaigos tipo santykis yra toks, kai antrojo darbo pabaiga priklauso
  841. nuo pirmojo darbo pabaigos. Pvz., naujo produkto kurimas laikomas baigtu, jei yra
  842. parengti ir produkto dokumentai. Jei v+luojama parengti dokumentus, produkto
  843. išleidimas atidedamas.
  844. Pradžios-pabaigos tipo santykis rodo, kad antrojo darbo pabaiga priklauso nuo
  845. pirmojo darbo pradžios. Tai retai sutinkamas santykis. Pvz., technin+ priežiura
  846. negali buti pabaigta, kol nebus prad+ta formuoti priežiuros grup+.
  847. Žinodama priklausomyb+s santykius, projekto grup+ gali kurti darbu
  848. išd+stymo diagrama.
  849. Darbu išd?stymo diagrama
  850. Darbu išd+stymo diagrama (PDM –Precedence Diagramming Method) yra
  851. vienas iš budu pavaizduoti darbu eil+s tvarka (žiur. 4.1 pav.). Joje staciakampiais
  852. vaizduojami darbai, o rodykl+mis darbu priklausomyb+s.
  853. Dar vienas darbu išd+stymo budas – tai rodykliu diagramos metodas (ADM –
  854. Arrow Diagramming Method). Jis yra kiek paprastesnis už PDM, nes naudoja tik
  855. pabaigos-pradžios darbu priklausomybiu santykius.
  856. Pradžia A darbas B darbas C darbas
  857. D darbas
  858. Pabaiga
  859. 4.1 pav. Darbu išd'stymo diagramos elementai
  860. 27
  861. Kai darbai yra surikiuoti atsižvelgiant i ju priklausomybes, galima pereiti prie
  862. kiekvieno darbo trukm+s ivertinimo.
  863. 4.3. Darbu trukm?s vertinimas
  864. Bendriausias darbo trukm+s vertinimo apibr+žimas - tai reikalingo dienu ar
  865. savaiciu kiekio darbui atlikti nustatymas. Taciau visu pirma patikslinkime „trukm+s“
  866. savoka.
  867. 4.3.1. Trukm?s apibr?žimas
  868. Darbo atlikimo trukm+ apima bendraji kalendorini laika (iskaitant
  869. laisvadienius ir švenciu dienas). Jei darbui atlikti reikia 4 darbo dienu, bet jis
  870. pradedamas, pvz., ketvirtadieni, tai jo pabaiga bus kitos savait+s antradienis. Taigi,
  871. darbo trukm+ bus šešios dienos. Pailiustruokime tai grafiškai.
  872. Darbo trukm+ perskirta savaitgaliu: 6 kalendorin+s dienos, 4 darbo dienos
  873. ketvirtadienis penktadienis šeštadienis sekmadienis pirmadienis antradienis
  874. Nustatant darbu atlikimo termina nereik+tu pamiršti laisvadieniu, šventiniu
  875. dienu ir netgi darbuotoju atostogu.
  876. 4.3.2. Trukm?s vertinimo budai
  877. Analogiškasis arba iš viršaus-žemyn (analogous or top down) vertinimo budas
  878. (metodas). Šis budas remiasi anksciau vykdytu projektu panašiems darbams realiai
  879. sugaišto laiko per+mimu. Projektu planavimo pradin+je stadijoje, kai apie projekta
  880. turima informacija yra ribota, tai yra dažniausiai naudojamas darbu trukm+s
  881. vertinimo budas. Tai mažiausio tikslumo budas, nes du projektai nebuna tiksliai
  882. tokie patys. Tod+l yra rizika, kad naujam projektui naudojami ankstesniu projektu
  883. analogišku darbu trukm+s iverciai gali buti netikslus.
  884. Analogiškojo vertinimo rezultatu tikslumas yra didžiausias, kai darbu trukme
  885. vertinantis asmuo yra gerai susipažines su dabartiniu ir ankstesniu projektu ir gali
  886. suvokti panašiu darbu trukm+ms turinciu poveikiu skirtumus.
  887. Ekspertinis budas (r+mimasis ekspertu nuomone). Šiuo atveju darbu trukmei
  888. nustatyti pasitelkiami projekto darbus gerai išmanantys žmon+s. Taciau gali kilti
  889. klausimas, kur tokius žmones rasti. Nežinant tokiu, reik+tu peržvelgti projekto darbo
  890. grup+s nariu dokumentus, gal kuris nors yra vykdes panašu projekta, arba
  891. ekspertams rasti prašyti pagalbos iš akcininku.
  892. 28
  893. Didžiausias darbu trukm+s iverciu tikslumas ekspertinio vertinimo budu
  894. gaunamas tada, kai ekspertas yra projekto grup+s narys, igijes patirti anksciau.
  895. Pastebima, kad vyresnio amžiaus ekspertu ivertintos trukm+s buna trumpesn+s nei
  896. jaunesniu ekspertu.
  897. Kiekybiškasis trukm+s vertinimo (quantitatively based durations) budas. Šis
  898. budas naudojamas tuomet, kai gali buti atlikta ir išmatuota tam tikro darbu kiekio
  899. trukm+ ir yra formul+s viso darbo trukmei ivertinti. Tam dar butina žinoti našumo
  900. rodikli arba turi buti nustatytas imon+s standartas nagrin+jamam darbui. Pvz., jei 5
  901. km ilgio kabeliui nutiesti tipiniu atveju skiriama 1 diena, tai 50 km reik+s 10 dienu.
  902. Šis vertinimo budas gali buti labai tikslus dažnai pasitaikantiems darbams ir
  903. kuriems yra pakankamai našumo duomenu, kad butu nustatyti standartiniai
  904. rodikliai.
  905. Daugelyje projektu naudojama min+tu trukm+s vertinimo budu kombinacija.
  906. Kai jau turime pasirinke projektui geriausiai tinkanti darbu trukm+s vertinimo
  907. buda, projekto grup+s nariams, pasi+mus jau anksciau parengta darbu išd+stymo
  908. diagrama, belieka ivertinti kiekvieno darbo trukme ir pasirengti darbu grafiko
  909. sudarymui (žiur. 4.2 pav.).
  910. 4.4. Darbu grafiko sudarymas
  911. Darbu grafiko sudarymas – tai pradžios ir pabaigos datu nustatymas
  912. kiekvienam projekto darbui. Grafiko sudarymas yra darbu grafiko planavimo
  913. pabaiga. Tikslus darbu grafikas yra toks, kuriame atsispindi visi darbai, ju atlikimo
  914. eil+s tvarka ir trukm+s. Jis gaunamas sujungus visus ankstesnius darbu grafiko
  915. planavimo rezultatus. Darbu grafikui sudaryti naudojami šie trys budai ir priemon+s:
  916. - kritinio kelio metodas (CPM – Critical Path Method);
  917. - trukm+s suspaudimas;
  918. - projektu valdymo programin+ iranga.
  919. Išnagrin+kime juos.
  920. Pradžia
  921. A darbas:
  922. 3 dienos
  923. C darbas:
  924. 8 dienos
  925. B darbas:
  926. 5 dienos
  927. D darbas:
  928. 12 dienu
  929. E darbas:
  930. 6 dienos
  931. Pabaiga
  932. 4.2 pav. Darbu išd'stymo diagramos pavyzdys
  933. 29
  934. 4.4.1. Kritinio kelio metodas (CPM – Critical Path Method)
  935. Šis metodas yra vienas iš matematinio analizavimo budu. Kritinis kelias
  936. projekto darbu grafike yra ilgiausios darbu sekos kelias projekte, nuo kurio priklauso
  937. viso projekto pabaigos terminas. CPM metodo tikslas ir yra nustatyti ši kelia. Kritinio
  938. kelio darbu trukm+s negali tur+ti svyravimu. Gali svyruoti (keistis) tik darbo
  939. pradžios laikas arba darbui užbaigti papildomai skiriamo laiko trukm+, taciau
  940. nekeiciant viso projekto pabaigos termino. Jei kritinio kelio darbas nebuna atliktas
  941. grafike numatytu laiku ir n+ra daromi jokie kiti grafiko pakeitimai, tai gali tur+ti
  942. poveiki projekto pabaigos terminui.
  943. Be visam projektui užbaigti reikalingo laiko nustatymo CPM padeda gauti ir
  944. kitus naudingus duomenis. Gali prireikti nustatyti darbus, kuriuos galima butu
  945. prad+ti v+liau arba vykdyti ilgiau, negu numatyta grafike, bet nereik+tu keisti viso
  946. projekto pabaigos termino. Tokia informacija gali buti naudinga projekto vadovui,
  947. kad jis projekto b+gyje gal+tu daugiau d+mesio skirti tiems darbams, kurie turi
  948. didesne itaka visam projektui.
  949. CPM metodu darbu grafikas retai sudaromas rankiniu budu. Tam yra
  950. nemažai programin+s irangos. Kad tokia iranga gal+tume pasinaudoti, naturalu,
  951. turime tur+ti projektu valdymo žiniu ir suprasti, ka gi ji daro.
  952. Darbu išd+stymo diagrama ir darbu trukm+s iverciai, kurie gaunami
  953. ankstesniu planavimo etapu metu, yra pagrindiniai duomenys CPM metodui.
  954. Peržiura pirmyn (forward pass)
  955. Kritiniam keliui nustatyti turimoje darbu išd+stymo diagramoje visu pirma
  956. reikia rasti kelius, vedancius nuo projekto pradžios iki pabaigos. Su kiekvienu
  957. diagramoje ivardintu darbu tenka atlikti du skaiciavimus: anksciausiam pradžios ir
  958. anksciausiam pabaigos laikui nustatyti.
  959. Anksciausias pradžios laikas yra darbo pradžios laikas, kada jis gali buti
  960. prad+tas anksciausiai. Darbu išd+stymo diagramoje pirmo nurodyto darbo
  961. anksciausias pradžios laikas yra 0. Prie šio laiko prid+jus darbui atlikti reikalinga
  962. laika, gaunamas to darbo anksciausias pabaigos laikas.
  963. 4.2 pav. parodytos diagramos A darbo anksciausias pradžios laikas yra 0. Prie
  964. šio laiko prid+jus šiam darbui atlikti reikalinga trukme (3 dienos) gausime jo
  965. anksciausia pabaigos laika lygu 3. Pastarasis laikas tampa su A darbu
  966. priklausomybe susieto B darbo anksciausiu pradžios laiku. Tesiant skaiciavimus
  967. gaunami visu diagramos darbu anksciausi pradžios ir anksciausi pabaigos laikai
  968. (žiur. 4.1 lentele).
  969. 30
  970. 4.1 lentel+. Peržiuros pirmyn iliustracija remiantis 4.2 pav. darbu diagrama
  971. Darbas Anksciausias pradžios laikas Anksciausias pabaigos laikas
  972. A 0 3
  973. B 3 8
  974. C 3 11
  975. D 8 20
  976. E 11 17
  977. Šiu peržiuros pirmyn skaiciavimu rezultate gavome, kad visas projektas gali
  978. buti baigtas per 20 dienu.
  979. Peržiura atgal (backward pass)
  980. Kitas kritinio kelio nustatymo žingsnis yra peržiura atgal. Šiame žingsnyje
  981. darbu išd+stymo diagramos analiz+ pradedama nuo galo ir einama link pradžios.
  982. Tam reikalingi taip pat du skaiciavimai: v+liausiems darbu pradžios ir pabaigos
  983. laikams nustatyti.
  984. V,liausias pabaigos laikas yra laikas, kada darbas gali buti užbaigtas
  985. v+liausiai. V,liausias pradžios laikas yra laikas, kada darbas gali buti prad+tas
  986. v+liausiai.
  987. 4.2 pav. darbu išd+stymo diagramoje D darbas yra paskutinis. V+liausiai jis
  988. turi buti užbaigtas po 20 dienu. V+liausias šio darbo pradžios laikas gaunamas iš
  989. pabaigos laiko at+mus darbo trukm+s laika ir yra lygus 8 dienoms. V+liausias D
  990. darbo pradžios laikas yra su juo priklausomybe susieto B darbo v+liausias pabaigos
  991. laikas. Tesiant skaiciavimus gaunami visu diagramos darbu v+liausi pradžios ir
  992. v+liausi pabaigos laikai (žiur. 4.2 lentele).
  993. 4.2 lentel+. Peržiuros atgal iliustracija remiantis 4.2 pav. darbu diagrama
  994. Darbas V"liausias pradžios laikas V"liausias pabaigos laikas
  995. A 0 3
  996. B 3 8
  997. C 6 14
  998. D 8 20
  999. E 14 20
  1000. 31
  1001. Svyravimu dydis (float)
  1002. Paskutinis projekto darbu grafiko kritinio kelio nustatymo žingsnis yra
  1003. kiekvieno darbo pradžios ir pabaigos terminu svyravimu dydžio nustatymas.
  1004. Svyravimu dydis gaunamas radus skirtuma tarp v+liausio ir anksciausio darbo
  1005. pradžios laiku arba tarp v+liausio ir anksciausio darbo pabaigos laiku. Naudodami
  1006. 4.1 ir 4.2 lenteliu rezultatus gauname darbu pradžios ir pabaigos svyravimu dydžius,
  1007. kurie pateikiami 4.3 lentel+je. Pvz., A darbo anksciausias ir v+liausias pabaigos
  1008. laikai yra 3 dienos, tod+l šio darbo pabaigos laikas negali svyruoti, nes svyravimo
  1009. dydis lygus 0.
  1010. 4.3 lentel+. Darbu laiko svyravimo dydžio iliustracija
  1011. remiantis 4.2 pav. darbu diagrama
  1012. Darbas Laiko svyravimo dydis
  1013. A 0
  1014. B 0
  1015. C 3
  1016. D 0
  1017. E 3
  1018. Dabar jau esame pasirenge apibr+žti kritini kelia. Prisiminkime, kad kritinio
  1019. kelio darbu trukm+s negali tur+ti svyravimu. 4.2 pav. pateikto pavyzdžio C ir E
  1020. darbu pradžios ir pabaigos laikai gali svyruoti, tod+l jie neturi buti kritiniame kelyje.
  1021. Kritini kelia sudaro A, B ir D darbai, nes ju pradžios ir pabaigos laiku svyravimai
  1022. lygus 0. Jei bet kuris kritinio kelio darbas nepradedamas laiku arba vykdomas
  1023. ilgiau, visas projektas gali buti nebaigtas numatytu laiku. Tod+l projekto eigoje
  1024. tur+tume skirti ypatinga d+mesi kritinio kelio darbams.
  1025. Taciau gyvenime pasitaiko atvejai, kai darbu išd+stymo diagrama,
  1026. apskaiciuotas kritinis kelias ir nustatyta projekto trukm+ yra nepriimtina projekto
  1027. akcininkams (r+m+jams) ar neatitinka teis+s aktu reikalavimu. Projekto vadovui
  1028. atsidurus tokioje situacijoje, tenka naudoti projektu trukm+s suspaudimo budus.
  1029. Trukm?s suspaudimas
  1030. Darbu grafiko trukm+s suspaudimas atliekamas tada, kai ji yra per ilgas ir
  1031. neatitinka numatytos projekto pabaigos datos. Yra du trukm+s suspaudimo budai.
  1032. Vienas iš ju yra toks, kai projektui papildomai skiriama daugiau ištekliu (pvz.,
  1033. darbuotoju). Tai igalina sutrumpinti grafika, bet pareikalauja daugiau l+šu. Cia taip
  1034. pat reik+tu žinoti, kad padvigubinus išteklius, darbo trukm+s sutrumpinti dvigubai
  1035. neimanoma.
  1036. 32
  1037. Kitas grafiko trukm+s suspaudimo budas – lygiagretus darbu atlikimas, kurie
  1038. normaliai butu atliekami nuosekliai. Naudojant ši buda reikia buti ypac atsargiems,
  1039. toki žingsni gerai apsvarstyti su projekto darbo grupe, dokumentuoti, informuoti
  1040. akcininkus. Gali nukent+ti projekto kokyb+.
  1041. Irankis - projektu valdymo programin? iranga
  1042. Projektu valdymui skirta PS gali pad+ti sutaupyti daug laiko. Darbu
  1043. apibr+žimas, darbu išd+stymas eil+s tvarka, projekto darbu grafiko sudarymas gali
  1044. buti atliekami naudojant projektu valdymo PS (pvz., Microsoft Project).
  1045. 4.4.2. Projekto kontrol?s taškai (milestones)
  1046. Priklausomai nuo jusu organizacijoje naudojamu metodu, egzistuojanciu
  1047. vidaus taisykliu, projekto darbu grafike gali reik+ti nurodyti kontrol+s taškus.
  1048. Kontrol+s taškai atspindi pagrindinius projekto gyvavimo ciklo ivykius. Ju datos
  1049. nurodo, kada turi buti gauti svarbus projekto rezultatai.
  1050. Kai kuriose metodologijose kontrol+s taškai atspindi vieno projekto etapo
  1051. (faz+s) pabaiga ir kito pradžia.
  1052. Projektu darbu grafikuose nustatant kontrol+s taškus labai svarbu, kad:
  1053. - kontrol+s tašku laikas butu gerai apgalvotas, o atliekamu darbu prasme jie
  1054. butu vienareikšmiai. Netur+tu likti argumentu pasiteisinimams, kad etape
  1055. buvo neimanoma kažko padaryti;
  1056. - kontrol+s taškuose darbai turi buti vertinami tik taip: atlikti arba neatlikti.
  1057. Visuose kontrol+s taškuose ivardyti darbai turi buti atlikti 100 proc.
  1058. 4.4.3. Darbu grafiko pradiniai taškai (baselines)
  1059. Kai projekto darbu grafike jau buna sud+lioti kontrol+s taškai, tuomet
  1060. apibr+žiami pradiniai taškai. Pradinis taškas yra darbu grafiko kopija prieš
  1061. pradedant darba, t. y. projekto busena prieš pradedant eilinio etapo darbus. Pradinis
  1062. taškas padeda projekto vadovui steb+ti projekto eiga (progress) ir valdyti ji.
  1063. Pradiniame taške kaip minimum nurodomi kontrol+s taško rezultatai.
  1064. Pradiniame taške atspindima tai, ka žinome apie projekta duotu laiko momentu.
  1065. Pradinio taško elementai (pvz., planas elementui sukurti, sukurtas elementas,
  1066. elemento naudojimo instrukcija) turi buti suderinti tarpusavyje.
  1067. 4.5. Projekto laiko derinimas su realybe
  1068. Projekto eigoje yra neišvengiamos ivairios korekcijos. Tenka koreguoti ir
  1069. darbu grafika. Kaip ta reik+tu daryti, keitimu darymo tvarka turi buti apibr+žta iš
  1070. anksto.
  1071. 33
  1072. 5. Projekto kainos planavimas
  1073. Projekto vadovas, tur+damas projekto apimties plana, darbu saraša (WBS) ir ju
  1074. atlikimo grafika, turi parengti projekto biudžeta, ir, kai ji patvirtina projekto r+m+jai,
  1075. tvarkyti ji.
  1076. Pinigai, kaip žinia, dažnai buna karštu diskusiju objektas. Iš projektu
  1077. vykdytoju reikalaujama padaryti kuo daugiau mažesn+mis sanaudomis. Prašyti
  1078. daugiau pinigu projekto eigoje n+ra malonus reikalas. Tod+l projektui reikalingos
  1079. l+šos tur+tu buti suplanuotos kiek galima geriau. Projekto pradžioje ta padaryti yra
  1080. sunku, taciau yra keletas budu ir priemoniu, padedanciu geriau suplanuoti projekto
  1081. biudžeta.
  1082. Ištekliu planavimas – tai projektui ivykdyti reikalingu ištekliu tipo
  1083. nustatymas ir ju paskyrimas kiekvienam projekto darbui. Kainos vertinimas yra
  1084. projektui reikalingu ištekliu kainos nustatymo procesas. Yra trys kainos ivertinimo
  1085. budai: analogiškasis, parametrinio modeliavimo ir pavyzdinis.
  1086. L+šos numatomos kiekvienam projekto etapui. Projekto biudžeto stovis
  1087. kiekvieno etapo pradžioje vadinamas biudžeto pradiniu tašku (cost baseline). Min+ti
  1088. klausimai yra nagrin+jami šiame mokymo medžiagos skyriuje.
  1089. 5.1. Ištekliu planavimas
  1090. Pirmasis projekto kainos planavimo žingsnis yra ištekliu planavimas. Jis
  1091. apima darbuotojus, iranga ir medžiagas, ju kiekius (pvz., 20 žmogaus valandu, 3
  1092. serveriai, kt.).
  1093. Ištekliu planavimo pradžioje reik+tu peržiur+ti projekto apimties apraša,
  1094. darbu saraša (WBS) ir pasidom+ti, kur galima butu gauti informacijos apie anksciau
  1095. vykdytu panašiu projektu išteklius. Tokios informacijos tur+jimas gali pad+ti
  1096. teisingai ir greiciau suplanuoti jusu projektui reikalingus išteklius. Taip pat gali buti
  1097. naudinga peržiur+ti organizacijos specifines ištekliu skyrimo projektams taisykles
  1098. (pvz., taisykl+s gali reikalauti vadovyb+s leidimo, norint kažkuriam laikui darbams
  1099. pasitelkti kito padalinio darbuotojus).
  1100. 5.1.1. Ištekliu tipai
  1101. Tai darbuotojai, iranga ir medžiagos.
  1102. Darbuotojai. Tai reikiamos kvalifikacijos ir sugeb+jimu žmon+s. Taciau
  1103. apibudinti reikiamu savybiu žmogu gali buti sunkoka. Ieškant tokiu žmoniu
  1104. 34
  1105. prašoma nurodyti konkrecius sugeb+jimus, kokiuose ankstesniuose projektuose teko
  1106. dirbti, kokios trukm+s stažas, kt.
  1107. Iranga. Tai gali buti pati ivairiausia iranga: specializuota testavimo iranga,
  1108. serveriai, papildomi asmeniniai kompiuteriai programuotojams, kt. Kai kurio tipo
  1109. irangos pristatymo gali tekti laukti nemažai laiko nuo paraiškos iteikimo.
  1110. Jei kuriama nauja programin+ iranga ir ja planuojama leisti organizacijoje
  1111. esanciame serveryje, reik+tu pasitikrinti tokios prielaidos teisingumu. Net jeigu
  1112. serveryje duotu metu yra laisvos erdv+s, ji gali buti suplanuota kitai, o ne jusu
  1113. kuriamai programinei irangai. Arba, jei jus numatote intensyvu sukurtos irangos
  1114. testavima, pasitikrinkite, ar tur+site prieiga prie esamos testavimo irangos, ar jusu
  1115. projektui reik+s specialios irangos.
  1116. Kai kuriems projekto darbams, pvz., produkto kurimo, testavimo, pristatymo
  1117. gav+jui, atlikti reikia numatyti specialios irangos reikalinguma, ypac nesusijusios su
  1118. IT. Jei projekto darbu grafike numatytas sukurto produkto pri+mimo testavimas, kuri
  1119. atliks užsakovas, išsiaiškinkime, kaip jis bus atliekamas. Ar yra nurodyta vieta, kur
  1120. bus testuojama, ar toje vietoje yra testui atlikti reikalinga iranga?
  1121. Medžiagos. Tai labai plati savoka, apimanti darbui reikalinga pagalbine
  1122. programine iranga, el. energija, vandeni, kitokius projektui vykdyti reikalingus
  1123. išteklius ar vartojimo reikmenis (patalpos, baldai, kompiuteriu tinklas, kanceliarin+s
  1124. prek+s, kt.).
  1125. 5.1.2. Ištekliu poreikio nustatymas
  1126. Projektui reikiamu ištekliu dokumentas rengiamas remiantis projekto
  1127. apimties aprašu, darbu sarašu (WBS) ir ištekliu tipais. Ištekliu poreikio dokumente
  1128. aprašomi kiekvienam projekto darbui reikalingi visu triju tipu ištekliai.
  1129. Ištekliu planavimo eigoje nebutina žinoti vardus žmoniu, kurie vykdys
  1130. konkrecius darbus. Reikia tik nurodyti specialyb+s pavadinima ar darbo apraša,
  1131. pvz., „web programuotojas“, „serverio administratorius“ ar kt. Kaip ir kur reik+tu
  1132. ieškoti reikiamu žmoniu, rašoma v+liau „6. Darbuotoju grup+s planavimas“ skyriuje.
  1133. Pareigu aprašai
  1134. Sprendžiant projektui reikalingu darbuotoju klausima, gali praversti
  1135. organizacijoje esantis pareigu sarašas, jei nra ribojama prieiga prie jo.
  1136. Tokiame saraše yra trumpas pareigu aprašas ir gali buti nurodytas kiekvienos
  1137. specialybs darbuotoju kiekis, duotu metu dirbanciu organizacijoje.
  1138. 35
  1139. Jei tokios informacijos jus negalite gauti, reiktu panagrinti informacija
  1140. apie panašiuose projektuose dalyvavusius darbuotojus. Ji gali padti jums
  1141. ivardinti pareigas ar specialistus, reikalingus jusu projektui.
  1142. Irangos ir medžiagu aprašai
  1143. Jusu organizacijoje tipinio irangos ir medžiagu sarašo, kaip kad pareigu
  1144. sarašas, gali ir nebuti. Tod+l ivardinti reikiama iranga tenka patiems projekto grup+s
  1145. nariams. Pradedant projekta jie dažniausiai turi asmeninius kompiuterius, telefonus,
  1146. kanceliarines medžiagas, kt. Kai kuriais atvejais dali projekto grup+s gali tekti
  1147. perkelti dirbti i kita vieta. Tod+l butina žinoti, ar organizacijos taisykl+s leidžia kartu
  1148. su darbuotoju perkelti ir jam skirta iranga, ar projekto vadovas taps atsakingas už ja.
  1149. Jei projekto grup+ turi buti perkelta i kita vieta, reikia žinoti, ar ten yra tinkamos
  1150. patalpos, ar projekto biudžete reikia numatyti išlaidas darbo vietoms irengti kitur.
  1151. Naujos PS kurimo projektuose gali reik+ti serveriu ar galingu kompiuteriu
  1152. (mainframes) jai idiegti. Jei yra nustatyta, kokios platformos kompiuteriuose ji tur+s
  1153. dirbti, tokio reikalavimo turi buti laikomasi. Gali buti taip, kad turima aparatin+
  1154. iranga tinka jusu kuriamai PS, taciau gali tekti pirkti ir nauja. Jeigu projektas apima
  1155. ir naujos aparatin+s irangos pirkima, jus turite pagalvoti ir apie tos irangos veikimui
  1156. butinus dalykus, kaip el. energijos tiekima ar ventiliacija.
  1157. Reikiamu ištekliu matrica
  1158. Ištekliu poreikio apskaitai palengvinti dažnai naudojamos tam tikros
  1159. priemon+s ar šablonai. Šiems tikslams rekomenduojama sudaryti reikiamu ištekliu
  1160. matrica. 5.1 lentel+je pateikiamas tokios matricos pavyzdys, kuriame parodyti
  1161. projekto darbai, jiems atlikti reikalingu ištekliu pavadinimai ir ju kiekiai.
  1162. Kai nustatomi kiekvienam projekto darbui reikiami ištekliai, toliau vertinama
  1163. šiu ištekliu isigijimo kaina.
  1164. 5.1 lentel+. Projektui reikiamu ištekliu matricos pavyzdys
  1165. Darbas Programuotojai Inžinieriai Ekonomistai
  1166. Techn. dokumentu
  1167. reng'jai Serveriai
  1168. A 1
  1169. B 2
  1170. C 3 1
  1171. D 4
  1172. E 1
  1173. 36
  1174. 5.2. Kainu vertinimas
  1175. Ištekliu kainos ivertinimas yra ind+lis i projekto biudžeto formavima.
  1176. Tikslesniam ivertinimui butina pasitelkti visus prieinamus duomenis ir priemones.
  1177. Ištekliu kainai ivertinti yra keltas budu:
  1178. - analogiškasis (analogous estimates);
  1179. - parametrinio modeliavimo (parametric modeling);
  1180. - pavyzdinis (definitive estimates).
  1181. Toliau pateikiama keltas minciu, kurios gali praversti vertinant ištekliu kainas.
  1182. 5.2.1. Kainu vertinimo budai
  1183. Aukšciau min+ti kainu ivertinimo budai gali buti naudojami ivairiose projekto
  1184. planavimo faz+se. Gali buti ir taip, kad kažkuriai faz+s daliai naudojamas vienoks
  1185. vertinimo budas, o kitai - kitoks.
  1186. Ištekliu kainu ivertinimo budu tikslumas gali svyruoti ir tod+l gali buti
  1187. gaunami skirtingi rezultatai. Apžvelkime tuos budus.
  1188. Analogiškasis vertinimas (analogous estimates)
  1189. Analogiškasis ištekliu kainu vertinimo budas, kaip ir darbu trukm+s
  1190. vertinimas projekto darbu grafiko planavimo atveju, remiasi anksciau vykdytu
  1191. projektu patirtimi. Kitaip jis dar vadinamas iš viršaus-žemyn (top down) arba leistinu
  1192. ribu (order of magnitude) vertinimo budu. Šitoks vertinimo budas projekto pradžioje
  1193. naudojamas grindžiant projekto poreiki ir nauda, taip pat rengiant projekto apimties
  1194. apraša inicijavimo faz+je, kai dar n+ra tikslesniu duomenu apie projekta.
  1195. Analogiškasis vertinimo budas naudoja ankstesniu projektu informacija kartu su
  1196. ekspertu, atsakingu už vykdomam projektui reikiamu ištekliu kainu ivertinima,
  1197. nuomone. Analogiškasis vertinimo budas gali buti naudojamas visam projektui,
  1198. atskiroms jo faz+ms ar rezultatams. Taciau jis n+ra naudojamas vertinant ištekliu
  1199. poreiki atskiriems darbams ar ju grup+ms (work packages).
  1200. Neimanoma rasti anksciau vykdyto projekto, kuris tiksliai atitiktu jusu dabar
  1201. vykdoma. Jei jusu vykdomas projektas nebutu unikalus, jis nebutu projektas tikraja
  1202. to žodžio prasme (prisiminkime, kad projektas – tai veiklu grup+ arba veikimo
  1203. planas unikaliam produktui sukurti). Tod+l analogiškasis vertinimo budas n+ra
  1204. tikslus.
  1205. Analogiškojo vertinimo paklaidos gali svyruoti nuo -25% iki 75% tikrosios
  1206. projekto kainos.
  1207. 37
  1208. Nežiurint to analogiškasis vertinimo budas projekto pradžioje, kol neturima
  1209. tikslesniu duomenu, gali buti geriausias. Ir labai svarbu, kad su projektu susije
  1210. asmenys suprastu, jog toks vertinimas negali buti tikslus.
  1211. Parametrinis modeliavimas (parametric modeling)
  1212. Parametriniame modeliavime projektui reikiamu ištekliu kainoms
  1213. apskaiciuoti naudojami matematiniai modeliai. Jo tinkamumas kainoms vertinti
  1214. priklauso nuo projekto tipo. Geriausiai parametriniai modeliai tinka statybu
  1215. projektuose. Naujo namo statytojai visa jo kaina ivertina parametrinio modeliavimo
  1216. budu, kaip viena iš parametru naudodami kvadratinio metro savikaina.
  1217. PS kurimo projektuose labiausiai paplites parametrinis modelis yra
  1218. konstruktyvusis kainos modelis (COCOMO – COnstructive COst MOdel). Jame
  1219. naudojami tokie parametrai, kaip PS sud+tingumas, darbo grup+s geb+jimai, PS
  1220. kurimo procesai, naudojami instrumentai.
  1221. Nemažai organizaciju turi savus parametrinius modelius. Yra ir komerciniu
  1222. modeliu.
  1223. Parametrinio modeliavimo tikslumas priklauso nuo modeliui sukurti
  1224. panaudotu duomenu tikslumo. Dažniausiai minimas parametrinio modelio trukumas
  1225. – galimyb+s keisti modelio dydi nebuvimas.
  1226. Informacijos apie COCOMO arba parametrinius modelius galima rasti
  1227. internete.
  1228. Pavyzdinis vertinimas (definitive estimates)
  1229. Pavyzdinis vertinimo budas duoda geriausia tiksluma, nes šiuo atveju
  1230. vertinama projekto kiekvieno darbo kaina. Pavyzdinio vertinimo paklaidos
  1231. dažniausiai svyruoja nuo -5% iki 10% tikrosios projekto kainos. Šis vertinimo budas
  1232. dar vadinamas vertinimu iš apacios i viršu (bottom up estimating). Projekto darbu
  1233. (WBS) ir reikiamu ištekliu sarašai yra pavyzdinio kainos vertinimo budo ieities
  1234. duomenys. Vertinimas pradedamas nuo žemiausio lygmens darbu ir atliekamas
  1235. kiekvienam darbui. Šiu visu darbu kainu suma yra viso projekto kainos ivertis.
  1236. Planuojant projekto darbu grafika, reik+jo ivertinti kiekvieno darbo trukme.
  1237. Vertinant reikiamu ištekliu kainas, butina remtis pastangu dydžiu. Tai yra ne kas
  1238. kita, kaip laikas, kuri žmogus turi sugaišti darbui atlikti. Šios pastangos dažniausiai
  1239. matuojamos žmogaus darbo valandomis. Pvz., planuojant darbu grafika buvo
  1240. nustatyta, kad projekto techniniu reikalavimu dokumentui parengti reikia 4 dienu.
  1241. Planuojant kainas reikia atsižvelgti, kiek valandu per diena žmogus skirs šiam
  1242. darbui. Jei skiriamos 5 val. per diena, tai pastangu dydžio min+tam darbui atlikti
  1243. ivertis yra 20 žmogaus darbo valandu.
  1244. 38
  1245. Skirtumas tarp darbui atlikti reikalingo laiko ir pastangu dydžio gali atrodyti
  1246. painus. Taciau nereik+tu pamiršti, kad cia turime reikala su dviem iš esm+s
  1247. skirtingais rezultatais. Darbu trukm+s iverciai darbu grafike padeda mums nustatyti,
  1248. kiek gi kalendorinio laiko reik+s projektui užbaigti. Tuo tarpu pastangu dydžio
  1249. iverciai, kuriuos gauname projekto kainos planavimo etape, naudojami projekto
  1250. kainai nustatyti. Darbu grafikui sudaryti jus turite žinoti, pvz., kad kažkuriam darbui
  1251. atlikti reikia 2 savaiciu, o projekto kainai ivertinti jus turite žinoti, kad tam darbui
  1252. atlikti reikia 30 žmogaus darbo valandu.
  1253. 5.2 lentel+je parodytas pastangu dydžio matricos pavyzdys, atitinkantis 5.1
  1254. pav. reikiamu ištekliu matrica.
  1255. 5.2 lentel+. Projekto pastangu dydžio matricos pavyzdys
  1256. Darbas Ištekliai Pastangu dydis
  1257. A Techn. dokumentu reng+jai (1) 20 val.
  1258. B Programuotojai (2) 100 val.
  1259. C Inžinieriai (3) 60 val.
  1260. C Serveriai N/A
  1261. D Programuotojai (4) 200 val.
  1262. E Ekonomistai (1) 30 val.
  1263. Dar vieni duomenys, kuriu reikia pavyzdiniam kainos vertinimo budui, yra
  1264. kiekvieno išteklio kaina (ikainiai). Darbo arba nuomojamos irangos ikainiai
  1265. paprastai nustatomi valandoms arba dienoms. Kitokiu ištekliu kaina gali buti
  1266. išreiškiama kaip mokestis (pvz., naudojimosi kokia nors sistema) ar vert+ (pvz., el.
  1267. energijos kilovatvaland+s, kanceliarin+s prek+s).
  1268. Pasirinkti teisingas kainas yra keblus uždavinys, nes medžiagu ar irangos
  1269. kainos laikui b+gant gali keistis. Daugelio IT projektu kainoje didžiausia dali sudaro
  1270. darbuotoju ar darbu kaina. Šia kaina nustatyti yra sunkiausia, nes ji svyruoja
  1271. priklausomai nuo darbuotoju išsilavinimo ir patirties. Jus galite tur+ti tik vidutines
  1272. šiu ištekliu kainas ar kainu intervala. Darbams, kuriems reikia labiau patyrusiu
  1273. specialistu, pasirenkami didesni ikainiai, o kur reikia mažiau patyrusiu specialistu -
  1274. mažesni ikainiai.
  1275. 5.3 lentel+je parodytas projekto kainos vertinimo pavyzdys, atitinkantis 5.1 ir
  1276. 5.2 lenteliu duomenis.
  1277. 39
  1278. 5.3 lentel+. Projekto kainos vertinimo pavyzdys
  1279. Darbas Ištekliai Pastangu dydis Kaina, ikainis Visa kaina
  1280. A Techn. dokumentu
  1281. reng+jai (1)
  1282. 20 val. 30 Lt/val 600 Lt
  1283. B Programuotojai (2) 100 val. 50 Lt/val 5 000 Lt
  1284. C Inžinieriai (3) 60 val. 40 Lt/val 2 400 Lt
  1285. C Serveriai N/A 50 000 Lt 50 000 Lt
  1286. D Programuotojai (4) 200 val. 50 Lt/val 10 000 Lt
  1287. E Ekonomistai (1) 30 val. 60 Lt/val 1 800 Lt
  1288. Iš viso: 69 800 Lt
  1289. 5.2.2. Vertinimo rekomendacijos
  1290. Šaukime projekto darbo grup?s pasitarimus. Detalus projekto kainos ivertis
  1291. gaunamas nustatant kiekvieno darbo kaina ir sumuojant jas. Šiame vertinimo
  1292. procese jus galite neapsižiur+je praleisti kai kuriuos darbus.
  1293. Ar projekto grupei reikalingi specialus mokymai? Jei projekte kuriama PS, ar
  1294. reikia planuoti išvykas pas užsakova, ar sukurta PS galima bus idiegti nuotoliniu
  1295. budu.
  1296. Projekto grup+s pasitarimuose tur+tu buti aptariamos ivairios projekto
  1297. išlaidos, kas padeda išvengti galimu klaidu.
  1298. Gerai suvokime naudojama kainos vertinimo buda. Projekto kainos ivertis
  1299. sensta labai greitai. Kadangi nuo to apsisaugoti neimanoma, reik+tu labai aiškiai
  1300. suprasti naudojama vertinimo buda.
  1301. Jeigu projekto kaina vertinama analogiškuoju budu ir remiamasi ankstesniu
  1302. panašiu projektu, butina gerai išsiaiškinti, kokio dydžio paklaida galima padaryti.
  1303. Butina atkreipti d+mesi i kiekviena reikšmingesnio kainu skirtumo tarp jusu
  1304. planuojamo ir ankstesnio projekto, kuriuo remiat+s atlikdami vertinimus, priežasti.
  1305. Naudokime koki nors prieinama šablona. Daug organizaciju turi projektu
  1306. kainoms vertinti skirtus šablonus ar lenteles. Stenkim+s naudoti juos. Matydami
  1307. juose visus galimus l+šu šaltiniu ir išlaidu kategorijas, busime labiau tikri, kad viska
  1308. itrauk+me i savo projekto vertinama kaina.
  1309. Šablonai gali buti geras kainu ar ikainiu šaltinis. Projekto vykdytoju algos
  1310. varijuoja priklausomai nuo pareigu ir specifin+s patirties. Organizacijoje gali buti
  1311. parengtos standartin+s kainos ar ikainiai projektu kainoms vertinti.
  1312. 40
  1313. Stenkim?s gauti ivercius iš darba atliekanciu žmoniu. Projektu kainos
  1314. vertinimo pavyzdiniu (definitive) arba kitaip vadinamu iš apacios i viršu (bottom up)
  1315. budu gero tikslumo priežastis yra ta, kad ivertinamas kiekvienam projekto darbui
  1316. atlikti reikalingas pastangu dydis (žmogaus valandos, kt.). Gero tikslumo nebutu, jei
  1317. pastangu dydžio vertinima atliktu žmon+s, gerai neišmanantys tu darbu. Jei projekte
  1318. reik+s darbu, kurie jusu organizacijai yra nauji, jums gali reik+ti pagalbos iš išor+s ju
  1319. atlikimo pastangu dydžiui ivertinti.
  1320. Numatykime l?šas projekto grup?s nariams skatinti. Kiekvienas projekto
  1321. vadovas nori paskatinti geru darbu pasižym+jusius grup+s narius, skirti premijas,
  1322. atšvesti projekto pabaiga. Taciau ta sunku padaryti neturint tam l+šu. Ne visos
  1323. organizacijos projekto grupei skatinti skiria l+šas, taciau pritarimo d+l l+šu skyrimo
  1324. tokiems tikslams galima kreiptis i projekto r+m+jus.
  1325. Dokumentuokime visas prielaidas. Jei valandiniai ikainiai buvo pagristi
  1326. vidiniais organizacijos ištekliais, projekto kainos ivertinimo dokumente nurodykime
  1327. tai. IT projektams atlikti dažnai naudojami subrangovai, kurie turi kitokius
  1328. valandinius ikainius. Jei projekto eigoje iškyla butinumas sudaryti sandori su
  1329. subrangovu, butina nedelsiant kreiptis i projekto r+m+jus d+l biudžeto
  1330. pakoregavimo, nes atsirado kitokie kai kuriu darbu ikainiai.
  1331. 5.3. Projektui numatytu l?šu paskirstymas
  1332. Ištekliu planavimas ir kainu vertinimas dar nepavercia projektui numatytu
  1333. l+šu tikraisiais pinigais. Taip yra tod+l, kad organizacijos privalo laikytis formaliu
  1334. proceduru, skirdamos finansus projektams.
  1335. Projekto vadovas ivertinta projekto kaina perduoda organizacijos biudžeto
  1336. tvarkytojams. Vadovyb+ patvirtina projektui vykdyti prašoma suma, ir ji tampa
  1337. organizacijos biudžeto dalimi. Toliau sudaromas projekto biudžetas (samata), kur
  1338. visam projektui patvirtintos l+šos, remiantis kainu iverciais, darbu sarašu (WBS) ir
  1339. darbu grafiku, paskirstomos atskiriems projekto darbams. Grupei prad+jus vykdyti
  1340. projekta, tikrosios išlaidos daromos laikantis biudžete nustatytu dydžiu ir numatytu
  1341. laiku.
  1342. Projekto biudžetas padeda orientuotis, kokio dydžio išlaidos gali buti daromos
  1343. kiekvieno tipo ištekliams numatytais laikotarpiais. Dažniausiai biudžetas
  1344. padalinamas m+nesiais.
  1345. Žinoti (apr+pti) visus su projekto biudžetu susijusius klausimus (punktus)
  1346. n+ra lengva, ypac kai esi atsakingas už jums patik+tus išteklius. Prieš prad+dami
  1347. 41
  1348. projekto darbus susipažinkite su jusu organizacijoje galiojanciomis taisykl+mis.
  1349. Reik+tu išsiaiškinti šiuos klausimus, susijusius su projektu biudžeto tvarkymu:
  1350. - ar visos projekto išlaidos pateiktos tvirtinti projekto vadovui?
  1351. - ar projekto vadovas turi tvirtinti projekto grup+s nariu tabelius (timesheets)?
  1352. - ar projekto vadovas turi gauti savaitines ataskaitas apie projekto vykdymui
  1353. sugaištas darbo valandas?
  1354. - ar yra kainu ar kiekiu kategorijos, d+l kuriu reik+tu gauti projekto r+m+jo ar
  1355. užsakovo leidima?
  1356. Turint atsakymus i šiuos klausimus, v+liau galima išvengti problemu ir
  1357. painiavos projekte.
  1358. Projekto išlaidu sekimas ne visada yra projekto vadovo pareiga. Kadangi buvo
  1359. pateikti kainu iverciai ir sudarytas projekto biudžetas, išlaidas iš tikruju seka
  1360. centrinis organizacijos padalinys (buhalterija ar finansu skyrius). Kai kurios
  1361. organizacijos turi programu valdymo padalinius (PMO – Program Management
  1362. Office), kurie stebi visu tos organizacijos projektu biudžetus.
  1363. 5.3.1. Biudžeto sudarymas
  1364. Projekto biudžetas rengiamas remiantis patvirtintu kainos iverciu ir darbu
  1365. grafiku. Taciau prieš leisdamiesi i projekto biudžeto rengimo detales, atkreipkime
  1366. d+mesi i du savarankiškus fondus, kurie gali buti biudžete.
  1367. Specialusis fondas (nenumatytoms išlaidoms) ir vadovo rezervinis fondas yra
  1368. du ypatingi finansavimo šaltiniai, kurie naudojami kai kuriose organizacijose. Šie
  1369. fondai skiriami ne visiems projektams. Jeigu jusu organizacijoje naudojamas kuris
  1370. nors iš šiu fondu, jus turite žinoti ju skyrimo ir igaliojimu naudotis jais gavimo
  1371. taisykles.
  1372. Specialusis fondas. Tai pinigu kiekis, atskirai paskirtas projektui, kuriuos
  1373. galima naudoti nenumatytoms pradin+s apimties projekto išlaidoms, kurios nebuvo
  1374. ivardintos planavimo metu. N+ra taisykliu, laikantis kuriu galima butu apibr+žti
  1375. specialiojo fondo dydi. Taciau organizacijos, pritariancios tokio fondo buvimui,
  1376. perveda i ji keleto procentu nuo visos projekto kainos suma.
  1377. Specialiojo fondo skyrimu siekiama sudaryti geresnes galimybes projekto
  1378. rizikos klausimams spresti. Jie dažniausiai naudojami priešakiniuose projektuose.
  1379. Vertinant pastaruju kaina n+ra galimyb+s remtis ankstesniu projektu patirtimi
  1380. (panašiu projektu n+ra buve), tod+l paklaidos gali buti didesn+s, be to žmoniu
  1381. patirtis tokiose priešakin+se srityse gali buti maža.
  1382. 42
  1383. Dažniausiai projekto vadovui suteikiami igaliojimai naudoti specialiojo fondo
  1384. l+šas.
  1385. Vadovo rezervinis fondas
  1386. Vadovo rezervinis fondas – tai pinigu suma, kuria skiria organizacijos
  1387. vadovyb+ ateities situacijoms spresti (išeinant už pradin+s apimties projekto ribu),
  1388. kuriu nebuvo galima numatyti rengiant projekto kainos iverti. Kaip ir specialiojo
  1389. fondo atveju, vadovo rezervinio fondo dydis yra kažkoks procentas nuo visos
  1390. projekto kainos.
  1391. Skirtuma tarp specialiojo fondo ir vadovo rezervinio fondo sudaro tai, kas gi
  1392. jais gali disponuoti. Pastaruoju fondu projekto vadovas gali pasinaudoti tik gaves
  1393. vadovyb+s patvirtinima.
  1394. Projekto biudžeta organizacijos finansu skyrius paprastai padalina i specifines
  1395. kategorijas: darbo užmokescio, samdomo darbo, aparatin+s irangos, programin+s
  1396. irangos, kelioniu, mokymo ir medžiagu.
  1397. Vienose organizacijose ju finansu skyriu atstovai padeda sudaryti projektu
  1398. biudžetus. Kitose, ypac mažesn+se organizacijose už projekto biudžeto sudaryma
  1399. gali buti atsakingas projekto vadovas. Bet kuriuo atveju projekto vadovui reik+tu
  1400. susipažinti su organizacijoje naudojamomis biudžeto daliu kategorijomis, kad žinotu
  1401. kaip yra klasifikuojami projekto ištekliai.
  1402. Dažniausiai biudžetai buna lentel+s pavidalo, padalinti m+nesiais ar metu
  1403. ketvirciais.
  1404. 5.4 lentel+je parodytas projekto biudžeto pavyzdys. Jame panaudoti 5.3
  1405. lentel+s duomenys, laikant, kad projekto trukm+ yra trys m+nesiai.
  1406. 5.4 lentel+. Projekto biudžeto pavyzdys
  1407. Sausis Vasaris Kovas Suma
  1408. Darbo užmokestis 600 Lt 1 200 Lt 3 000 Lt 4 800 Lt
  1409. Samdomas darbas
  1410. (programuotojai)
  1411. 5 000 Lt 5 000 Lt 5 000 Lt 15 000 Lt
  1412. Aparatin+ iranga (serveris) 50 000 Lt 50 000 Lt
  1413. Iš viso: 69 800 Lt
  1414. Projekto biudžetas yra naudojamas nustatant l+šas etapu pradžiai (cost
  1415. baseline), kas padeda valdyti projekto eiga.
  1416. 43
  1417. 5.3.2. Biudžeto pradiniai taškai (cost baseline)
  1418. Sudaryta projekto biudžeta tur+tu peržiur+ti projekto grup+. Priklausomai nuo
  1419. to, kas iš tikruju reng+ biudžeta, galbut geriau butu, kad biudžeta peržiur+tu
  1420. organizacijos finansu skyriaus atstovas. Projekto grup+ tur+tu žinoti kritinius darbu
  1421. grafiko ir biudžeto taškus. Visi klausimai d+l biudžeto l+šu skirstymo i kategorijas
  1422. (darbo užmokesciui, irangai, kt.) ir kaip l+šos yra paskirstytos laike tur+tu buti
  1423. žinomi grup+s nariams.
  1424. Kai projekto grup+ peržiuri biudžeta, nustatomos l+šos kiekvieno etapo
  1425. pradžiai. Tai biudžeto kopija prieš pradedant projekto darbus, kas yra labai panašu i
  1426. darbu grafiko pradinius taškus. L+šu etapo pradžioje žinojimas padeda projekto
  1427. eigoje sekti, ar daromos išlaidos atitinka planuotasias. Jos taip pat naudojamos
  1428. peržiurint tolesniu (likusiu etapu) projekto darbu kainas, remiantis jau padarytomis
  1429. išlaidomis ir likusiu darbu planuota kaina. L+šos etapo pradžioje atspindi visas l+šas,
  1430. kurios buvo numatytos projekto kainos vertinimo eigoje, išskyrus specialiojo fondo ir
  1431. vadovo rezervinio fondo l+šas.
  1432. Projekto vadovas turi informuoti projekto r+m+jus apie panaudotas l+šas ir
  1433. likusias etapu pradžioje. Vieni projekto r+m+jai gali nor+ti žinoti finansine pad+ti
  1434. tik viso projekto pradžioje, kiti gali nor+ti žinoti kiekviename projekto etape
  1435. padarytas išlaidas. Projekto etapuose išlaidos daromos laikantis biudžete numatytu
  1436. kontroliniu tašku (targets).
  1437. 5.3.3. Biudžeto kontroliniai taškai (budget targets or milestones)
  1438. Projektu biudžetai paprastai sudaromi taip, kad atitiktu organizacijos finansu
  1439. skyriaus reikalavimus. Jei biudžeto l+šu kategorijos ar m+nesin+s ataskaitos teikia
  1440. neblogas projekto l+šu leidimo detales, tai dar ne vienintel+s ar geriausios
  1441. priemon+s biudžetui valdyti.
  1442. Projektu vadovams gali tekti teikti ataskaitas apie išlaidas projektu etapu
  1443. metu. Tod+l reik+tu nusistatyti išlaidu apskaitos kontrolinius taškus, atitinkancius
  1444. projekto etapu pabaigas.
  1445. 5.3.4. Irankis - projektu valdymo programin? iranga
  1446. Kaip ir projekto darbu grafikui sudaryti ar projekto kainai ivertinti, taip ir
  1447. projekto biudžetui sudaryti gali buti naudojama speciali projektu valdymo
  1448. programin+ iranga, pvz., Microsoft Project.
  1449. 44
  1450. 6. Projekto grup?s planavimas
  1451. Projekto kainos planavimo etape kalbant apie žmogiškuosius išteklius buvo
  1452. akcentuojama darbuotoju specialyb+, kokius darbus jie tur+tu mok+ti dirbti. Ten dar
  1453. nebuvo kalbama apie konkrecius žmones, apie ju darbo organizavima.
  1454. Projekto grup+s planavimas apima jos nariu pareigu ir atsakomybiu, tinkamos
  1455. atsiskaitymo už darbus grup+je schemos ir darbuotoju teisiu nustatyma, žmoniu
  1456. itraukima i projekta nustatytam laikotarpiui. Projekto grup+s planavimo rezultatas –
  1457. tai nustatyta grup+s organizacin+ struktura ir kur ieškosime projektui vykdyti
  1458. reikiamu specialistu. V+liau, laikui b+gant, kartais tenka rupintis ir darbo našumo
  1459. k+limo klausimais, spresti darbuotoju kaitos problemas.
  1460. 6.1. Projekto grup?s organizacin?s strukturos planavimas
  1461. Valdyti žmoniu grupe, kuriai pavesta sukurti unikalu produkta per nustatyta
  1462. laika (prisiminkime projekto savokos apibr+žima), n+ra lengva užduotis. Kiekvienas
  1463. grup+s narys turi aiškiai suvokti savo pareigas ir žinoti, kam ir kaip jis turi
  1464. atsiskaityti už savo darba. Taip pat grup+s nariai ir projekto akcininkai turi žinoti,
  1465. kokia bus grup+s organizacin+ struktura. Jei jus turite maža, pvz., 10 IT specialistu
  1466. dydžio grupe, jos nariu atsiskaitymo už darba struktura, be abejo, smarkiai skiriasi
  1467. nuo strukturos, kai grupe sudaro 200 žmoniu ir kurie dirba skirtingose
  1468. organizacijose, isikurusiose keliuose miestuose.
  1469. Kitas svarbus klausimas, turintis itakos projektui, yra reikiamu specialistu
  1470. (kadru, personalo) suradimas. Cia tenka atsižvelgti i darbuotoju sajungu
  1471. susitarimus, organizaciju vidaus taisykles, projekto grup+s prioritetus, grup+s nariu
  1472. žinias.
  1473. Projekto grup+s organizacin+s strukturos planavimo metu nagrin+jamos
  1474. ivairios sasajos, kurios gali tur+ti itakos grup+s valdymui, nustatomos nariu pareigos
  1475. ir atsakomyb+s, organizacin+ grup+s struktura, parengiamas darbuotoju
  1476. komplektavimo valdymo planas.
  1477. Projekto sasajos
  1478. Ivairiu projekto sasaju žinojimas labai pravercia formuojant projekto darbo
  1479. grupe ir ateityje valdant ja.
  1480. Organizacin,s sasajos. Tai i projekta itrauktu organizacijos departamentu
  1481. savitarpio santykiai, kuriuos butina valdyti. Yra ivairus budai projekto grup+s
  1482. 45
  1483. susirinkimams organizuoti, grižtamajam ryšiui su grup+s nariais palaikyti,
  1484. informuoti apie projekto sriciu stovi, ypac jei jos valdomos skirtingai.
  1485. Technin,s sasajos. Šios sasajos – tai nuorodos, kaip turi buti atlikti
  1486. techniškieji darbai. Pvz., nauja PS kuriantys žmon+s turi suprasti ir realizuoti sasajas
  1487. su egzistuojanciomis sistemomis arba darbine platforma, kurioje turi veikti sukurta
  1488. PS.
  1489. Sasajos tarp darbuotoju. Tai atsiskaitymo už darbus santykiai tarp projekto
  1490. grup+s nariu (kas ir kam turi teikti ataskaitas). Idealus atvejis, kai darbe nekyla
  1491. konfliktu ar nesutarimu. Realiai gyvenime projekto vadovas turi buti pasirenges
  1492. šalinti nesutarimus tarp grup+s nariu. Žinios apie žmogaus ankstesnius konfliktus
  1493. gali tur+ti itakos sudarant projekto darbo grupe.
  1494. Projekto grup+s organizacin+s strukturos planavimo pagrindiniai ieities
  1495. duomenys yra ištekliu planavimo dokumentai, kurie buvo parengti projekto kainos
  1496. planavimo metu. Ištekliu poreikio matrica arba kiti ištekliu planavimo dokumentai
  1497. gali buti naudojami nustatant projekto grup+s nariu pareigas ir atsakomybes.
  1498. Pareigos ir atsakomyb?s
  1499. Pareigu ir atsakomybiu dokumente surašomos kiekvienos grupel+s ar
  1500. kiekvieno grup+s nario pareigos ir atsakomyb+. I tokio dokumento rengima kartais
  1501. itraukiamas ir projekto pagrindinis r+m+jas (sponsorius). Šio darbo metu
  1502. išsiaiškinami r+m+ju suteikiami igaliojimai projekto vadovui.
  1503. Tokio dokumento pavidalas gali buti ivairus: lentel+, sarašas, kt.
  1504. Laikui b+gant pareigos ir atsakomyb+ gali keistis. Nepamirškime laiku
  1505. atnaujinti šio dokumento.
  1506. Projekto grup?s organizacin?s strukturos schema
  1507. Tokia schema ne tik suteikia vaizdumo, bet joje galima ižiur+ti ir tai, kas kam
  1508. tur+tu teikti ataskaitas. Mažose projektu grup+se ataskaitos dažnai teikiamos tiesiai
  1509. projekto vadovui. 6.1 pav. parodytas projekto organizacin+s schemos pavyzdys.
  1510. Darbuotoju grup?s komplektavimo valdymo planas
  1511. Šiame plane surašoma visa projektui reikalingu darbuotoju rinkimo
  1512. informacija. Nurodoma, kada žmon+s bus priimti ir kada bus atleisti, taip pat ka
  1513. veiks, ypac jei jie bus priimti ne visam projekto laikui. Projektu vadovas turi žinoti
  1514. savo organizacijos taisykles, susijusias su darbuotoju pri+mimu ir atleidimu.
  1515. Jei jusu projekte numatomos sud+tingos sasajos, nesvarbu, organizacin+s,
  1516. technin+s ar tarp darbuotoju, reikia dokumentuoti, kaip numatote jas valdyti.
  1517. 46
  1518. Darbuotoju komplektavimo valdymo planas gali buti ivairaus sud+tingumo.
  1519. Reik+tu pasidom+ti, ar jusu organizacijoje n+ra šios srities standartu ar šablonu.
  1520. 6.2. Projekto grup?s sudarymas
  1521. Projektui reikiamu darbuotoju atrankos budai, kuriuos naudoja projektu
  1522. vadovai, yra labai ivairus. Geriausia, kai projektu vadovas apklausia
  1523. pageidaujancius dirbti projekto grup+je ir turi igaliojimus priimti tinkancius. Taciau
  1524. dažnai projektu vadovas turi tartis su savo organizacijos funkciniu padaliniu
  1525. (technikos, ekonomikos, teis+s, kt.) vadovais, prašydamas skirti atitinkamos
  1526. specialyb+s darbuotoja i projekto grupe.
  1527. Pretendentu i projekto grupe apklausa
  1528. Projekto vadovo galimyb+s ar itaka atrenkant reikiamus darbuotojus priklauso
  1529. nuo organizacijoje esanciu taisykliu. Jei jusu organizacija yra matricinio arba
  1530. projektinio tipo, projekto vadovas turi daugiau galiu pasirenkant darbuotojus. Jei
  1531. numatomi pokalbiai su kiekvienu pretendentu i projekto grupe, tai reik+tu parengti
  1532. jiems klausimus ir numatyti veiksnius, kuriais remiantis bus priimami sprendimai.
  1533. Rekomenduojamos klausimu grup+s ir klausimai yra tokie:
  1534. a) darbo igudžiu grup+:
  1535. - ar asmuo yra apmokytas ir turi patirties reikiamiems darbams atlikti;
  1536. - ar turimos patirties lygis yra pakankamas tiems darbams atlikti;
  1537. b) darbo projektuose patirtis:
  1538. - ar asmuo anksciau yra dirbes projektu grup+se;
  1539. - kokio tipo projektuose teko dirbti;
  1540. - kokias pareigas už+m+ ankstesniuose projektuose;
  1541. Projekto vadovas
  1542. Diegimo darbu
  1543. ved'jas
  1544. Testavimo darbu
  1545. ved'jas
  1546. Programavimo
  1547. darbu ved'jas
  1548. 1 programuotojas
  1549. 2 programuotojas
  1550. 3 programuotojas
  1551. 1 tikrintojas
  1552. 2 tikrintojas
  1553. 1 vietos dieg'jas
  1554. 2 vietos dieg'jas
  1555. 3 vietos dieg'jas
  1556. 6.1 pav. Projekto grup+s organizacin+s schemos pavyzdys
  1557. 47
  1558. c) bendravimo su žmon+mis igudžiai:
  1559. - ar asmuo sugeba dirbti grup+je;
  1560. - ar geri asmens bendravimo raštu ir žodžiu igudžiai;
  1561. - kokios yra stipriosios ir silpnosios kandidato savyb+s.
  1562. Tai tik pradinis klausimu sarašas. Priklausomai nuo projekto specifikos,
  1563. galimi klausimai ir iš kitokiu sriciu.
  1564. Tarimasis su organizacijos funkciniu padaliniu vadovais
  1565. Tradicin+s strukturos organizacijose projektu vadovams tenka tartis su
  1566. organizacijos funkciniu padaliniu vadovais ieškant projektui reikiamu darbuotoju.
  1567. Priklausomai nuo to, kaip organizacijoje tvarkomi darbuotoju klausimai, projekto
  1568. vadovas gali tur+ti arba netur+ti galimyb+s apklausti potencialiu kandidatu i
  1569. projekto grupe. Bet netgi tuo atveju, kai kandidatai apklausiami, tenka tartis su
  1570. funkciniu padaliniu vadovais, priimant galutini sprendima d+l ju skyrimo i projekto
  1571. grupe.
  1572. Funkciniu padaliniu vadovai nori žinoti, ar ju darbuotojas projekte reikalingas
  1573. visam ar tik daliai etato. Jeigu projekto vykdymui priimamas žmogus, kuris turi
  1574. isipareigojimu kituose darbuose, butina išsiaiškinti, kiek valandu per diena jis gal+s
  1575. skirti jusu projektui.
  1576. Matricinio tipo organizacijose, kur projekto grup+s nariai gali tur+ti keleta
  1577. viršininku (pvz., funkcinio padalinio, kuriam jis priklauso, vadova ir projekto
  1578. vadova), labai svarbu išsiaiškinti grup+s nariu atskaitomyb+s klausima. Grup+s
  1579. narys už tam tikrus rezultatus turi buti atskaitingas tik vienam vadovui.
  1580. Darbo našumo ivertinimas yra dar viena tema, kuria, priimant darbuotojus i
  1581. projekto grupe, turi apsvarstyti projekto vadovas ir funkciniu padaliniu vadovai.
  1582. Projekto vadovas tur+tu inicijuoti pasitarimus su kiekvieno susijusio funkcinio
  1583. padalinio vadovu, kad aptartu darbuotoju skyrimo klausimus ir priimtu nutarimus.
  1584. Funkciniuose padaliniuose dažnai buna didelis darbuotoju kiekis, ir ju vadovai
  1585. nuolatos yra prašomi skirti žmones i projektu grupes. Projekto vadovas, eidamas i
  1586. tokius pasitarimus, turi buti aiškiai apsibr+žes savo poreikius ir tur+ti derybu su
  1587. funkciniu padaliniu vadovais plana. Keletas patarimu, kad šie procesai butu
  1588. sklandesni:
  1589. a) pasitarimus su kiekvieno funkcinio padalinio vadovu reik+tu rengti
  1590. skirtingu laiku. Kalb+damasis su funkciniu padaliniu vadovais atskirai, projekto
  1591. vadovas gali geriau susifokusuoti ties savo projekto atitinkamais poreikiais ir geriau
  1592. išnaudoti padalinio vadovo laika. Svarstomi klausimai turi buti aiškiai suformuluoti
  1593. ir jiem aptarti turi buti skirta pakankamai laiko;
  1594. 48
  1595. b) žinokite asmenis, kurie gal+tu pad+ti jums formuojant projekto grupe.
  1596. Gerai atlikite savo namu darbus ir susipažinkite su žmon+mis, kurie pristato
  1597. medžiaga kiekvieno funkcinio padalinio vadovui. Naudokite savo parengta
  1598. darbuotoju komplektavimo valdymo plana, pareigu ir atsakomybiu lenteles, kt.,
  1599. prašydami reikiamu specialistu;
  1600. c) numatykite asmenis, kuriu prašysite pas kiekviena funkcinio padalinio
  1601. vadova. Jei jums reikia specifiniu sugeb+jimu žmogaus, funkcinio padalinio vadovui
  1602. ivardinkite konkretu asmeni ir priežastis, kod+l jo reikia. Bukite pasirenge trumpai
  1603. pristatyti projekta, jo strategine svarba ir svarba žmoniu iš to funkcinio padalinio.
  1604. Tur+kite atsargini plana, jei negaunate jums reikiamu žmoniu, bukite pasirenge
  1605. deryboms;
  1606. d) pirmiausia prašykite labiausiai reikalingu žmoniu.
  1607. Laikydamiesi aukšciau išvardintu patarimu, galbut ne visada gausite norimus
  1608. žmones i projekto grupe, taciau tai padeda igyti pasitik+jima funkciniu padaliniu
  1609. vadovu tarpe, jei savo prašymus teiksime kvalifikuotu lygiu. Kokie susitikimo
  1610. rezultatai bebutu, išlaikykime gerus santykius su funkciniu padaliniu vadovais. Ju
  1611. gali prireikti ateities projektams.
  1612. Kiti darbuotoju grup?s komplektavimo scenarijai
  1613. Gali buti atveju, kai galimybiu der+tis d+l reikiamu darbuotoju n+ra. Pvz., yra
  1614. tik vienas jums reikiamu sugeb+jimu žmogus. Arba projekto r+m+jai gali nor+ti
  1615. paskirti i projekto grupe tam tikrus žmones. Toks projekto grup+s nariu paskyrimas
  1616. gali buti ir geras, ir blogas reikalas.
  1617. Dar vienas projekto grup+s formavimo budas – tai reikiamu specialistu
  1618. samdymas iš išor+s, jei tokiu n+ra jusu organizacijoje.
  1619. 6.3. Projekto grup?s darbo gerinimas (našumas, kt.)
  1620. 6.4. Projekto grup?s valdymas (keitimai, kt.)
  1621. 49
  1622. 7. Kokyb?s planavimas
  1623. Projekto kokyb+s valdymas apima kokyb+s rodikliu ir tikslu apibr+žimo,
  1624. žmoniu atsakomyb+s nustatymo darbus. Tai tur+tu užtikrinti, kad sukurtas
  1625. produktas atitiks numatytus reikalavimus. Bendrajame projekto plane kokyb+s
  1626. valdymo klausimai dažnai pamirštami ar ignoruojami. Projekto grup+s geri norai
  1627. sukurti kokybiška produkta dar nereiškia, kad taip ir bus. Kiekvienas iš musu
  1628. kokybe suprantame ivairiai. Jeigu iš anksto nebusime apsibr+že kokyb+s
  1629. reikalavimu, tai projekto eigoje sunku bus ivertinti sukurto produkto kokybe.
  1630. Kokyb+s valdymas apima kartais sunkiai suprantamus dalykus. Jie
  1631. nagrin+jami ivairiose programose, kaip, pvz., bendrasis kokyb+s valdymas (TQM –
  1632. Total Quality Management), „Six Sigma“, ISO 9000 standarte.
  1633. Svarbiausias kokyb+s planavimo komponentas yra organizacijoje priimtos
  1634. kokyb+s taisykl+s (nuostatos, politika). Projekto vadovui reik+tu išsiaiškinti, ar toks
  1635. dokumentas yra jo organizacijoje. Jeigu yra, tai reik+tu peržiur+ti jame nurodytus
  1636. kokyb+s standartus ir išsiaiškinti, kaip tuos standartus reik+tu taikyti jusu projektui.
  1637. Jei remiat+s organizacijoje priimtomis kokyb+s taisykl+mis, peržiur+kite jas drauge
  1638. su grup+s nariais, projekto akcininkais ir isitikinkite, kad visi tas taisykles žino. Šias
  1639. taisykles butinai nurodykite jusu projekto kokyb+s valdymo plane.
  1640. Butu nepraktiška, jei, siekdami kokyb+s, tikrintume kiekviena projekto plane
  1641. numatyta darba. Yra keletas instrumentu ir budu, kurie padeda projektu vadovams
  1642. apsispresti, ka ir kaip reik+tu matuoti, kad sukurtas produktas butu kokybiškas.
  1643. Priimti sprendimai kokyb+s matavimo klausimais turi buti užfiksuoti projekto
  1644. kokyb+s valdymo plane.
  1645. 7.1. Kokyb?s planavimo priemon?s ir budai
  1646. Naturalu, kad projektu vadovai kelia sau klausima, kokius gi kokyb+s
  1647. užtikrinimo darbus reik+tu itraukti i projekta. Tam visu pirma butina apibr+žti tas
  1648. projekto veiklas, kuriose kokyb+s klausimai yra labiausiai aktualus ir kuriu itaka
  1649. galutiniam projekto rezultatui yra didžiausia.
  1650. Jusu organizacijoje esanciose kokyb+s taisykl+se gali buti nurodytos
  1651. priemon+s ir budai, darbu kryptys ir pastangu dydžiai, naudotini kokybiškam
  1652. produktui sukurti. Tai gali buti standartin+s priemon+s, sutinkamos daugelyje
  1653. projektu.
  1654. 50
  1655. Pramoniniai standartai ar vyriausyb+s teis+s aktai yra kita sritis, kurios
  1656. projektu vadovai jokiu budu netur+tu pamiršti. Nesilaikymas ju reikalavimu gali
  1657. užtraukti baudas ar baudžiamuosius teismu nuosprendžius. Tokie reikalavimai gali
  1658. buti susije, pvz., su darbo salygu arba produkto sauga.
  1659. Jei n+ra nei jusu organizacijos kokyb+s taisykliu, nei kokybe reguliuojanciu
  1660. standartu ar teis+s aktu, jus galite naudoti keleta budu, spresdami savo projekto
  1661. kokyb+s klausimus. Apžvelkime keturis dažniausiai naudojamus: kainos-naudos
  1662. analize, produkto išbandyma, strukturine (blokine) schema ir proceso diagrama bei
  1663. kokyb+s kaina.
  1664. Kokyb?s-naudos analiz?
  1665. Šis budas yra naudingas planuojant kokyb+s valdyma. Reikia ivardinti tas
  1666. kokyb+s užtikrinimo veiklas, kurios duoda didžiausia nauda mažiausiomis
  1667. sanaudomis.
  1668. Kokyb+s teikiama nauda – tai patenkinti klientu poreikiai, mažesn+s
  1669. sanaudos perdarymams, mažesn+ bendroji projekto kaina. IT projektai dažnai turi
  1670. testavimo planus. Kainos-naudos analiz+s budas gali buti naudojamas kiekvienam
  1671. projekto taškui nustatyti, kuriame bus testuojama, taip pat paciam testavimo tipui
  1672. ivardinti.
  1673. Veikimo bandymas
  1674. Veikimo bandymas yra toks tikrinimo budas, kuriame lyginamos panašios
  1675. veiklos. Tai labai naudingas budas, kai yra daromi turimos sistemos pakeitimai ar
  1676. naujinimai (upgrade). Jei keiciama darbo aplinka, norisi žinoti ar naujoji aplinka yra
  1677. geresn+ už buvusia.
  1678. IT projektuose veikimo bandymu gali buti palyginami kuriamos sistemos ir
  1679. panašiu egzistuojanciu sistemu reakcijos i užklausas laikai arba atsakymu išdavimo
  1680. greiciai. Veikimo bandymai yra tinkamas budas kokybei nustatyti tik tuomet, kai yra
  1681. teisingi duomenys apie originalios sistemos galimybes ir yra pakankamai
  1682. panašumu, kad dvieju sistemu lyginimas butu prasmingas.
  1683. Strukturin? (blokin?) schema ir proceso diagrama
  1684. Strukturine schema paprastai atvaizduojami saryšiai tarp ivairiu projekto
  1685. elementu. Šitokia schema arba duomenu seku diagramos (DFD – Data Float
  1686. Diagram) padeda numatyti galimu problemu atsiradimo vieta ir laika. Jus galite
  1687. nustatyti kontrolinius taškus, kur reik+tu ivertinti tam tikru darbu rezultatu kokybe ir
  1688. tik po ju patikrinimo daryti kitus darbus.
  1689. 6.1 pav. parodyti strukturiniu schemu ir proceso diagramu pavidalu
  1690. pavyzdžiai.
  1691. 51
  1692. 6.1 pav. Projekto strukturin+s schemos ir proceso diagramos pavidalu pavyzdžiai
  1693. Kokyb?s kaina
  1694. Kokyb+s užtikrinimas reikalauja papildomo darbo, o tai kainuoja. Kokyb+s
  1695. kaina yra visu darbu, kuriais užtikrinamas projekto rezultatu atitikimas standartams,
  1696. kaina. Yra trys kokyb+s kainos dalys: prevencin+, vertinimo ir gedimu.
  1697. Prevencin+ kaina. Ji siejama su veiklomis, kurios padeda išvengti kokyb+s
  1698. problemu. Šia kaina sudaro kokyb+s planavimo, darbuotoju mokymo ir kai kuriu
  1699. produktu ar procesu tikrinimo išlaidos.
  1700. Planuojant projekto kaina, prevencin+s išlaidos turi buti numatomos PS kodu
  1701. tikrinimo darbams ivairiose projekto faz+se. Tai gali buti atskiru moduliu testavimas,
  1702. integracinis testavimas, kai tikrinama keletas sujungtu moduliu, ir visos sistemos
  1703. testavimas projekto pabaigoje. Visu testu tikslas yra kiek galima anksciau projekto
  1704. eigoje nustatyti galimas problemas.
  1705. Vertinimo kaina. Tai tikrinimo išlaidos, kad produktas su defektais nepatektu
  1706. pas vartotojus. Jos susideda iš išlaidu produkto inspektavimo (apžiuros), bandymo ir
  1707. formalaus kokyb+s audito darbams.
  1708. Produkto pridavimo užsakovui metu bandymams išleistos l+šos yra produkto
  1709. ivertinimo kainos dalis. Nedidel+ vartotoju grup+, priimdama projekto eigoje sukurta
  1710. produkta, išbando ji.
  1711. Neatitikimu šalinimo kaina. Jei sukurtas produktas pridavimo užsakovui
  1712. bandymu metu neatitinka kažkuriu reikalavimu, projekto grup+ privalo juos
  1713. pašalinti. Neatitikimu šalinimo kaina sudaro baudos už prastovas (v+lavima),
  1714. papildoma parama vartotojams, klaidu produkte šalinimo išlaidos, kt.
  1715. Prisiminkime, kad kokyb+ yra vienas iš projekta ribojanciu veiksniu, tod+l
  1716. projekto vadovai tam turi skirti reikiama d+mesi. Iš tikruju tai yra balansavimas tarp
  1717. projekto kainos, sugaišto laiko ir kokyb+s. Kokybei pasiekti reikia laiko. Tod+l
  1718. projektu vadovai turi numatyti atitinkamus kokyb+s užtikrinimo žingsnius ir buti
  1719. pasirenge paaiškinti neatitikimams šalinti reikiamu l+šu poreiki.
  1720. Specifiniai kokyb+s užtikrinimo darbai turi buti ivardinti ir nurodyti projekto
  1721. kokyb+s valdymo plane.
  1722. Paskaitos metu nupiešti pavyzdžius
  1723. 52
  1724. 7.2. Kokyb?s valdymo planas
  1725. Kokyb+s valdymo plane surašomi visi projekte kuriamo produkto kokybei
  1726. užtikrinti reikalingi darbai, proceduros, kaip tie darbai turi buti atliekami, ir tiems
  1727. darbams atlikti reikalingi ištekliai.
  1728. Aprašant proceduras pateikiama smulkesn+ informacija apie laukiamus
  1729. kokyb+s užtikrinimo darbu rezultatus ir žingsnius, kurie bus naudojami tikrinant, ar
  1730. projekto eigoje laikomasi kokyb+s standartu. Kokyb+s standartai ir tikrinimo budai,
  1731. kaip tu standartu laikomasi, plane turi buti apibr+žti aiškiai. Tikrinimo buduose savo
  1732. ruožtu naudojamos metrikos, kontroliniai sarašai, kriterijai.
  1733. Metrika yra išmatuojamas dydis, kuris projekto eigoje turi buti stebimas. Bet
  1734. kuriai projekto sriciai galima apsibr+žti metrikas. Pvz., kuriant kažkokia programine
  1735. iranga, jos kokyb+ gali buti vertinama matuojant jos dydi (kompaktiškuma), veikimo
  1736. greiti, tiksluma, parduotu egzemplioriu kieki (paklausa), priežiuros patoguma, kt.
  1737. Kontroliniai sarašai (checklists) yra priemon+, kurioje nurodomas darbui
  1738. atlikti butinu žingsniu rinkinys. Kai tik žingsnis atliekamas, jis išbraukiamas iš
  1739. sarašo. Tokia priemon+ padeda steb+ti, ar žingsnis buvo padarytas, kada jis buvo
  1740. padarytas, kas ji atliko.
  1741. Užsakovams testuojant produkta pri+mimo metu, kontroliniame kokyb+s
  1742. saraše gali buti tokie punktai:
  1743. - testavimo darbu, kuriuos atliks 10 vartotoju, tvarkaraštis;
  1744. - 20 testavimo variantu;
  1745. - testavimo variantu peržiura ir vartotoju pritarimas jiems;
  1746. - testavimo variantu kopiju parengimas kiekvienam testavimo dalyviui;
  1747. - mokymai 10-ciai vartotoju, kaip reik+tu testuoti, ir mokymo rezultatu
  1748. registravimas;
  1749. - vartotoju pastabu peržiura;
  1750. - testuoto produkto neatitikimu reikalavimams registravimas.
  1751. Testavimo darbams gali buti samdomos nepriklausomos tvirtinimo-tikrinimo
  1752. organizacijos (IV&V - Independent Validation and Verification Companies). Taip
  1753. elgiamasi dideliuose IT projektuose.
  1754. Kriterijai. Kalbant apie projektu kokyb+s valdyma, kaip ir projekto darbu
  1755. grafiko planavime, naudojama kontrolinio taško (milestone) savoka. Jei jusu projekto
  1756. gyvavimo ciklo metodologijoje kontroliniai taškai buvo naudojami riboms tarp
  1757. pagrindiniu projekto etapu (faziu) pažym+ti, tai tuose kontroliniuose taškuose gali
  1758. buti atspind+ti ir kokyb+s kriterijai. Tokiu atveju jusu projekto kokyb+s valdymo
  1759. 53
  1760. plane turi buti nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bus vertinama, ar kiekvienas
  1761. projekto etapas buvo užbaigtas s+kmingai. PS kurimo projektuose dažnai atliekamos
  1762. testu serijos, kad patvirtintume kiekvieno etapo rezultatu kokybe.
  1763. Kokyb+s valdymo plane taip pat turi buti nurodyta, kaip projekto sponsoriai ir
  1764. akcininkai tur+tu peržiur+ti kokyb+s užtikrinimo darbu rezultatus. Visa tai turi buti
  1765. formaliai užfiksuota. Projekte sukurtas produktas laikomas užbaigtu, kai pri+mimo
  1766. bandymu rezultatus patvirtina vartotojai ar užsakovo igalioti asmenys.
  1767. PS kokybs rodikliai (iš kitu V.Undzno konspektu)
  1768. PS kokybs klausimai, t.y. kokiu laipsniu PS atitinka reikalavimus, taip pat
  1769. turtu buti atspindti reikalavimu dokumente. Ivertinti kokybe yra žymiai sunkiau,
  1770. nei patikrinti PS funkcionaluma ar eksploatacines savybes. Dažnai formalus
  1771. testavimas PS primimo metu gali buti neigyvendinamas (netinkamas). Todl vietoje
  1772. jo gali buti naudojamos mažiau griežtos proceduros, kaip PS tikrinimas ar analiz
  1773. jos kurimo eigoje. Nežiurint to, yra ar nra galimybiu adekvaciai išmatuoti ar
  1774. ivertinti kokybs rodiklius, jie turi itakos i PS kurimo procesa. Išvardinkime
  1775. pagrindinius PS kokybs rodiklius:
  1776. - patikimumas (angl. reliability). Tai rodiklis, atspindintis PS gebjima veikti
  1777. be sutrikimu apibržta laiko tarpa. Dažniausiai jis išreiškiamas sutrikimu
  1778. kiekiu per laiko vieneta, bet kartais gali buti matuojamas ir PS trukumu
  1779. kiekiu. Taciau trukumai gali ir neiššaukti veikimo sutrikimu, pvz., klaidos
  1780. dokumentuose ar funkcionavimas nepakankamu lygiu, dl ko nestabdomas
  1781. PS darbas. Taigi, patikimumas reikalauja tikslaus sutrikimu apibržimo. Jei
  1782. užsakovui daugiau rupi, kad tik PS veiktu, tai jos kokybei atspindti geriau
  1783. tiktu veiksnumo rodiklis;
  1784. - veiksnumas (angl. availability). Tai rodiklis, kaip ilgai PS gali veikti be
  1785. pertrukiu. Jis išreiškiamas procentais ir reiškia santyki tarp nesutrinkamo PS
  1786. darbo laiko su visu jos veikimo laiku. Pvz., jei sistemos veiksnumas yra 95
  1787. proc., tai reiškia, kad per 100 valandu ji gali neveikti 5 valandas. Kam
  1788. išnaudojamas PS neveiksnumo laikas, mes turtume žinoti. Ar visa laika PS
  1789. turi buti veiksni, ar leistini jos sustabdymai (profilaktikai, audito darbams,
  1790. kt.);
  1791. - priežiuros patogumas (angl. maintainability). Tai pastangu dydžio PS
  1792. gedimams ar su ja susijusioms problemoms išspresti per apibržta laika
  1793. 54
  1794. rodiklis: kiek laiko vidutiniškai reikia gedimams pašalinti ar problemoms
  1795. išspresti;
  1796. - patogumas naudoti (angl. usability). Juo atspindimos naudotoju mokymo ar
  1797. ju darbo su PS santykins pastangos. Tai ypac svarbus PS kokybs rodiklis,
  1798. turintis ryši su sunkiai ivertinamu žmogiškuoju faktoriumi. Jis galtu buti
  1799. išreiškiamas, pvz., klavišu paspaudimo kiekiu, reikalingu operatoriaus
  1800. veiksmu kiekiu, PS reakcijos i užklausa laiku;
  1801. - pltros galimyb (angl. expandability). Šis rodiklis atspindi galimybe pltoti
  1802. ar gerinti PS. Galimyb ateityje adaptuoti patobulinimus dažniausiai buna
  1803. numatyta pacioje PS konstrukcijoje. Paprastai tai buna susije su sistemos
  1804. ištekliu, atminties pltra. PS pltros galimyb taip pat gali reikšti tai, kad PS
  1805. yra sukurta laikantis vidiniu ar išoriniu sasaju standartu, kas leidžia pltoti ja
  1806. nedarant dideliu architekturos ar diegimo pakeitimu.
  1807. Patikimumo, veiksnumo ir priežiuros patogumo rodikliai turi buti nustatomi
  1808. atsižvelgiant i personalo, kuris naudos ir prižiurs PS, kvalifikacija ir igudžius. Tai
  1809. labai svarbus rodikliai, i kuriuos turi buti atsižvelgiama formuluojant PS
  1810. reikalavimus. Esant reikalui galima naudoti dar ir kitus kokybs rodiklius, kurie yra
  1811. sunkiau apibržiami, ivertinami, patikrinami. Štai du iš ju:
  1812. - perklimo galimyb (angl. portability). Tai PS perklimo i kitokia aplinka
  1813. santykiniu pastangu rodiklis;
  1814. - tinkamumas panaudoti kitur (angl. reusability). Tai PS ar jos komponentu
  1815. panaudojimo kitose sistemose santykiniu pastangu rodiklis. I ši rodikli turtu
  1816. atsižvelgti tiekjai, norintys, kad ju PS butu konkurencinga rinkoje. Tuo
  1817. tarpu užsakovas, siekdamas platesniu PS galimybiu, kažkiek rizikuoja, ir
  1818. gali pastatyti i pavoju savo viltis ir visos isigijimo grups darba.
  1819. 55
  1820. 8. Rizikos planavimas
  1821. Bet kokio projekto planavimas savo prigimtimi yra optimistin veikla, nes
  1822. daroma prielaida, kad viskas vyks sklandžiai. Taciau projektu metu dažnai iškyla
  1823. nenumatytos problemos. Todl butina valdyti rizika (ivertinti pavojus), kad
  1824. išvengtume netiktumu arba bent jau sumažintume problemas. Rizikos valdymas,
  1825. priešingai projekto planavimui, savo prigimtimi yra pesimistin veikla. Tai
  1826. nesibaigiantis mokymasis iš patirties, tai vertinimas, kokie reikalai gali pakrypti
  1827. negera linkme ir kaip to galima butu išvengti.
  1828. Rizika turi buti valdoma visa laika, nuo projekto pradžios iki jo pabaigos. Viso
  1829. to tikslas yra ivertinti rizika (pavojus) anksciau, kad ji nesukeltu problemu. Tai
  1830. padeda išvengti kriziu, kurioms iveikti reiktu mažinti projekto apimti, daryti
  1831. kitokius pakeitimus arba ilginti projekto darbu grafika.
  1832. Kas yra rizika? Rizika tai ne problema. Problema - tai uždavinys, reikalaujantis
  1833. tyrimo, sprendimo. Rizika - tai nepageidaujamas dalykas, kuris gali atsitikti, bet gali
  1834. ir neatsitikti. Rizika gali buti ivertinta tokiais dydžiais, kaip projekto kai kuriu
  1835. reikalavimu neigyvendinimas, projekto darbu grafiko terminu nuklimas, kainos
  1836. padidjimas.
  1837. IT projektuose rizikos reikšmingumas yra kur kas didesnis nei kitokio tipo
  1838. projektuose. Pvz., statybu projektuose išlaidu padidjimo 50% rizika yra retas atvejis
  1839. (jei nesukciaujama). IT projektuose rizikos poveikis išlaidoms gali siekti net kelis
  1840. šimtus procentu.
  1841. Rizikos planavimas – tai veiksmu numatymas, projekte iškilus nenumatytoms
  1842. aplinkyb+ms. Jos planavimas susideda iš triju pagrindiniu komponentu: potencialiu
  1843. rizikos veiksniu (faktoriu, priežasciu) ivardinimo, kiekvieno rizikos veiksnio
  1844. potencialios itakos projektui analiz+s ir reakcijos budo i kiekviena rizikos veiksni
  1845. numatymo.
  1846. Filologin+ pastaba: lietuviu kalboje žodis „rizika“ turi tik vienaskaita (pvz.,
  1847. kaip ir „fizika“). Rizikos veiksniu (faktoriu, priežasciu) gali buti daug. Tod+l, matyt,
  1848. anglu kalboje naudojama ir daugiskaita „riscs“. Projektai turi tik viena rizika: ar
  1849. numatytos kokyb+s produktas bus sukurtas už numatyto dydžio l+šas ir per
  1850. numatyta laika. Kliuciu tokiam planui igyvendinti gali buti daug.
  1851. 56
  1852. 8.1. Rizikos veiksniu ivardinimas
  1853. Visi projektai turi rizika (tikimybe neivykdyti projekto esant nustatytiems
  1854. ribojimams – kokybei, laikui, kainai). Projekto grup+s nariai gali ivardinti projekto
  1855. elementus, kurie kelia jiems abejones. Tai gali buti pernelyg glaustas darbu grafikas,
  1856. grup+s nariu patirtis arba nepasitik+jimas savo, kaip sukurto produkto pardav+jo,
  1857. sugeb+jimais. Deja, dar daug projektu vadovu neskiria pakankamai laiko projekto
  1858. rizikos veiksniams aptarti su grup+s nariais ir su akcininkais. Rizikos veiksniu
  1859. ivardinimas yra procesas, kurio metu nustatomi ir plane užfiksuojami rizikos
  1860. veiksniai, d+l kuriu gali sutrikti projektas.
  1861. Rizikos veiksniai gali buti globalieji, t. y. apimantys visa projekta, ir lokalieji,
  1862. atsirandantys projekto eigoje. Globaliesiems rizikos veiksniams priskiriami galimi
  1863. projekto finansavimo sutrikimai, bendrasis pagrindiniu grup+s nariu patirties lygis,
  1864. vadovavimo patirtis ar strategin+ projekto reikšm+. Dažniausiai projektu vadovai,
  1865. sponsoriai ir klientai kreipia d+mesi tik i globaliuosius rizikos veiksnius.
  1866. Lokaliuosius rizikos veiksnius grup+s nariai nurodo, remdamiesi darbu
  1867. grafiku ir užduotimis, kurias jie turi atlikti nustatytu laiku ir už numatyto dydžio
  1868. l+šas. Gali buti rizikos veiksniai, susije tik su tam tikromis projekto faz+mis arba su
  1869. tam tikrais projekto darbais. Lokaliuju rizikos veiksniu, galinciu atsirasti projekto
  1870. eigoje, ivardinime turi dalyvauti pagrindiniai grup+s nariai ir atitinkamu sriciu
  1871. ekspertai.
  1872. Projekto grupei gali buti užduota daug klausimu, susijusiu su ivairiomis
  1873. projekto faz+mis ar darbais (užduotimis). Rizikos veiksniams ivardinti grup+s
  1874. nariams gali buti užduodami tokio pobudžio klausimai:
  1875. - ar užduotis yra kritiniame projekto darbu kelyje?
  1876. - ar užduotis yra sud+tinga?
  1877. - ar užduotis susijusi su naujomis ar nežinomomis technologijomis?
  1878. - ar užduotis susijusi su viena ar keletu kitu užduociu?
  1879. - ar tur+jote problemu su panašiomis užduotimis ankstesniuose projektuose?
  1880. - ar užduotis priklauso nuo išor+s veiksniu (leidimu reikalingumo, kažkokiu
  1881. kursu išklausymo)?
  1882. - ar yra nepatyrusiu darbuotoju, paskirtu užduociai vykdyti?
  1883. - ar pakankamo dydžio ištekliai paskirti užduociai?
  1884. - ar užduotis susijusi su sistemu integravimu?
  1885. - ar jums žinoma aparatin+ ir programin+ iranga, kuria naudosite užduociai
  1886. vykdyti?
  1887. 57
  1888. D+l tu užduociu, kurioms i aukšciau min+tus klausimus atsakoma taip,
  1889. papildomai kelkite dar šiuos klausimus:
  1890. - kokie gincai ar problemos gali kilti?
  1891. - kokios problemos panašiose užduotyse yra kile anksciau?
  1892. - kokios gali buti problemu priežastys?
  1893. Ivardinus visus galimus jusu projekto rizikos veiksnius, pereinama prie
  1894. veiksniu analiz+s, kad išsiaiškintume, kokia itaka projektui jie iš tikro turi.
  1895. 8.2. Rizikos analiz?
  1896. Rizikos analiz+s metu siekiama išsiaiškinti, kurie ivardinti rizikos veiksniai
  1897. yra pavojingiausi jusu projektui.
  1898. Yra sukaupta daug informacijos apie rizikos analize, ir tam gali buti
  1899. naudojami ivairus metodai. Rizikos analiz+ atliekama kokybiniu ir kiekybiniu
  1900. požiuriais. Kokybin? rizikos analiz+ nagrin+ja rizikos atsiradimo tikimybe ir jos
  1901. galimo poveikio projektui dydi. Kiekybin? rizikos analiz+ naudoja sud+tingus
  1902. matematinius metodus rizikos tikimybei apskaiciuoti, jos poveiki projekto tikslams ir
  1903. padarinius visam projektui. Modernesni kiekybin+s analiz+s metodai apima
  1904. jautrumo analize, sprendimu pri+mimo medžio analize, modeliavima Monte Karlo
  1905. metodu, apklausas. Organizacijos, naudojancios šiuos metodus rizikos valdymui,
  1906. dažniausiai turi savus ekspertus, kurie ir padeda projektu grup+ms. Apie kiekybine
  1907. analize placiai rašoma PMBOK‘e. Cia mes jos nenagrin+sime.
  1908. Kiek placiau panagrin+kime kokybine rizikos analize., kuriai atlikti nereikia
  1909. specialiu priemoniu ar žiniu. Naudodama šablonus arba kriteriju rinkinius, projekto
  1910. grup+ gali susikoncentruoti ties tais rizikos veiksniais, kurie reikalauja didžiausio
  1911. d+mesio.
  1912. Kokybin+s rizikos analizs metu ivardinti rizikos veiksniai charakterizuojami
  1913. tikimybe ir galimo neigiamo poveikio dydžiu projektui. Tai sunku išreikšti
  1914. kiekybiškai, todl tikimyb ir poveikis dažniausiai nurodomi taip: aukštas, vidutinis
  1915. arba žemas. Laikantis tokio vertinimo, sudaroma visu ivardintu rizikos veiksniu
  1916. apibudinimo lentel. Kaip parodyta 8.2 lentelje, rizikos veiksniu apibudinimas gali
  1917. suteikti informacijos ju prioritetui nustatyti, t. y. kokiam rizikos veiksniui bus
  1918. skiriamas didesnis dmesys, o kokiam mažesnis. Tai padeda sukurti projekto rizikos
  1919. valdymo strategija. Apskritai, aukšto poveikio ir aukštos tikimybs rizikos
  1920. veiksniams skiriamas didžiausias dmesys. Projektuose turi buti skiriama kažkiek
  1921. 58
  1922. ištekliu rizikai sušvelninti arba projekto reikalavimai (apimtis), darbu grafikas ir
  1923. kaina turi buti atitinkamai derinami.
  1924. 8.2 lentel. Rizikos veiksniu apibudinimo lentel
  1925. Tikimyb
  1926. Aukšta Vidutin Žema
  1927. Aukštas Veiksnys Nr. 1
  1928. Veiksnys Nr. 6
  1929. Veiksnys Nr. 4 ---
  1930. Vidutinis Veiksnys Nr. 3 Veiksnys Nr. 2
  1931. Veiksnys Nr. 5
  1932. Veiksnys Nr. 7
  1933. Poveikis
  1934. Žemas Veiksnys Nr.8 --- ---
  1935. 8.3. Reakcija i rizika
  1936. Rizikos analizs metu rizikos veiksniai surikiuojami prioritetu tvarka. Reakcijos
  1937. i rizikos veiksnius planavimas yra toks procesas, kurio metu nustatoma, kaip reiktu
  1938. reguoti i kiekviena rizikos veiksni. Skiriami tokie keturi reakcijos i rizikos veiksnius
  1939. budai:
  1940. - rizikos vengimas yra projekto plano keitimas, šalinant iš jo rizikingus darbus.
  1941. - rizikos nukreipimas kitiems. Šiuo atveju atsakomybe už rizika stengiamasi
  1942. perkelti treciosioms šalims;
  1943. - rizikos mažinimas, t. y. rizikos veiksniu tikimybs ir poveikio dydžio
  1944. mažinimas. Tai gali buti rizika kelianciu projekto reikalavimu švelninimas. Pvz.,
  1945. rizika, kad sukurtas produktas nebus priimamas, jei jis neatitinka 2% reikalavimu,
  1946. gali buti sumažinta, padidinus ši procenta iki 5%;
  1947. - rizikos prisimimas. Paprastai prisiimama žemesnio prioriteto rizika arba taip
  1948. elgiamasi, kai nra kitos išeities.
  1949. Prevencin?s (apsisaugojimo) priemon?s
  1950. Prevencins priemons – tai potencialiu rizikos veiksniu peržiura, siekiant
  1951. išsiaiškinti galimus kelius problemoms išvengti arba ju atsiradimo tikimybei
  1952. sumažinti. Prevenciniai veiksmai yra rizikos vengimo ir rizikos mažinimo budu
  1953. kombinacija. Sanaudos šiems veiksmams atlikti priklauso nuo rizikos veiksniu
  1954. galimo neigiamo poveikio projektui laipsnio. Projekto bendrajame plane reiktu
  1955. numatyti tokius darbus ir lšas jiems atlikti. Todl projekto grups nariu
  1956. klausinjama:
  1957. 59
  1958. - ka galima butu padaryti, kad išvengtume problemu?
  1959. - ka galima butu padaryti, kad sumažintume problemos atsiradimo tikimybe?
  1960. - ar apsimoka daryti tuos veiksmus problemoms išvengti?
  1961. - ar yra numatyti ištekliai tokiems veiksmams atlikti?
  1962. Veiksmai nenumatytais atvejais
  1963. Projekto s+kmingo užbaigimo rizika (kad bus sukurtas numatytos kokyb+s
  1964. produktas, laiku ir už sutarta kaina) apima ne tik projekto grup+s prisiimtaja, bet
  1965. priklauso ir nuo nenumatytu veiksniu. Jei atsiradusi problema nepriklauso projekto
  1966. grup+s kompetencijai (pvz., teis+s aktu pasikeitimai, streikai), veiksmu
  1967. nenumatytais atvejais plane tur+tu buti nurodytas labiausiai tik+tinas problemos
  1968. poveikis projektui ir ka reik+tu daryti tokiu atveju. Reik+tu buti pasiruošusiems
  1969. atsakyti i tokius klausimus:
  1970. - jeigu problema negali buti numatyta, koks galimas didžiausias jos poveikis
  1971. projektui;
  1972. - ka reik+tu daryti, norint sumažinti tokios problemos poveiki projektui?
  1973. Projekto rizikos valdymo planas gali buti 8.3 lentel+s pavidalo.
  1974. 8.3 lentel+. Projekto rizikos valdymo plano pavyzdys
  1975. Rizikos
  1976. veiksnys
  1977. Tikimyb? Poveikio
  1978. dydis
  1979. Galimos
  1980. pasekm?s
  1981. Prevencin?s
  1982. priemon?s
  1983. Veiksnys Nr.1 žemas žemas vidutinis n+ra
  1984. Veiksnys Nr. 2 aukštas aukštas vidutinis numatytos
  1985. Veiksnys Nr. 3 vidutinis aukštas žemas numatytos
  1986. Toks rizikos valdymo planas gali buti pateiktas projekto sponsoriams,
  1987. akcininkams. Jis gali buti transformuotas ir i kitoki pavidala, pvz., rizikos steb+senos
  1988. plana.
  1989. 60
  1990. 9. Komunikaciju planavimas
  1991. Projektu vadovai didesne savo darbo laiko dali (50-80%) sugaišta
  1992. komunikacijoms su savo organizacijos vadovybe, darbo grup+s nariais,
  1993. subrangovais, tiek+jais, sponsoriais, akcininkais. Poreikis komunikuoti atsiranda jau
  1994. pacioje projekto pradžioje, kai tik parengiamas projekto aprašas ir jus formaliai
  1995. paskiriamas projekto vadovu. Projekto aprašas yra pirmas dokumentas, kuri jau
  1996. reikia aptarti su akcininkais. Nežiurint to, kad projektu vadovai žino, kiek daug
  1997. laiko tenka sugaišti ivairioms komunikacijoms, taciau retai kada projekto pradžioje
  1998. planuojamas tam reikalingas laikas.
  1999. Gera komunikacija toli gražu n+ra vien raštu (el. pašto žinuciu, popieriniu
  2000. dokumentu) siuntin+jimas. Reikia suplanuoti, kas ir su kuo projekto eigoje tur+tu
  2001. palaikyti ryši, dalintis projekto informacija. Komunikaciju planavimas yra procesas,
  2002. kurio metu nustatoma:
  2003. - asmenys ar ju grup+s, kurie turi buti informuojami apie projekta;
  2004. - kokia informacija jie tur+tu gauti;
  2005. - kaip ta informacija tur+tu buti perduodama.
  2006. Apžvelkime bendruosius komunikaciju principus (strategija) projekto metu ir
  2007. keleta specifiniu komunikavimo su projekto grup+s nariais ir akcininkais klausimu.
  2008. 9.1. Komunikaciju strategija
  2009. Kiekvienam žmogui tenka bendrauti su kitais darbo arba asmeniniais
  2010. reikalais. Nežiurint to, kad bendrauti tenka nuolatos, komunikaciju planavimui ar
  2011. organizavimui žmon+s skiria per mažai d+mesio.
  2012. Nesvarbu, su kuo mums tektu bendrauti, yra keletas paprastu žingsniu, kurie
  2013. bendravima daro efektyvesni. Iš anksto apgalvokite tokius dalykus, kaip:
  2014. - koki klausima norite aptarti;
  2015. - su kuo norite aptarti rupima klausima;
  2016. - pašnekovo (informacijos gav+jo) palankumas ar šališkumas svarstytinais
  2017. klausimais;
  2018. - kaip reik+tu bendrauti;
  2019. - žinut+s suformulavimas ir siuntimas.
  2020. Apgalvoti diskusiju plana iš anksto yra ypac svarbu, kai reikia svarstyti
  2021. jautrius arba prieštaringus klausimus. Daug lengviau buna pradžioje gerai
  2022. 61
  2023. apsvarstyti savo siulymus ir po to juos išd+styti pašnekovui, nei v+liau atsiprašin+ti
  2024. ar atsisakyti savo neapgalvotu siulymu.
  2025. Rengiamame komunikaciju plane reik+tu nurodyti:
  2026. - kam reik+s informacijos apie jusu projekta;
  2027. - ryšiu palaikymo su asmeniu ar grupe tikslus;
  2028. - komunikaciju budas (susitikimai, dokumentu siuntimas, kt.);
  2029. - už ryšiu palaikyma atsakingus asmenis;
  2030. - kaip dažnai tur+tu buti kontaktuojama.
  2031. Komunikaciju plano pavyzdys parodytas 9.1 lentel+je.
  2032. 9.1 lentel+. Projekto komunikaciju plano pavyzdys
  2033. Su kuo
  2034. palaikomas ryšys
  2035. Komunikaciju
  2036. tikslai, klausimai
  2037. Komunikaciju
  2038. budas
  2039. Už komunikacija
  2040. atsakingas asmuo
  2041. Komunikaciju
  2042. dažnumas
  2043. Projekto grup' Sriciu funkcin'
  2044. priklausomyb',
  2045. projekto tikslai,
  2046. kontrolinius taškus
  2047. itakojantys veiksniai,
  2048. rizika
  2049. Projekto darbu
  2050. grafikas,
  2051. grup's susirinkimai,
  2052. kontrolinis sarašas
  2053. Projekto vadovas Savait'
  2054. Projekto eigos
  2055. pristatymas
  2056. Projekto ataskaita
  2057. Rizika Kontrolinis sarašas
  2058. Projekto Projekto sponsorius vadovas Savait'
  2059. Finansai Projekto apžvalga,
  2060. biudžeto suvestin'
  2061. Funkcin's grup's
  2062. ved'jas
  2063. M'nuo
  2064. Kontroliniai taškai,
  2065. finansai
  2066. Projekto vykdytojai Darbu ataskaita Projekto sponsorius M'nuo/ketvirtis
  2067. (subrangovai)
  2068. Darbu eiga Pokalbiai telefonu Projekto vadovas Savait'/kai reikia
  2069. Kiti
  2070. 9.2. Komunikacija su projekto grup?s nariais
  2071. Projekto vadovo pagrindinis darbas yra palaikyti ryši su grup+s nariais. Jo
  2072. pareiga yra užtikrinti, kad visi grup+s nariai žinotu projekto tikslus ir savo ind+li i
  2073. galutini rezultata.
  2074. Projekto vadovo kontaktai su grupe gali buti formalus ir neformalus. Formalus
  2075. kontaktai apima projekto pradžios susirinkimu, darbo grup+s planiniu susirinkimu
  2076. organizavima, rašytiniu ataskaitu rengima, grup+s formavima ir kitas veiklas, kurias
  2077. tenka vykdyti su grupe. Neformalus kontaktai – tai telefoniniai pokalbiai ar el.
  2078. laišku siuntimas ir gavimas iš grup+s nariu, pokalbiai susitikus koridoriuje ar
  2079. ekspromtu (be pasirengimo) vykstantys pasitarimai.
  2080. 62
  2081. Projekto vadovui labai svarbu mok+ti pasirinkti bendravimo su kiekvienu
  2082. grup+s nariu stiliu. Iš grup+s nariu gaunama informacija gali pad+ti geresniu ryšiu
  2083. su jais užmezgimui. Jeigu jus rengiate darbo grup+s susirinkimo darbotvarke,
  2084. paklauskite nariu, ar jie neturi pasiulymu darbotvarkei. Grup+s nariai gali tur+ti
  2085. pasiulymu d+l susirinkimu vedimo tvarkos ir dažnumo arba susirinkimo protokolo
  2086. formato, pagristu savo patirtimi ankstesniuose projektuose. Projekto vadovas gali
  2087. nepriimti kai kuriu pasiulymu, taciau laiko skyrimas jiems išklausyti ir peržiur+ti
  2088. padeda suformuoti darnesne grupe.
  2089. Kiekvienas turime labiausiai priimtinus sau bendravimo budus. Vieni grup+s
  2090. nariai gali labiau m+gti el. pašta, kiti – telefoninius pokalbius. Neformaliems
  2091. kontaktams su grup+s nariais palaikyti projekto vadovas tur+tu naudoti kiekvienam
  2092. iš ju labiausiai priimtina komunikacijos buda.
  2093. 9.3. Komunikacija su akcininkais
  2094. Kad gal+tume parengti komunikaciju su akcininkais plana, visu pirma reikia
  2095. sužinoti kas jie yra. Šios mokymo medžiagos projekto inicijavimo skyriuje nurod+me
  2096. keleta tipiniu projekto akcininku (r+m+ju): projekto sponsorius, akcininkai,
  2097. organizacijos funkciniu padaliniu vadovai, užsakovas, galiniai vartotojai.
  2098. Prisiminkime, kad akcininku gali buti bet kas, vienaip ar kitaip priklausantis nuo
  2099. projekto rezultatu.
  2100. Dideliuose projektuose, apimanciuose daug funkciniu padaliniu, galime
  2101. pamatyti akcininku, kurie nedalyvauja projekte arba gerai nežino savo vaidmens
  2102. jame. Taip dažniausiai buna su didel+mis programu sistemomis arba naujais
  2103. produktais, kurie dislokuojami keliuose geografiškai nutolusiuose regionuose. Jeigu
  2104. užsakovo atsakingasis atstovas gerai nesupranta, kokia itaka projektas tur+s ju
  2105. organizacijai, butina su juo susisiekti ir paaiškinti visa tai. Gali buti ir taip, kad tas
  2106. atstovas yra labai užimtas ir tod+l nekreipia d+mesio i jusu projekta. Tod+l žinodami,
  2107. kad toks užsakovo atstovas gali skirti jums tik 5 minutes laiko, labai svarbu išnaudoti
  2108. ši laika protingai.
  2109. Tokiais atvejais gali buti naudinga parengti projekto pristatymo plana,
  2110. kuriame butu aprašyti pagrindiniai klausimai, su kuriais norite supažindinti
  2111. užsakovo atstova. Jame reik+tu:
  2112. - nurodyti tuos projekto plano aspektus, kuriuos norite pristatyti;
  2113. - išvardinti žinoma arba tik+tina projekto nauda akcininkui;
  2114. - apibr+žti pagrindine informacija, kuria butina perduoti visiems akcininkams.
  2115. 63
  2116. 9.2 lentel+je pateiktas projekto pristatymo akcininkams planas. Joje
  2117. panaudotas užsakovo kažkokios veiklos scenarijus, idiegus projekte kuriama nauja
  2118. produkta. Šiame konkreciame pavyzdyje parodyti trys variantai, besiskiriantys
  2119. projekto pristatymui sugaištu laiku. Tai naudinga šiais dviem požiuriais:
  2120. - jus turite kruopšciai apgalvota projekto pristatymo varianta, kai pristatymo
  2121. laikas yra labai ribotas;
  2122. - jus esate pasirenge kitam susitikimui arba pratesti esama, jei akcininkas
  2123. staiga paprašytu platesniu paaiškinimu.
  2124. Komunikaciju plana jus tur+tum+te peržiur+ti su sponsoriumi. Jeigu jusu
  2125. projekte reikia palaikyti ryšius su darbus vykdanciosios grup+s nariais, sponsorius
  2126. gali pad+ti parengti komunikaciju plana, ivardindamas grupei reikiama informacija,
  2127. kaip ir kada reik+tu su ja kontaktuoti. Šalia informacijos perdavimo budo
  2128. komunikaciju plane gali buti nurodyta kaip jus rinksite ir saugosite informacija, kaip
  2129. ja perduosite kitiems suinteresuotiems asmenims, kaip koreguosite komunikaciju
  2130. plana.
  2131. 9.2 lentel+. Projekto pristatymo akcininkams plano pavyzdys
  2132. Bendroji projekto
  2133. apžvalga
  2134. (5 minut"s)
  2135. Pagrindiniu projekto
  2136. punktu pristatymas
  2137. (30 minuciu)
  2138. Detalus projekto
  2139. pristatymas
  2140. (1-2 valandos)
  2141. Kod"l vykdomas
  2142. projektas
  2143. Bus plati produkto pasiula Padid's užsakovo
  2144. pajamos
  2145. Skatina rinkos tyrimai
  2146. Ka tai duos
  2147. akcininkui
  2148. Visuose pardavimo
  2149. taškuose reik's vartotoju
  2150. mokymo
  2151. Produkto funkciju
  2152. pagerinimas.
  2153. Mokymo nauda
  2154. Produkto funkciju
  2155. detal's.
  2156. Produkto demonstracija
  2157. Kaip bus pasiekti
  2158. projekto tikslai
  2159. Parinktuose taškuose
  2160. produktas bus idiegtas iki
  2161. kovo 7 d.
  2162. Pardavimo tašku tikslai.
  2163. Mokymu datos
  2164. Pardavimo tašku veiklos
  2165. patirtis
  2166. Kada bus itrauktas
  2167. akcininkas
  2168. Tiekimo grup' prad's
  2169. darbus lapkricio 9 d.
  2170. Mokymu rengimas.
  2171. Mokymai
  2172. Sasaja su žmogiškuju
  2173. veiksniu grupe,
  2174. užsakovu aptarnavimu
  2175. 64
  2176. 10. Pirkimu planavimas
  2177. Daugelyje projektu dalis darbu atliekama pasitelkus vykdytojus iš išor+s.
  2178. Dideliuose IT projektuose organizacijas taip elgtis vercia tos aplinkyb+s, kad
  2179. pasibaigus projektui nemažai žmoniu lieka be darbo ir juos reikia atleisti.
  2180. Naudojant išorinius išteklius reikia buti susipažinusiems su pirkimu
  2181. proceduromis. Pirkimu planavimas yra procesas, kurio metu ivardinamos jusu
  2182. projektui reikalingos prek+s ir paslaugos, kurias reikia isigyti iš išoriniu
  2183. organizaciju. Tokiais atvejais projekto vadovas tampa pirk+ju. Prekes ir paslaugas
  2184. teikiancios organizacijos vadinamos ivairiai: pardav+jais, tiek+jais, konsultantais
  2185. arba rangovais.
  2186. Pirkimo procesas yra sud+tingas, tod+l i pagalba tenka kviestis teisininkus.
  2187. Didel+se organizacijose yra netgi atskiri pirkimu departamentai.
  2188. Pirkimu planavimas prasideda nuo sprendimo pirkti prekes ar paslaugas
  2189. pri+mimo. Pri+mus toki sprendima, butina išsiaiškinti, kokio tipo sandoris jums butu
  2190. geriausias. Toliau butina parengti tikslia darbo užduoti (SOW – Statement Of Work),
  2191. ka atlikti prašysite išorines organizacijas. Ši užduotis dedama i kvietima teikti
  2192. pasiulymus (RFP – Request For Proposal) ir išplatinama tiek+jams. Gautiems
  2193. pasiulymams ivertinti ir išrinkti laim+jusi tiek+ja turi buti parengti kriterijai.
  2194. Visu pirma apžvelkime aplinkybes, kurios gali versti jus pirkti prekes ar
  2195. paslaugas iš išorin+s organizacijos.
  2196. 10.1. Kurti patiems ar pirkti?
  2197. Pirkimu planui parengti visu pirma reikia atlikti vadinamaja kurti ar pirkti
  2198. analize. Tai kompromiso tarp darysime patys arba pirksime iš kitur pasiekimas.
  2199. Sprendimui kurti patiems ar pirkti gatava produkta priimti itakos turi eil veiksniu.
  2200. Panagrinkime juos.
  2201. Iranga
  2202. Jeigu jus kuriate nauja programine iranga ar PS ir jai idiegti reikia naujos
  2203. aparatins irangos (AI, hardware), tokia AI jus turite pirkti iš kitos organizacijos. Yra
  2204. ir kita galimyb – nuomoti tokia AI. Taciau tokiu atveju reikia atsižvelgti i keleta
  2205. kitokiu aplinkybiu, kaip tiktina jusu sukurtos PS gyvavimo trukm, ar AI bus
  2206. galima dalintis su kitais, kad pasidalintume nuomos išlaidas, kt.
  2207. 65
  2208. Darbuotoju samdymas
  2209. Žmon+s iš išor+s gali buti samdomi visam projektui vykdyti arba tik atskiriems
  2210. projekto darbams atlikti.
  2211. Viso projekto vykdymui žmon+s iš išor+s dažniausiai samdomi tais atvejais,
  2212. kai organizacija tam neturi patirties. Jeigu jusu programuotojai nemoka programuoti
  2213. tokia kalba, kurios reikalauja kuriamas produktas, jus galite samdyti tokia patirti
  2214. turincius žmones. Taciau reik+tu vengti samdyti visus programuotojus, kad
  2215. ivykdytum+te projekta. Reikiamu sugeb+jimu programuotoju samdymas projekto
  2216. darbams atlikti yra geresnis variantas. Jei naujoji sistema baigus projekta bus
  2217. prižiurima savo darbuotoju j+gomis, plane butina nurodyti, kaip turimi darbuotojai
  2218. bus mokomi arba kad priežiuros darbams bus priimami nauji darbuotojai.
  2219. Samdyti darbuotojus iš šalies gali tekti kritin+s trukm+s projektuose, kai per
  2220. numatyta laika sunku baigti projekta savo specialistu j+gomis.
  2221. Kitos prek?s ar paslaugos
  2222. Projektai gali tur+ti specifiniu tikslu, kuriuos igyvendinti geriau pasirenge yra
  2223. kai kurie tiek+jai. Jeigu jus diegiate nauja komercine PS, projekto darbu grafike
  2224. galite numatyti organizacijos darbuotoju mokymus savo j+gomis, taciau galite ir
  2225. pirkti mokymo paslaugas. Jei jus neturite mokymo kursu reng+ju ir ved+ju, matyt,
  2226. geriau butu samdyti tokiu paslaugu tiek+jus. Jums reikalingus kursus ir jiems vesti
  2227. reikalingas priemones kai kurie tiek+jai jau gali buti seniai parenge.
  2228. Projekte kuriamo produkto nepriklausomas tvirtinimas-tikrinimas (IV&V -
  2229. Independent Validation and Verification) ir testavimas yra geri samdomu paslaugu
  2230. pavyzdžiai. Kol jus isteigsite savo organizacijoje formalu testavimo departamenta,
  2231. galinti dirbti laikantis nustatytu proceduru, žymiai geriau yra pasamdyti testavimo
  2232. srityje jau seniai dirbancius specialistus.
  2233. 10.2. Sandoriu tipai
  2234. Sandoris yra teis+s dokumentas, kuriame nurodomi sutarti atlikti darbai, kaip
  2235. už darba turi buti atlyginama ir ivairios baudos už susitarimu netes+jima. Teis+s
  2236. mokyklose skaitomi ištisi sandoriu valdymo kursai. Cia mes išsiaiškinkime tik
  2237. sandoriu tipus, nes šiu žiniu dažnai prireikia projektu vadovams. Dažniausiai
  2238. sutinkami šiu triju kategoriju sandoriai: fiksuotos kainos, išlaidas padengiantieji bei
  2239. laiko ir medžiagu apmok+jimo. Panagrin+kime juos smulkiau.
  2240. Fiksuotos kainos sandoriai
  2241. Fiksuotos kainos sandoriuose tiek+jas pasižada atlikti darbus už fiksuota
  2242. kaina. Šio tipo sandorius geriausia naudoti tada, kai yra gerai apibr+žtas kuriamas
  2243. 66
  2244. produktas ir yra nemažai informacijos iš ankstesniu panašiu projektu. Produktams
  2245. kurti ar paslaugoms tiekti, kurios n+ra gerai apibr+žtos ar anksciau tai dar nebuvo
  2246. daryta, fiksuotos kainos sandoriai yra rizikingi abiem sandorio pus+ms: pirk+jui
  2247. (užsakovui) ir tiek+jui.
  2248. Išlaidas padengiantieji sandoriai
  2249. Išlaidas padengianciuosiuose sandoriuose tiek+jui padengiamos visos
  2250. išlaidos, kurias jis patiria pristatydamas produkta, iskaitant mokesti, kuris yra tiek+jo
  2251. pelnas. Šio tipo sandoriai pirk+jams yra rizikingiausi, nes jie nežino galutin+s
  2252. kainos. Nors pirk+ju tarpe išlaidas padengiantieji sandoriai n+ra pageidaujami, jie
  2253. gali buti vienintel+ galimyb+ produktui isigyti, kai n+ra gero jo apibr+žimo, arba
  2254. prašoma pateikti kažka, ko anksciau n+ra buve.
  2255. Laiko ir medžiagu apmok?jimo sandoriai
  2256. Šio tipo sandoriai yra vidurys tarp fiksuotos kainos ir išlaidas padengianciuju
  2257. sandoriu. Pirk+jas ir tiek+jas susitaria d+l ikainiu, pvz., programuotojo darbo
  2258. valandos kainos, taciau visa kaina yra nežinoma, kuri priklausys nuo produktui
  2259. sukurti sugaišto laiko. Šio tipo sandoriai naudojami idarbinant papildomus žmones,
  2260. kai specifiniams projekto darbams atlikti prireikia specialistu.
  2261. Sudarant sandorius, reikiami atlikti darbai nurodomi užduotyje, kurie turi
  2262. itakos pasirenkant sandorio tipa.
  2263. 10.3. Darbo užduotis (SOW)
  2264. Jei projekte numatoma kviestis i pagalba tiek+jus, labai svarbu tiksliai
  2265. perteikti jiems, ko jus norite. Darbo užduotyje (SOW – Statement Of Work) detaliai
  2266. aprašomos prek+s ar paslaugos, kurias jus norite pirkti. Daugeliu aspektu ji yra
  2267. panaši i projekto apimties apraša. Darbo užduotyje yra projekto aprašas,
  2268. pagrindiniai tikslai, s+km+s kriterijai, kai kurios prielaidos ir apribojimai. Joje taip
  2269. pat nurodoma, kokias garantijas turi prisiimti tiek+jas ir kokios bus atsiskaitymo
  2270. salygos (darbu pri+mimo-perdavimo aktas). Jusu projekto apimties aprašo dalis,
  2271. susijusi su prašomais atlikti darbais, yra gera pradin+ medžiaga darbo užduociai
  2272. parengti.
  2273. Netgi jei darbo užduoti yra renges kitas organizacijos departamentas, projekto
  2274. vadovas turi užtikrinti projekto reikalavimu tiksluma. Darbo užduotis turi buti aiški
  2275. ir tiksli, nes tai gali tur+ti itakos tiek+jo siulomos prek+s ar paslaugos kainai. Bet
  2276. kokie netikslumai gali buti nepatenkinamu sandorio rezultatu priežastimi.
  2277. Daug kompaniju turi šablonus darbo užduotims rengti. Tai priemon+,
  2278. padedanti perteikti tiek+jams išsamia informacija.
  2279. Parengus darbo užduoti galima kreiptis i tiek+jus ir laukti ju pasiulymu.
  2280. 67
  2281. 10.4. Prašymas tiek?jams teikti pasiulymus
  2282. Kai jus apsisprendžiate, kad kažkuriems projekto darbams atlikti i pagalba
  2283. kviesit+s tiek+jus, ir parengiate darbo užduoti (SOW), ka jie tur+s atlikti, reikia tai
  2284. paskelbti tiek+jams. Prašymo teikti pasiulymus (solicitation) esm+ yra gauti tiek+ju
  2285. pasiulymus užduotyje nurodytiems darbams atlikti.
  2286. Tipiškai pirkimo dokumentai rengiami tam, kad naudodami juos praneštume
  2287. numatomiems tiek+jams apie darbus. Šie dokumentai vadinami ivairiai:
  2288. - prašymas teikti pasiulymus (RFP – Request For Proposal);
  2289. - prašymas siulyti kaina (RFQ – Request For Quotation);
  2290. - kvietimas siulyti kaina (IFB – Invitation For Bid).
  2291. Nesvarbu kaip pirkimo dokumentai bebutu vadinami, juose turi buti darbo
  2292. užduotis (SOW), informacija, kaip pasiulymai tur+tu buti apipavidalinti ir pristatyti,
  2293. bei data, iki kada pasiulymai turi buti pateikti. Potencialiu tiek+ju gali buti prašoma
  2294. padaryti formalius pranešimus arba pateikti tik kaina. Priklausomai nuo to, kokioje
  2295. ukio srityje jus dirbate, pirkimo dokumentu detalumas gali buti ivairus.
  2296. Prieš siusdami pirkimo dokumentus potencialiems tiek+jams, pasitikrinkite, ar
  2297. jusu organizacijoje n+ra patvirtinto tiek+ju sarašo. Daug kompaniju turi nustatytas
  2298. proceduras patikrinti, ar tiek+jas atitinka tam tikrus reikalavimus ir ar gali buti
  2299. kvieciamas jusu darbams. Jei jusu kompanijoje yra tokios taisykl+s, tai darbams
  2300. galima kviesti tik tiek+jus iš patvirtinto sarašo. Jei tokio sarašo n+ra, projekto grup+
  2301. arba pirkimu departamentas turi ieškoti potencialiu tiek+ju verslo asociacijose,
  2302. internete arba kituose prieinamuose informacijos šaltiniuose.
  2303. Kai pirkimo dokumentai išplatinami (gali buti ir anksciau), jus turite parengti
  2304. kriterijus gaunamiems pasiulymams ivertinti.
  2305. 10.5. Tiek?ju atrankos kriterijai
  2306. Laikas, kuri projektu vadovai sugaišta nustatydami priimtiniausia tiek+ja,
  2307. priklauso nuo to, ar jusu organizacijoje yra atskiras pirkimu departamentas. Jei toks
  2308. departamentas yra, jo darbuotojai patars jums, kokius dokumentus perkant prekes ar
  2309. paslaugas reikia parengti, pad+s atrinkti tiek+ja ir prižiur+ti sandorio su juo
  2310. vykdyma.
  2311. Jeigu jus esate atsakingas už tiek+jo parinkima, tuomet reikia parengti
  2312. kriterijus, kuriais remiantis vertinsite tiek+ju pasiulymus. Tariantis su sponsoriumi
  2313. ir akcininkais, iš anksto numatomi žmon+s, kurie bus itraukti i tiek+ju pasiulymu
  2314. 68
  2315. vertinimo komisija. Butent jie turi parengti vertinimo kriterijus ir susitarti d+l
  2316. kriteriju svorio.
  2317. Remiantis nustatytais kriterijais sudaroma tiek+ju pasiulymu eil+. Kriterijai
  2318. gali buti objektyvus ir subjektyvus. Pvz., gali buti naudojami tokie kriterijai:
  2319. - visa pasiulymo kaina;
  2320. - kokiu lygiu tiek+jas supranta užsakovo problema;
  2321. - tiek+jo darbuotoju kvalifikacija vadybiniu ir techniniu požiuriais;
  2322. - tiek+jo patirtis dirbant su panašiais produktais;
  2323. - tiek+jo ir jusu organizacijos kulturin+ (dalykin+) atitiktis;
  2324. - tiek+jo finansin+ pad+tis.
  2325. 69
  2326. 11. Visapusis projekto planas
  2327. Ankstesniuose skyriuose nagrin+jome ivairiu projekto klausimu planavima. Ju
  2328. metu sukaupiama daug ivairios informacijos. Ka su ja daryti ir kaip ja sekti? Tod+l
  2329. rengiamas visapusis (integruotasis) projekto planas, kuriame sujungiama visa
  2330. projekto apimties, darbu grafiko, kainos, žmogiškuju ištekliu, kokyb+s, rizikos,
  2331. komunikaciju ir pirkimu planavimo metu parengta informacija.
  2332. Tipiškas visapusis projekto planas (toliau – projekto planas) turi tokias dalis:
  2333. bendraja, planavimo, šablonu ir kontroliniu sarašu, šaltiniu nuorodu ir priedu. Šiame
  2334. mokymo medžiagos skyriuje jos aptariamos detaliau.
  2335. Projekto plano sudarymas n+ra vien ankstesniu planavimo dokumentu
  2336. surinkimas ir sujungimas. Prasmingam projekto planui sudaryti projekto grup+s
  2337. nariai, sponsorius, akcininkai turi sugaišti nemažai laiko ir id+ti nemažai pastangu.
  2338. Visa tai pradedama nuo projekto plano detalaus turinio (TOC – Table Of Contents)
  2339. sudarymo.
  2340. Baigus rengti projekto plana, jis peržiurimas, formaliai patvirtinamas. Tuo
  2341. projekto planavimo faz+ baigiama (apskritai, vienoks ar kitoks planavimas vyksta
  2342. viso projekto b+gyje) ir pereinama prie projekto vykdymo faz+s.
  2343. 11.1. Kas yra projekto planas?
  2344. Projekto planas yra dokumentas, kuriame yra sujungti visi planavimo
  2345. duomenys. Projekto vadovas naudos ji kaip vadova darbu eigai steb+ti, per+jus i
  2346. projekto vykdymo faze. Apskritai, projekto planas projekto b+gyje laikas nuo laiko
  2347. yra peržiurimas ir koreguojamas.
  2348. Kai kam gali atrodyti, kad sujungti visus planavimo duomenis i viena
  2349. dokumenta n+ra svarbu. Taciau, neturint jo, nuolatos tektu vartyti projekto apraša,
  2350. projekto apimties apraša, darbu saraša ir kitus planavimo dokumentus. O tai n+ra
  2351. patogu.
  2352. Planavimo procese sukuriama daug svarbiu duomenu. Jei ju kruopšciai
  2353. nesutvarkysime ir nepateiksime reikiamiems asmenims, bus mažai naudos iš ju.
  2354. Kokybiškas projekto planas labai padeda valdyti projekta vykdymo ir kontrol+s
  2355. faz+se.
  2356. Projekto planas yra visu darbu eigos steb+jimo ir reikiamu korekciju darymo
  2357. pagrindas. Tai gera priemon+ pagrindinei projekto informacijai perduoti
  2358. akcininkams. Projekto planas yra tas šaltinis, kuris jo skaitytojams padeda
  2359. 70
  2360. išsiaiškinti, kokia yra projekto apimtis, kas yra pagrindiniai akcininkai, kokie tur+tu
  2361. buti pagrindiniai rezultatai, ir daugeli kitu klausimu.
  2362. Toliau išnagrin+kime projekto plano tipine sud+ti.
  2363. 11.2. Projekto plano sud?tis
  2364. Daug organizaciju naudoja standartini šablona projektu planams. Nors ju
  2365. formatas ir sud+tis gali varijuoti, taciau projektu planuose dažniausiai yra tokios
  2366. dalys:
  2367. - bendroji, kur pateikiama informacija apie organizacija ir pati projekto plana;
  2368. - planu, kurioje talpinami visu planavimo darbu rezultatai;
  2369. - šablonai ir kontroliniai sarašai, kurie bus naudojami projekto valdyme;
  2370. - šaltiniu nuorodos;
  2371. - priedai.
  2372. Bendroji dalis
  2373. Visapusis projekto planas gali buti labai ilgas dokumentas. Kad butu lengviau
  2374. ji naudoti ir nurodyti korekcijas, šioje dalyje gali buti tokie skyriai:
  2375. - informacija apie dokumenta. Šiame skyriuje nurodoma dokumento
  2376. priežiuros ir atnaujinimo informacija. Dokumento istorijoje nurodomi versiju
  2377. numeriai ir peržiuru datos, kontaktin+ informacija, kur galima gauti dokumento
  2378. kopijas;
  2379. - turinys. Jame, kaip ir kiekvienos knygos turinyje, atspindima dokumento
  2380. organizacin+ struktura – dalys, skyriai, poskyriai ir nuo kurio puslapio jie yra
  2381. dokumente, kad skaitytojai greiciau susirastu reikiama dali.
  2382. Planu dalis
  2383. Tai pagrindin+ projekto plano dalis. Jos pagrindiniai skyriai:
  2384. - santrauka (executive summary). Ji paprastai prasideda trumpu projekto
  2385. aprašu (verslo poreikiai, kod+l buvo prad+tas projektas, projekto tikslai). Santraukos
  2386. tikslas – greitai ir glaustai pristatyti projekto esme;
  2387. - reikalavimai. Šiame skyriuje išd+stomi projekto funkciniai, techniniai ir
  2388. verslo reikalavimai, kurie buvo iškelti projekto inicijavimo metu;
  2389. - apimtis. Cia pateikiamos projekto ribos, atitinkancios klientu sutartus
  2390. rezultatus;
  2391. - akcininkai. Tai sarašas asmenu, atsakingu už projekto rezultatus. Jame
  2392. nurodomas sponsorius, klientai, projekto vadovas, projekto grup+s nariai, kiti, kuriu
  2393. paslaugu reikia projektui s+kmingai užbaigti;
  2394. 71
  2395. - numatomi ištekliai. Tai serveriai, programin+ iranga, kita, ka numatoma
  2396. naudoti vykdant projekta. Šiame skyriuje gali buti vardinami ir tiek+jai;
  2397. - prielaidos ir/ar apribojimai. Pvz., pardav+jas pristatys savo preke iki
  2398. nustatyto laiko;
  2399. - pagrindiniai arba darbu grafiko etapu rezultatai;
  2400. - biudžetas. Šis skyrius gali buti labai trumpas, nurodant tik visa projekto
  2401. kaina arba ja išskaidyta i išlaidu kategorijas. Visa kita – projekto plano prieduose;
  2402. - rizika;
  2403. - pareigos, steb+sena, aplinka. Aprašomi ivairus su projektu susije klausimai:
  2404. kas priims sprendimus, kas apibr+š pl+tros proceduras, aplinka, kurioje dirbs
  2405. sukurtas produktas, kt. Ju tarpe gali buti ir politiniai, geografiniai, t. t.;
  2406. - komunikacijos;
  2407. - diegimo planas;
  2408. - priežiuros planas;
  2409. - mokymu planas.
  2410. Šablonai ir kontroliniai sarašai
  2411. Jeigu jus naudojate kokius nors kontrolinius sarašus arba juos sukur+te
  2412. planavimo eigoje, ju kopijas galite d+ti i ši projekto plano skyriu. Kontroliniu sarašu
  2413. pavyzdžiai:
  2414. - diegimo (instaliavimo) kontrolinis sarašas;
  2415. - testavimo kontrolinis sarašas;
  2416. - kiti kokyb+s kontroliniai sarašai.
  2417. Šaltiniu nuorodos
  2418. Šaltiniu saraše nurodomos naudotos metodologijos, standartai, sektini
  2419. pavyzdžiai (best practices). Jame gali buti:
  2420. - PMBOK vadovas [PMBOK];
  2421. - jusu organizacijos kokyb+s standartai;
  2422. - jusu organizacijos sistemu kurimo metodologija;
  2423. - jusu organizacijos projektu valdymo metodologija;
  2424. - ISO 9000 standartai;
  2425. - kiti tinkami reglamentai ar standartai.
  2426. Priedai
  2427. Prieduose talpinamos dokumentu kopijos, kurie paprastai nededami i projekto
  2428. plano teksta (dedama tik nuoroda). Tai:
  2429. - projekto darbu grafiko kontroliniai taškai;
  2430. - projekto biudžeto kontroliniai taškai.
  2431. 72
  2432. Projekto plano rašymas gali atrodyti sunkus pradedanciajam projektu
  2433. vadovui. Taciau nereik+tu išsigasti, nes yra nemažai patarimu, kaip reik+tu rašyti
  2434. projekto plana, nurodant jame ateityje reikalingus duomenis.
  2435. 11.3. Plano sudarymas
  2436. Projekto plano rašymo žingsniai:
  2437. - plano rašymo organizavimas ir rašymas;
  2438. - plano keitimo proceduru apibr+žimas;
  2439. - plano peržiura;
  2440. - projekto planavimo faz+s užbaigimas.
  2441. Plano rašymo organizavimas ir rašymas
  2442. Prieš pradedant rašyti projekto plana reik+tu visu pirma peržiur+ti turimus
  2443. dokumentus ir numatyti ju pateikimo tvarka. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad
  2444. rašydami plana jus tuos pacius duomenis itrauksite daug kartu arba praleisite
  2445. svarbius dalykus.
  2446. Taip pat butina apibr+žti dokumentu tvarkymo proceduras, jei jusu
  2447. organizacijoje n+ra standartiniu. Kaip turi buti daromi dokumento pakeitimai, kokia
  2448. nauju versiju numeravimo sistema, kaip turi buti nurodomos versiju datos ir
  2449. numeriai – tai klausimai, kurie turi buti išspresti iki projekto plano išplatinimo.
  2450. Netur+dami dokumentu tvarkymo taisykliu, jus negal+site tinkamai apskaityti
  2451. daromu projekto plano pakeitimu.
  2452. Šiandienin+s bendro naudojimo failu (file-sharing) technologijos igalina
  2453. projektu vadovus platinti projekto duomenis elektroniniu budu. Taip išvengiama
  2454. daug rankinio darbo, spausdinant dokumentus, platinant ju originala, o v+liau
  2455. platinant pakeistus dokumento puslapius.
  2456. Pradedant rašyti dokumenta reikia apsispresti, kaip jis bus platinamas:
  2457. atspausdintas popieriuje ar elektroniškai. Prieiga prie projekto plano bendro
  2458. naudojimo faile turi savu ypatumu. Tenka nustatyti dokumentu saugumo lygius ir
  2459. sudaryti akcininkams prieigos prie serverio, kuriame saugomas projekto planas,
  2460. galimybes (naudojant slaptažodžius, kt.). Dokumentai serveryje turi buti apsaugoti
  2461. nuo nesankcionuoto pakeitimo.
  2462. Išsprendus aukšciau min+tus organizacinio pobudžio klausimus, pradedama
  2463. rašyti projekto plana. Kadangi plana skaitys daug žmoniu iš ivairiu jusu
  2464. organizacijos padaliniu, ištaisykite gramatines klaidas, isitikinkite, ar visi plano
  2465. skyriai užbaigti, ar visi duomenys teisingi. Tinkamai neperžiur+tas ir
  2466. 73
  2467. nesuredaguotas planas kelia itarima, kad projektas n+ra kruopšciai apgalvotas ir
  2468. suplanuotas.
  2469. Plano keitimas
  2470. Projekto grup+s parengta, akcininku peržiur+ta ir sponsoriaus patvirtinta
  2471. projekto plano pradini varianta projekto vykdymo faz+je tenka ne karta koreguoti.
  2472. Projekto plano keitimas yra iteracinis procesas. Tai reiškia, kad projekto
  2473. eigoje pakeitus pagrindinius plano komponentus, butina pakoreguoti ivairius plano
  2474. skyrius. Pvz., gali buti keiciama projekto apimtis, gali buti itraukti nauji akcininkai,
  2475. gali buti prapl+stas pagrindiniu rezultatu sarašas. Planas, kuris tvarkomas
  2476. atsitiktinai, greitai pasidaro netikslus ir netenka projekto vykdymo kelrodžio vert+s.
  2477. Šiems sunkumams iveikti butinas projekto plano keitimu daryma
  2478. reglamentuojantis dokumentas. Tur+tu buti paskirtas asmuo, kuris butu igaliotas
  2479. daryti projekto plano pakeitimus ir platinti tokia informacija.
  2480. Bet kokie projekto plano pakeitimai turi buti daromi griežtai laikantis
  2481. nustatytos tvarkos. Pvz., projekto apimties pakeitimai turi buti daromi tik gavus
  2482. oficialu patvirtinima, išduota laikantis projekto apimties valdymo plane nustatytu
  2483. taisykliu. Biudžeto ar darbu grafiko pakeitimams daryti taip pat butinas oficialiai
  2484. patvirtintas leidimas.
  2485. Plano peržiura
  2486. I projekta itraukti dalyviai turi tur+ti galimybe dalyvauti plano rengime.
  2487. Projekto planas rengiamas keliais žingsniais, palaipsniui pl+tojant ji. Nuolatin+ jo
  2488. peržiura, dalyvaujant sponsoriui ir akcininkams, yra s+km+s prielaida.
  2489. Sponsoriaus peržiura. Sponsorius itraukiamas i projekto plano peržiura, kai
  2490. tik parengiami plano metmenys arba turinys. Taip suteikiama jam galimyb+ išd+styti
  2491. savo pastabas d+l plano. Jei planas rengiamas pagal patvirtinta šablona, projekto
  2492. vadovo pareiga isitikinti, ar sponsoriui yra žinomas to šablono turinys.
  2493. Sponsorius turi peržiur+ti projekto plana periodiškai, kai tik ivairios plano
  2494. sekcijos papildomos duomenimis. Jis turi pasirašyti projekto plana, taip suteikdamas
  2495. jam oficialaus dokumento statusa. Kaip einama link galutiniu rezultatu, sponsorius
  2496. turi matyti ivairiuose projekto etapuose.
  2497. Akcininku peržiura. Visapusio projekto plano rengimas suteikia projekto
  2498. vadovui gera galimybe suvienyti akcininku interesus ir isipareigojimus. Projekto
  2499. plano metmenys ar turinys turi buti pateikiami jiems. Plano duomenys jiems turi buti
  2500. žinomi, nes kiekvieno lukesciai gali skirtis. Atviras klausimu ar interesu aptarimas
  2501. padeda parengti geresni projekto plana.
  2502. 74
  2503. Sud+tingu projektu išankstin+ plano peržiura turi buti iprastas dalykas.
  2504. Paprastesniais atvejais gali pakakti susitikimu tik su atskirais akcininkais, jei jiems
  2505. iškyla klausimai.
  2506. Galutin+ projekto plano peržiura yra formali procedura, kuria užbaigiama
  2507. projekto planavimo faz+.
  2508. Projekto planavimo faz?s užbaigimas
  2509. Kai projekto planas baigiamas kurti, jis išplatinamas akcininkams. Po to
  2510. pereinama prie projekto vykdymo ir kontrol+s faziu.
  2511. Projekto eigoje nuolat tenka steb+ti, ar projektas juda i prieki. Susirinkimas
  2512. planavimo proceso pabaigoje yra gera galimyb+ gauti akcininku pritarima projekto
  2513. tikslams. Jeigu pasikeicia verslo poreikiai, d+l kuriu pradžioje buvo imtasi projekto,
  2514. dabar yra pats tas laikas, kai turi buti apsispresta d+l projekto tesimo.
  2515. Ši peržiura padeda išsiaiškinti planavimo metu neišsprestus klausimus.
  2516. Tikimasi, kad visi anksciau iškile klausimai yra išspresti planavimo faz+je. Bet
  2517. nemanykime, kad tokiu klausimu neliko. Nesivaržydami klauskite akcininku, ar ju
  2518. manymu planavimo faz+je neliko neišsprestu klausimu. Yra daug lengviau išspresti
  2519. gincus, kol projektas dar neprad+tas.
  2520. Kitas svarbus plano peržiuros uždavinys yra išsiaiškinti, ar akcininku
  2521. lukesciai atitinka detalu projekto plana. Jei kai kurie plano elementai jiems pasirodo
  2522. netik+ti, išsiaiškinkite, ko akcininkai iš tikro tik+josi. Projekto vadovo pareiga yra
  2523. išsiaiškinti, ar visos i projekta itrauktos šalys supranta ir remia siekiamus galutinius
  2524. rezultatus ir pritaria tu rezultatu siekimo budui.
  2525. Peržiuros metu atlikus pataisymus, projekto plana formaliai patvirtina
  2526. sponsorius, o kai kuriais atvejais - klientai. Patvirtintas dokumentas išplatinamas
  2527. akcininkams.
  2528. Baigiamajame projekto planavimo susirinkime taip pat gali buti aptariami
  2529. rodikliai, kurie bus naudojami valdant ir kontroliuojant projekta jo vykdymo faz+je.
  2530. Projekto vykdymo rodikliai yra matuojami dydžiai, kuriuos projekto vadovas naudos
  2531. vertindamas projekto eiga, pvz., ar n+ra nukrypimu nuo darbu grafiko ar biudžeto
  2532. kontroliniu tašku (baseline).
  2533. Pereidami iš planavimo faz+s i vykdymo faze, visi projekto dalyviai turi aiškiai
  2534. žinoti savo individualu vaidmeni ir stengtis s+kmingai ivykdyti projekta.
  2535. 7.1 lentel+je pateikiamas projekto plano turinio pavyzdys.
  2536. 75
  2537. 7.1 lentel+. Projekto plano turinio pavyzdys
  2538. TURINYS
  2539. 1. Santrauka
  2540. 2. Reikalavimai (funkciniai, techniniai, verslo)
  2541. 3. Apimtis
  2542. 4. Akcininkai
  2543. 5. Numatomi ištekliai
  2544. 6. Prielaidos ir apribojimai
  2545. 7. Pagrindiniai rezultatai
  2546. 8. Biudžetas
  2547. 9. Rizika
  2548. 10. Valdymo klausimai (pareigos, steb+sena, aplinka)
  2549. 11. Komunikacijos
  2550. 12. Diegimo planas
  2551. 13. Priežiuros planas
  2552. 14. Mokymu planas
  2553. Šablonai ir kontroliniai sarašai
  2554. Šaltiniu nuorodos
  2555. Priedai
  2556. 76
  2557. 12. Projekto vykdymas
  2558. Pagal PMBOK‘a projekto vykdymo faz+je projekto vadovas ir grup+ turi:
  2559. - vykdyti darbus projekto tikslams pasiekti;
  2560. - d+ti pastangas ir naudoti l+šas projekto tikslams pasiekti;
  2561. - surinkti, apmokyti ir valdyti projekto grupe;
  2562. - rinkti tiek+ju pasiulymus;
  2563. - atrinkti laim+jusi tiek+ja iš keleto potencialiu;
  2564. - perimti ir naudoti patalpas, medžiagas, irankius, iranga, kuriu reik+s
  2565. vykdant projekta;
  2566. - diegti numatytus metodus ir standartus;
  2567. - kurti, tikrinti ir tvirtinti projekto rezultatus;
  2568. - valdyti rizika, reaguoti i ja;
  2569. - kontroliuoti tiek+jus;
  2570. - patvirtintus pakeitimus perkelti (adaptuoti) i projekto apimties apraša, kitus
  2571. planavimo dokumentus, aplinka;
  2572. - sukurti ir valdyti projekto grup+s vidinius ir išorinius komunikaciju kanalus;
  2573. - rinkti projekto duomenis ir rengti ataskaitas apie l+šu panaudojima, darbu
  2574. grafiko laikymasi, kokyb+s užtikrinima, kad butu lengviau prognozuoti
  2575. ateiti;
  2576. - kaupti patirti ir diegti patvirtintus pažangius darbo metodus.
  2577. Valdant projektus taip pat tenka daryti:
  2578. - patvirtintas darbu korekcijas, kad projekto eiga atitiktu projekto plana;
  2579. - patvirtintus prevencinius veiksmus, kad butu sumažinta potencialiu
  2580. neigiamu veiksniu tikimyb+;
  2581. - patvirtintus defektu, pasteb+tu tikrinant gautus rezultatus, šalinimo darbus.
  2582. -------------------------------------------------
  2583. Projekto vykdymo faz+ yra tas laiko tarpsnis, kuomet atliekami realus projekto
  2584. darbai. Projekto vykdymo s+km+ priklauso nuo:
  2585. - sudarytos projekto grup+s;
  2586. - kaip laikomasi projekto plano;
  2587. - kaip platinama projekto informacija;
  2588. - kaip valdomi sandoriai su tiek+jais.
  2589. Projekto vadovui tenka palaikyti ryši su daugeliu asmenu ir projekto grupe
  2590. visa laika, kol vykdomas projektas. Kalbantis su sponsoriumi, grup+s nariais,
  2591. 77
  2592. tiek+jais, klientais, išorin+mis finansin+mis ir teisin+mis organizacijomis, tenka
  2593. pasitelkti visus savo, kaip vadovo, sugeb+jimus.
  2594. Patyre projektu vadovai sako, kad projekto vykdymo s+km+ didžiaja dalimi
  2595. priklauso nuo sudarytos projekto grup+s. Mok+jimas sudaryti laikinas grupes,
  2596. organizuoti reikiamus mokymus, diegti tinkama darbuotoju skatinimo ir pripažinimo
  2597. sistema yra pagrindiniai darnios grup+s sudarymo veiksniai.
  2598. Projekto s+kmingas vykdymas neimanomas ir be geru santykiu su
  2599. akcininkais. Tenka palaikyti nuolatini ryši su sponsoriumi. Kad žinotume, ar
  2600. projektas vykdomas pagal plana, butina rinkti tam tikrus duomenis, lyginti juos su
  2601. tais, kurie buvo numatyti plano kontroliniuose taškuose, rengti ataskaitas apie
  2602. projekto eiga.
  2603. Sandoriu su tiek+jais valdymas irgi turi itakos s+kmingam projekto vykdymui.
  2604. Projekto vadovas turi sekti tiek+ju darbus, spresti projekto grup+s ir tiek+ju gincus,
  2605. reaguoti i tiekimu v+lavimus, tvarkyti atsiskaitymo su jais dokumentus.
  2606. Panagrin+kime projekto s+kmingo vykdymo svarbesnius veiksnius detaliau.
  2607. 12.1. Projekto grup?s sudarymas
  2608. Projekto grup+s (jos buna laikinos) valdymas skiriasi nuo funkcin+s darbo
  2609. grup+s (jos gali egzistuoti daug metu) valdymo. Kadangi projektu grup+s buna
  2610. laikinos, surinkti tinkamus žmones buna sunku. Dažniausiai sutinkantys dirbti
  2611. grup+je žmon+s yra kažkurios IT srities specialistai, bet neturi platesniu žiniu apie
  2612. kompiuterizuojama verslo sriti. Projekto vadovo uždavinys yra sudaryta projekto
  2613. grupe parengti taip, kad ji gal+tu dirbti efektingai ir ivykdytu projekta reikiamu
  2614. kokyb+s lygiu, laiku ir neviršydama biudžeto. Tai n+ra lengva, ypac kai viena dalis
  2615. žmoniu idarbinama puse etato, kita – visu etatu, kai vieni yra techninio, kiti ne
  2616. techninio profilio specialistai, o kai kuriais atvejais jie buna išsid+ste geografiškai
  2617. placioje teritorijoje.
  2618. Projekto vadovo uždavinys yra, panaudojus tinkama skatinimo ir pripažinimo
  2619. sistema, pravedus reikiamus mokymus, sudaryti darnia projekto grupe ir valdyti ja.
  2620. Darnios projekto grup?s sudarymas ir valdymas
  2621. Prieš pradedant nagrin+ti laikinu grupiu valdymo budus, naudinga prisiminti
  2622. grup+s pl+tros etapus:
  2623. - grup,s sudarymas. Šio etapo metu žmon+s susipažista su projekto tikslais,
  2624. projekto vadovu ir vieni su kitais;
  2625. - kova d,l pareigu. Tai nariu kovos už valdžia, itaka projekto grup+s
  2626. organizacin+je strukturoje laikotarpis;
  2627. 78
  2628. - santykiu nusistov,jimas. Tai etapas, kai projektas ieina i normalias v+žes ir
  2629. grup+s nariai pradeda naudingai bendradarbiauti;
  2630. - našus darbas. Tai paskutinis pl+tros etapas, kai darbo grup+s nariai suvokia
  2631. tarpusavio santykius, pasiekia darna ir aukšta darbo produktyvuma.
  2632. Šiems etapams iveikti grupei reikia laiko ir gero vadovavimo. Viso to pradžia
  2633. gal+tu buti projekto grup+s pirmasis susirinkimas(project kickoff).
  2634. Projekto grup+s pirmasis susirinkimas.
  2635. Jei žmogus pagalvoja apie savo igyta patirti, d+l kurios buvo priimtas i
  2636. projekto grupe, tai visos jo mintys ko gero atsako i šiuos klausimus:
  2637. - kod+l aš esu projekto grup+je?
  2638. - kas aš ir ko iš manes tikimasi?
  2639. - ka aš rengiuosi daryti?
  2640. - kaip darysiu savo darba?
  2641. Projektu vadovas tur+tu priminti grup+s nariams buti pasirengusiems atsakyti
  2642. i min+tus klausimus. Geras pirmasis susirinkimas yra toks, kuriame atsakoma i šiuos
  2643. klausimus ir sukuriamas pagrindas grup+s nariams.
  2644. Pirmasis susirinkimas yra gera proga susipažinti grup+s nariams ir
  2645. akcininkams, visiems jiems išgirstant ta pati ir tuo paciu metu. Projekto vadovas
  2646. dažniausiai nepažista visu grup+s nariu ir neturi galimyb+s apklausti ju, kokias
  2647. pareigas jie gal+tu užimti. Jis turi supažindinti grupe su projekto tikslais ir sukurti
  2648. tokia atmosfera, kad visi grup+s nariai jaustusi jaukiai. Tai butu gera pirmo grup+s
  2649. pl+tros etapo – grup,s sudarymo - pradžia.
  2650. Projektu grupiu pirmieji susirinkimai gali buti organizuojami labai ivairiai.
  2651. Štai keletas tokiu susirinkimu darbotvark+s punktu:
  2652. - pasveikinimas;
  2653. - supažindinimas (pristatant asmenis, nurodoma ju funkcin+s veiklos sritis,
  2654. išsilavinimas, pareigos projekte);
  2655. - kviestu praneš+ju (sponsoriaus, kurio nors iš akcininku, klientu) kalbos;
  2656. - projekto apžvalga;
  2657. - projekto vadovo lukesciai;
  2658. - klausimai ir atsakymai;
  2659. - pasisakymai.
  2660. Grup+s darbo (performance) valdymas.
  2661. Projekto vadovas turi teise ipareigoti grup+s narius daryti darbus ir reikalauti
  2662. iš ju atsakomyb+s už rezultatus. Kad grup+s nariai pasitik+tu juo, vadovas turi buti
  2663. 79
  2664. kompetentingas, gerbiamas, sažiningas ir atviras. Projekto vadovas visada turi buti
  2665. pasirenges geranoriškai pad+ti grup+s nariams, sprendžiant darbo problemas.
  2666. Valdymui svarbus yra grup+s nariu grižtamasis ryšys. Vadovui nereik+tu
  2667. nurodin+ti kiekvieno smulkaus darbelio ir reikalauti ataskait+liu už juos. Taciau
  2668. žmon+s vienus darbus moka geriau, kitus – blogiau. Tod+l, aptariant jiems pavestus
  2669. darbus, reik+tu koncentruotis ties tokiais klausimais: kokiu darbo rezultatu
  2670. laukiama, kokie galimi darbo nesklandumai, koks atpildas už labai gerai atlikta
  2671. darba, kokios nuobaudos už nusižengimus, kokios specifin+s vadovo sprendimo
  2672. pasekm+s.
  2673. Darbu grižtamasis ryšys turi buti savalaikis. Maža naudos, pvz., iš klaidos
  2674. taisymo, jei ji buvo padaryta prieš keleta savaiciu ir sp+jo persiduoti i kitus projekto
  2675. komponentus. Dar blogiau, jei žmogus ja pamiršta.
  2676. Iškilusiems konfliktams spresti galimi ivairus budai: prisiderinimas,
  2677. vengimas, gynimasis, kompromisas, bendradarbiavimas. Dvi konfliktin+s situacijos,
  2678. kurios reikalauja išskirtinio d+mesio, yra grup+s nariu gincai (jiems išspresti turi
  2679. isikišti trecias asmuo - projekto vadovas) ir irzliu grup+s nariu (nuodijanciu
  2680. kolektyvo atmosfera) valdymas.
  2681. Darniai projekto grupei sukurti, jos darbo našumui didinti padeda mokymai.
  2682. Mokymai
  2683. Priklausomai nuo projekto pobudžio, sudarytos projekto grup+s mokymai gali
  2684. buti pravedami tik kai kuriems arba visiems grup+s nariams. Kai kuriose
  2685. organizacijose kaip šalutinis tikslas gali buti projekto grup+s nariu igudžiu
  2686. padidinimas arba informacijos apie naujus produktus ar procesus surinkimas.
  2687. Jei jus kuriate produkta naudodami nauja ir besipl+tojancia technologija,
  2688. projekte gali buti numatyti grup+s mokymai.
  2689. Vienas iš labiausiai paplitusiu mokymu projektu grup+ms yra projektu
  2690. valdymo kursai. Medžiaga jiems gali buti parenges ir projekto vadovas, o patys
  2691. kursai gali buti vedami už organizacijos ribu. Mokymus gali rengti ir specializuotos
  2692. projektu valdymo organizacijos, naudodamos standartines metodologijas, irankius ir
  2693. šablonus.
  2694. Grup+s profesinio lygio k+limas, darbu grižtamojo ryšio gerinimas yra labai
  2695. svarbu, bet netur+tu buti pamiršti ir darbuotoju skatinimo ir pripažinimo klausimai.
  2696. Skatinimas ir pripažinimas
  2697. Kai kurie projektu vadovai (greiciau – projektu sponsoriai) gali sakyti, kad
  2698. grup+s nariai tik dirba savo darba ir papildomai už tai jiems nemokama. Taciau
  2699. daugelyje organizaciju puikus darbas pažymimas, mokamos premijos.
  2700. 80
  2701. Projekto grup+s darbas yra sunkus ir kartais pareikalauja išradingumo, kad
  2702. butu pasiektas projekto tikslas. Jei jusu organizacija yra funkcin+s strukturos, tai
  2703. projekto darbai gali ir nesusilaukti reikiamo funkciniu padaliniu vadovu d+mesio.
  2704. Tod+l projekto vadovas tur+tu pasirupinti, kad projekto grupei butu taikomos
  2705. skatinimo priemon+s.
  2706. Skatinimo sistema yra susijusi su projekto biudžete numatytais pinigais,
  2707. kuriuos projekto vadovas gali panaudoti pasižym+jusiems darbuotojams premijuoti
  2708. arba projekto užbaigimo pokyliui organizuoti. Priklausomai nuo organizacijos
  2709. taisykliu, skatinimas gali apsiriboti garb+s raštais ar dovanomis.
  2710. Jeigu projekto biudžete arba organizacijos vadovyb+s specialiajame fonde yra
  2711. numatytos l+šos darbuotoju skatinimui, jus turite buti apibr+že nuopelnus, už
  2712. kuriuos žmon+s bus skatinami. Kai žmogus skatinamas, turi buti aiškiai ivardinti
  2713. darbai, už kuriuos jis nusipeln+ pagarbos.
  2714. Gali buti ir visos grup+s skatinimai. Tai iškilmingi pietus ar šventiniai
  2715. renginiai.
  2716. Ne visi projektu vadovai turi l+šu darbuotojams skatinti. Tokiais atvejais
  2717. reik+tu bent pad+koti jiems už puiku darba.
  2718. Kokia darbuotoju skatinimo ar pripažinimo forma bebutu, projekto vadovas
  2719. turi vienodai taikyti ja visiems grup+s nariams. Nevienodas skatinimas dažnai
  2720. vertinamas kaip favoritizmas.
  2721. 12.2. Santykiai su projekto r?m?jais
  2722. Be projekto grup+s sudarymo ir darbo su ja projekto vykdymo metu projekto
  2723. vadovui dažnai tenka tur+ti reikalus su sponsoriumi, akcininkais, klientais.
  2724. Panagrin+kime šiuos santykius šiek tiek placiau.
  2725. Santykiai su klientais (akcininkais).
  2726. Daugelyje organizaciju IT grup+s santykiai su kitais organizacijos
  2727. darbuotojais ar klientais buna savotiškai priešiški. Tai n+ra gerai nei projekto grup+s
  2728. nariams, nei paciam projektui. Tod+l IT projekto vadovui reik+tu išsiaiškinti tuos
  2729. barjerus, kurie gali trukdyti efektyviems darbo santykiams su klientais palaikyti.
  2730. Klientai gali nežinoti sud+tingos PS kurimo plonybiu, o projekto vadovas gali
  2731. ne viska žinoti apie kompiuterizuojama verslo sriti.
  2732. Klientu techninio išprusimo lygis gali buti labai ivairus. Santykiai su jai bus
  2733. geresni, jei išsiaiškinsite, kokias technologijas jie naudoja savo darbe.
  2734. Štai keletas pagrindiniu geru santykiu su klientais palaikymo principu:
  2735. 81
  2736. - dažnas bendravimas. Reik+tu klientams teikti ne vien ataskaitas, bet ir laikas
  2737. nuo laiko paklausin+ti, ar visi projekto aspektai jiems yra aiškus;
  2738. - projekto grup,s darbu pristatymas. Reik+tu stengtis (pvz., kvieciant i savo
  2739. susirinkimus), kad klientai suprastu, jog ju aktyvus dom+jimasis projektu ir
  2740. reiškiamos pastabos jums yra svarbu;
  2741. - sutarimo siekimas. Jei su klientais buvo bendradarbiaujama projekto
  2742. inicijavimo faz+je derinant reikalavimus, tai juos reik+tu itraukti ir i projekto
  2743. problemu sprendima ir valdyma. Projekto grup+ daugiau buna susikoncentravusi
  2744. ties techniškaisiais klausimais. Tai gali iškreipti projekto tiksla, tod+l klientu
  2745. pastabos gali pad+ti išvengti nukrypimu;
  2746. - savalaikis nutarimu ivykdymas. Jei iš kliento reikia papildomos informacijos
  2747. ar nutarimo patvirtinimo, išaiškinkite jam problema ir nurodykite, kada nutarimas
  2748. bus ivykdytas;
  2749. - lukesciu valdymas. Projekto vykdymo b+gyje klientas gali pamiršti projekto
  2750. reikalavimu, prielaidu, ribojimu ir kita planavimo faz+je parengta informacija.
  2751. Nuolatinis projekto vykdymo eigoje gaunamu rezultatu ir suplanuotu dalyku
  2752. palyginimas padeda viska prisiminti ir stiprina klientu lukescius d+l projekto
  2753. rezultatu;
  2754. - faktu valdymas. Gincai tarp projekto vykdytojo ir klientu gali kilti grynai d+l
  2755. paskalu ar sp+lioniu. Jei išgirstate, kad kliento atstovas yra nepatenkintas projekto
  2756. rezultatais, išsiaiškinkite faktus ir nepasitenkinimo priežastis. Jeigu rezultatai
  2757. neatitinka projekto dokumentuose užfiksuotu reikalavimu, priimkite kliento
  2758. pastabas ir stenkit+s išspresti problema. Jei kliento pastabos išeina už numatytu
  2759. projekto apimties ir reikalavimu ribu, atmeskite kliento pastabas ir, jeigu reikia,
  2760. supažindinkite ji su projekto apimties keitimo procedura.
  2761. Santykiai su sponsoriumi iškilus abejon+ms.
  2762. Visokie nesklandumai gadina projekto vadovo gyvenima. Jeigu nesate
  2763. subures darnios projekto grup+s ir santykiai su klientais n+ra geri, gali ateiti laikas,
  2764. kai neteksite ir sponsoriaus paramos. Susvyravusi parama gali pasireikšti ivairiais
  2765. budais. Galbut bus nukeltas jusu projekto peržiuros susirinkimas arba sponsorius
  2766. staiga nebetur+s laiko projekto klausimams aptarti. Sponsorius gali ir permesti savo
  2767. su projektu susijusias pareigas projekto vadovui sakydamas, kad projekto problemu
  2768. sprendimas yra jusu, o ne jo reikalas.
  2769. Sponsorius gali prad+ti šalintis projekto d+l ivairiu priežasciu:
  2770. - organizacijos vadovyb+s pasikeitimas gali iššaukti strategijos pokycius;
  2771. - atsirade gandai gali buti impulsu šalintis projekto;
  2772. 82
  2773. - padid+jes darbo kruvis;
  2774. - asmeninio gyvenimo problemos.
  2775. Nežiurint priežasciu, d+l kuriu pasikeit+ sponsoriaus požiuris i projekta,
  2776. projekto vadovas turi išsiaiškinti jas ir siekti sprendimo. Reik+tu išsiaiškinti abejones
  2777. sponsoriui suk+lusias priežastis, rupestingai išd+styti jam savo nuomone, pasitelkti
  2778. sajungininkus ar itakingus asmenis.
  2779. Jei sprendimo nepavyksta pasiekti, projekto vadovas tur+tu nuspresti, ar
  2780. ieškoti naujo sponsoriaus, ar rekomenduoti nutraukti projekta. Jei rekomenduojama
  2781. nutraukti, tai ta reik+tu daryti iš karto, o ne „marinti“ projekta iš l+to.
  2782. Ryšys su funkciniu padaliniu vadovais.
  2783. Projekto vadovui gali atrodyti, kad jo santykiai su organizacijos funkciniu
  2784. padaliniu vadovais apsiriboja tik projektui reikalingu ištekliu gavimu iš ju. Retai
  2785. kada atsitinka taip, kad planavimo metu numatyti projektui reikalingi ištekliai staiga
  2786. taptu neprieinami. Taciau jusu projekto darbams itakos gali tur+ti funkciniu
  2787. padaliniu vadovu pažadu suteikti projektui išteklius (darbuotojus, iranga)
  2788. netes+jimas arba ištekliu atsi+mimas nesp+jus projekte atlikti numatytu darbu.
  2789. Tokiais atvejais butina šnek+tis su funkciniu padaliniu vadovais ir ieškoti
  2790. visoms šalims priimtinu sprendimu. Jus turite žinoti, kod+l ištekliai nebeskiriami ar
  2791. atitraukiami iš jusu projekto ir kaip funkciniu padaliniu vadovai siulo spresti d+l to
  2792. projektui iškylancias problemas. Jei atitrauktu ištekliu pakeitimas kitais neturi
  2793. itakos galutiniams projekto rezultatams, tai reik+tu sutikti su tuo, pvz., naujo
  2794. žmogaus pri+mimu i projekto grupe.
  2795. Gali pasitaikyti, kad siulymas keisti darbuotoja pateikiamas kritiniu jusu
  2796. projekto vykdymo laikotarpiu. Jeigu organizacijos funkcinio padalinio vadovas
  2797. atsiima savo žmogu iš jusu projekto grup+s, kuomet darbai yra ipus+je ir tuose
  2798. darbuose jo vaidmuo yra svarbus, projektui tai gali tur+ti nemaža neigiama poveiki.
  2799. Tod+l jus, kaip projekto vadovas, siekdamas išvengti problemu, tur+tum+te
  2800. paaiškinti jam vedanciuju programuotoju keitimo pragaištinguma tokiose
  2801. situacijose.
  2802. Jei funkcinio padalinio vadovas nesileidžia i kalbas ir d+l naujo darbuotojo
  2803. paieškos teks nukelti projekto ivykdymo termina, apie susidariusia situacija jus
  2804. turite informuoti sponsoriu ir laukti jo sprendimo. Bukite pasirenge drauge su
  2805. sponsoriumi pasverti galimas problemu pasekmes ir išd+stykite vykusiu pokalbiu su
  2806. funkcinio padalinio vadovu rezultatus. Sponsorius gali teikti projektui aukštesni
  2807. prioriteta, nei funkcinio padalinio tuo metu atliekamas darbas, ir pratesti funkcinio
  2808. padalinio vadovo pažad+tu ištekliu naudojimo laika projekte.
  2809. 83
  2810. Projekto vykdymo faz+s metu atliekami pagrindiniai darbai. Tod+l šalia
  2811. grup+s sudarymo, santykiu su akcininkais palaikymo projekto vadovui taip pat tenka
  2812. sekti ir viso projekto eiga.
  2813. 12.3. Darbu vykdymas pagal plana
  2814. Projekto eigoje vadovas turi užtikrinti, kad viskas vyktu pagal darbu grafika,
  2815. butu laikomasi biudžeto apribojimu ir kuriamo produkto kokyb+ atitiktu projekto
  2816. apimties apraše numatytus reikalavimus. Ta tenka daryti kiekviena savaite. Geram
  2817. darbu koordinavimui projekto vadovas turi rinkti duomenis apie atliktus darbus ir
  2818. lyginti juos su projekto plane numatytu kontroliniu tašku duomenimis.
  2819. Duomenu apie projekto eiga rinkimas
  2820. Tinkamam projekto valdymui reikia daug informacijos. Priemon+s, kuriomis
  2821. renkama ši informacija, yra atliktu darbu ataskaitos, iškilusiu problemu sarašai
  2822. (issues log), finansin+s ataskaitos.
  2823. Darbu ataskaitos. Dauguma ju yra susijusios su darbu grafiku. Turi buti
  2824. nustatytas ataskaitos formatas (žiur. 12.1 lentele) ir kaip dažnai jos turi buti
  2825. teikiamos (paprastai – kas savaite).
  2826. 12.1 lentel+. Darbu ataskaitos šablono pavyzdys
  2827. Užduotis Dirbta valandu
  2828. Liko dirbti
  2829. valandu
  2830. Atliktu darbu
  2831. procentas
  2832. Pastabos
  2833. Jei kai kurie grup+s nariai vangiai teikia tokias ataskaitas, reik+tu kviesti
  2834. susirinkimus ir ju metu aptarti ataskaitu reikalinguma ir darbu eigos klausimus.
  2835. Iškilusiu problemu sarašai. Kiekvieno projekto eigoje iškyla sprestinu
  2836. klausimu. Jiems registruoti ir sekti gali buti naudojamos atitinkamos lentel+s,
  2837. kuriose nurodoma iškilusi problema, jos itaka projektui, kas atsakingas už
  2838. problemos sprendima, esama problemos sprendimo pad+tis (žiur. 12.2 lentele).
  2839. 12.2 lentel+. Iškilusiu problemu sarašo šablonas
  2840. Problema
  2841. Itaka
  2842. projektui
  2843. Atsakingas
  2844. asmuo
  2845. Problemos
  2846. pad'tis
  2847. Atsiradimo
  2848. laikas
  2849. Išsprendimo
  2850. laikas
  2851. Problemu sarašai paprastai peržiurimi projekto grup+s susirinkimuose.
  2852. 84
  2853. Finansin+s ataskaitos. Išleistu pinigu kiekis yra svarbi informacija projekto
  2854. vadovui. Dažnai ja tvarko organizacijos finansu padalinys, ir projektu vadovui tai
  2855. nekelia dideliu rupesciu. Taciau nesant tokio padalinio, projekto vadovas pats turi
  2856. rengti finansines ataskaitas.
  2857. Daugelio projektu vadovai peržiuri ir tvirtina savaitines projekto grup+s nariu
  2858. ataskaitas ir projektui panaudotos irangos ar medžiagu sarašus.
  2859. Projekto eiga pagal kontrolinius taškus
  2860. Darbu grafiko ir biudžeto plano kontroliniai taškai yra tas kelrodis, kurie
  2861. padeda vykdyti projekta taip, kaip buvo suplanuota. Min+tu dvieju dokumentu ir
  2862. projekto apimties aprašo duomenys nuolatos yra lyginami su tikraisiais projekto
  2863. eigos duomenimis. Jei pastebimi kokie nors nukrypimai nuo kontroliniu tašku, jus
  2864. turite imtis reikiamu priemoniu.
  2865. Kokius dalykus projekto vadovas tur+tu steb+ti?
  2866. Darbu grafiko laikymasis.
  2867. Biudžeto laikymasis.
  2868. Projekto apimties laikymasis.
  2869. Tvirtinami rezultatai. Specialus d+mesys turi buti skiriamas rezultatams
  2870. kontroliniuose taškuose, kuriuos turi peržiur+ti sponsorius ar akcininkai ir kurie turi
  2871. buti tvirtinami. Jei yra kokiu nors nukrypimu, rezultatu tvirtinimas gali v+luoti, o tai
  2872. gali iššaukti eile projekto keitimu.
  2873. 12.4. Informacijos apie projekto eiga platinimas
  2874. Projekto vadovui tenka peržiur+ti daug duomenu. Dauguma ju reikia
  2875. apibendrinti ir pasidalinti su kitais. Informacijos platinimas – tai akcininkams
  2876. reikalingos informacijos apie projekta teikimas. Tas platinimas vykdomas pagal
  2877. anksciau parengta komunikaciju plana ir gali buti atliekamas ivairiais budais:
  2878. informuojant projekto grup+s susirinkimuose, platinant ataskaitas apie projekto
  2879. stovi, formalias projekto apžvalgas.
  2880. Projekto grup?s susirinkimai
  2881. Tai geriausias grup+s bendravimo budas. Jiems turi buti rengiamasi
  2882. kruopšciai, tur+ti aiškia darbotvarke, svarstytinus klausimus.
  2883. Susirinkimu vedimas. Blogai, jei grup+s nariai pasibaigus susirinkimui
  2884. išsiskirsto nieko naujo nesužinoje. Produktyvus susirinkimas yra toks, kai projekto
  2885. vadovas nubr+žia tolesnes darbu gaires ir išsprendžia gincus d+l kai kuriu projekto
  2886. darbu. Pasirengimas jam reikalauja nemažai pastangu projekto planams ir eigos
  2887. rezultatams peržiur+ti ir palyginti.
  2888. 85
  2889. Pasirengimo susirinkimui ir jo vedimo žingsniai:
  2890. Susirinkimo laiko paskyrimas.
  2891. Dalyvavimo susirinkime svarbos pabr,žimas.
  2892. Susirinkimo darbotvark,s parengimas ir išplatinimas.
  2893. Susirinkimo prad,jimas ir baigimas numatytu laiku.
  2894. Laikymasis susirinkimo darbotvark,s.
  2895. Prašymas pasisakyti visus susirinkimo dalyvius.
  2896. Susirinkimo minuciu paskirstymas.
  2897. Susirinkimo rezultatai. Projekto grup+s susirinkimuose gali buti aptariami ne
  2898. tik užduociu vykdymo klausimai. Gerai organizuotas susirinkimas gali pagerinti
  2899. grup+s nariu bendradarbiavima ir palengvinti ivairiu problemu sprendima.
  2900. Susirinkimai yra gera proga steb+ti grup,s nariu bendradarbiavimo lygi.
  2901. Tik+tina, kad grup+s nariai gali nežinoti visu užduociu niuansu, tod+l ju
  2902. bendradarbiavimas yra butinas. Jei reikia, projekto vadovas gali paskirti laika
  2903. pagrindiniu projekto rezultatu tarpusavio sasajoms aptarti.
  2904. Jei pastebima, kad tarp projekto grupeliu yra prastas ryšys ir tai gali tur+ti
  2905. itakos kritiniame kelyje esanciu užduociu atlikimui, butina imtis skubiu priemoniu,
  2906. kad žmon+s gautu informacija apie tas užduotis, nuo kuriu rezultatu priklauso ju
  2907. tolesni darbai.
  2908. Projekto vadovo pareiga yra skatinti grup+s nariu glaudu bendradarbiavima.
  2909. Užrašu ivairiais klausimais (issues log) peržiura tur+tu buti kiekvieno projekto
  2910. grup+s susirinkimo dalis. Tam sugaištama nedaug laiko, nes už kiekvieno užrašuose
  2911. pasižym+to klausimo (problemos) išsprendima iki nurodyto laiko buna nurodytas
  2912. atsakingas asmuo (žiur. 12.2 lentele). Atsakingam asmeniui tereikia informuoti apie
  2913. esama pad+ti.
  2914. Problemu sprendimas. Projekto grupei nuolatos tenka svarstyti rupescius
  2915. keliancia informacija. Projekto vadovo pareiga pad+ti grup+s nariams spresti
  2916. iškilusias problemas. Žmon+s dažnai yra linke skub+ti su sprendimais, tod+l butina
  2917. isitikinti, ar problema apibr+žta aiškiai ir ar yra sutarimas d+l jos sprendimo kelio.
  2918. Skyrus nedaug laiko apmastymams, gali buti rastas dideliu grup+s pastangu
  2919. nereikalaujantis problemos sprendimo budas.
  2920. Dažniausia projekto grup+s diskusiju tema buna darbu atlikimo v+lavimas.
  2921. Sprendžiant šias problemas reik+tu:
  2922. - išsiaiškinti v+lavimo priežastis;
  2923. - ivardinti už tai atsakinga grup+s nari;
  2924. - sudaryti koregavimo veiksmu plana;
  2925. 86
  2926. - atlikti koregavimo veiksmus;
  2927. - steb+ti rezultatus.
  2928. Apie projekto eiga turi buti informuojami ne vien tik grup+s nariai, bet ir
  2929. akcininkai. Ataskaitos apie projekto stovi yra kitas informacijos platinimo budas.
  2930. Ataskaitos apie projekto stovi
  2931. Projekto sponsoriui, akcininkams, klientams nereikia visu detaliu apie
  2932. projekta, kurios reikalingos grup+s nariams. Taciau jie nori buti informuoti apie
  2933. projekto eiga. D+l to daugelio projektu komunikaciju planuose yra numatytas
  2934. reguliarus ataskaitu apie projekto stovi platinimas.
  2935. Ataskaitos apie projekto stovi gali buti platinamos naudojant bendro
  2936. naudojimo katalogus (failus), el. pašta. Specifiniai platinimo budai turi buti nurodyti
  2937. komunikaciju plane. Ataskaitu formatas tur+tu buti pastovus. Paprastai jose buna:
  2938. - projekto stovio santrauka, palyginto su darbu grafiko ir biudžeto pradiniais
  2939. taškais;
  2940. - pagrindiniu rezultatu arba plano kontroliniuose taškuose ivardintu rezultatu
  2941. pasiekimas;
  2942. - svarbiausiu klausimu stovis.
  2943. Projekto apžvalgos
  2944. Projekto apžvalgos yra daugiau formalus informacijos apie projekta platinimo
  2945. sponsoriui, akcininkams ir klientams budas. Jei ataskaitos apie projekto stovi
  2946. rengiamos beveik visuose projektuose, tai apžvalgos n+ra privalomos ir ju struktura
  2947. priklauso nuo organizacijoje pasirinktos.
  2948. Reguliarios projekto apžvalgos gali buti atliekamos kas m+nesi ar kas metu
  2949. ketvirti. Ju rengimas gali trukti net keleta dienu, dalyvaujant visiems su projekto
  2950. vykdymu susijusiems vadovams.
  2951. Apžvalgai reikalinga informacija gali priklausyti nuo sponsoriaus ar jusu
  2952. organizaciniu poreikiu. Sponsoriui skirta apžvalga parengti n+ra sunku, nes jus
  2953. galite žinoti jam rupimus klausimus. Jei apžvalga rengiama platesnei auditorijai,
  2954. reik+tu surinkti pageidavimus, apie ka klausytojai nor+tu išgirsti.
  2955. Apžvalgos pristatymo darbotvark+je reik+tu numatyti laiko tarpa kiekvienam
  2956. klausimui. Apžvelgtini klausimai:
  2957. - pagrindiniai pasiekimai einamosios apžiuros periode;
  2958. - biudžeto suvestin+;
  2959. - pagrindiniai klausimai;
  2960. - rizikos veiksniu, jos mažinimo ir reakcijos i ja planai;
  2961. - planuojami pasiekimai kitos apžvalgos laikotarpiui.
  2962. 87
  2963. 12.3 lentel+je parodytas projekto apžvalgos lapo šablono pavyzdys.
  2964. 12.3 lentel+. Projekto apžvalgos lapo šablonas
  2965. Projekto apžvalga
  2966. Apžvalga pareng':
  2967. Pagrindiniai pasiekimai:
  2968. 1. Pasiekimas ...
  2969. 2. Pasiekimas ...
  2970. ...
  2971. Problemos
  2972. Problemos pavadinimas Esamas stovis
  2973. Biudžetas
  2974. Planuotasis Einamasis
  2975. Turimos l'šos
  2976. Išlaidos
  2977. Pagrindiniai rizikos veiksniai
  2978. Rizikos veiksniai, ju galimas poveikis Rizikos mažinimo planas
  2979. Galimos kliutys:
  2980. 1. Kliutis ...
  2981. 2. Kliutis ...
  2982. ....
  2983. Planuojami pasiekimai iki kitos apžvalgos:
  2984. 1. Pasiekimas ...
  2985. 2. Pasiekimas ...
  2986. ...
  2987. 12.5. Sandoriu su tiek?jais priežiura
  2988. Daugelyje projektu reikalinga išoriniu tiek+ju pagalba. Jei jus esate sudare
  2989. sandorius darbams atlikti, tai neišvengiamai tenka administruoti juos. Tai steb+jimas
  2990. ir tikrinimas, ar tiek+jai laiku atlieka sutartus darbus.
  2991. Tiek?ju atliekamu darbu ataskaitos
  2992. Tiek+ju darbu ataskaitos yra tiek pat svarbios, kaip ir projekto grup+s nariu
  2993. ataskaitos. Tiek+ju darbu rezultatai turi buti gaunami laikantis jusu projekto darbu
  2994. grafiko, ir grup+s nariu atliekamos užduotys gali priklausyti nuo ju.
  2995. 88
  2996. Ataskaitu apie atliktus darbus teikimas turi buti numatytas sandorio darbu
  2997. užduotyje (SOW). Ryšiai su tiek+jais yra daugiau formalaus pobudžio ir turi teisine
  2998. potekste.
  2999. Netgi jei tiek+ju ataskaitu detal+s yra nurodytos darbu užduotyje (SOW),
  3000. projekto vadovas turi isitikinti, kad pateikiami reikiami duomenys ir reikiamo
  3001. pavidalo. Savaitin+se ataskaitose turi buti aiški informacija apie tiek+jo pasiektus
  3002. rezultatus, nurodant atliktu darbu procenta, rezultatu pristatymo datos patvirtinima,
  3003. problemas ir rizika, d+l ko gali buti v+luojama pateikti rezultatus.
  3004. Kai kurie projektu vadovai organizuoja m+nesinius ar kitokio dažnumo
  3005. susitikimus su tiek+jais darbu eigai apžvelgti ir problemoms apsvarstyti.
  3006. Nesutarimu su tiek?jais aiškinimasis
  3007. Projekto grup+s nariai ir tiek+jas kai kuriuos užduoties tiek+jams punktus gali
  3008. suprasti skirtingai. Gali buti nesutarimu d+l programavimo technologiju (pvz.,
  3009. senuju ar objektinio programavimo) pasirinkimo. Neigiama poveiki gali tur+ti „ego
  3010. veiksnys“ (aš esu labai protingas, darykite kaip pasakysiu). Galimi gincai ir d+l
  3011. platformos.
  3012. Tiekimu v?lavimai
  3013. Kai gaunama informacija apie tiekimu v+lavimus, reik+tu v+liausia ataskaitos
  3014. apie projekto stovi versija išplatinti suinteresuotiems asmenims. Toliau projekto
  3015. vadovas tur+tu imtis tokiu veiksmu:
  3016. - susitikti su tiek,ju ir gauti daugiau specifin+s informacijos apie tiekimo
  3017. v+lavima. Gal imanoma sutrumpinti v+lavimo laika ar pateikti dali produkcijos,
  3018. kokiu veiksmu imasi ir kokias problemas sprendžia tiek+jas tokioje situacijoje;
  3019. - informuoti savo organizacijos pirkimu ir teis,s departamentus. Be ju sutikimo
  3020. jus netur+tum+te keisti savo darbu grafiko, nutraukti sandori ar reikalauti baudu;
  3021. - peržiur,ti v,lavimo itaka visam projekto planui. Bet koks tiekimo v+lavimas
  3022. reikalauja peržiur+ti projekto apimti, darbu grafika, biudžeta, reikalavimus
  3023. ištekliams. D+l tiekimo v+lavimo atsiranda nauji rizikos veiksniai ir butina peržiur+ti
  3024. rizikos valdymo plana;
  3025. - informuoti sponsoriu kaip galima greiciau ir nurodyti jam galima v+lavimu
  3026. itaka projekto planui. Jei ta itaka yra svari, sponsorius gali šia problema kelti i
  3027. aukštesni lygmeni, šnek+tis su tiek+jo vadovybe;
  3028. - informuoti akcininkus kaip galima greiciau. Tiekimu v+lavimai gali tapti
  3029. gandu apie projekto gyvybinguma priežastimi, tod+l geriau, kad akcininkai žinotu
  3030. tuos v+lavimo faktus.
  3031. 89
  3032. Atsiskaitymai su tiek?jais
  3033. Sandoriuose su tiek+jais nurodoma, kaip su jais bus atsiskaitoma.
  3034. Atsiskaitymai gali buti reguliarus arba susieti su atliktu darbu pri+mimu. Netgi jei
  3035. organizacijos finansu departamentas tvarko atsiskaitymus, projekto vadovas yra
  3036. pirmasis saskaitu gav+jas.
  3037. Jei jus esate atsakingas už mok+jimo saskaitu patvirtinima, pasitikrinkite, kad
  3038. suprantate gauta saskaita ir esate dalyvaves rengiant to mok+jimo garantija.
  3039. Jei tiek+jui turi buti mokama remiantis darbu grafike numatytais rezultatais,
  3040. jus turite patvirtinti tu rezultatu gavima ir pri+mima. Tam turi buti peržiur+ta ir
  3041. patikrinta tiek+jo pristatytos produkcijos kokyb+ ir tik tada tvirtinamas mok+jimas.
  3042. Tiek+jo žmoniu išlaidoms apmok+ti turi buti pateikiami kvitai ir kokiems
  3043. tikslams tos išlaidos buvo padarytos. Jei nesate tikras pateiktos saskaitos
  3044. teisingumu, kreipkit+s i savo organizacijos finansininka, kad jis peržiur+tu ta tiek+jo
  3045. saskaita.
  3046. Jeigu jums n+ra aiški sandoryje nustatyta atsiskaitymu tvarka, kreipkit+s i
  3047. savo organizacijos pirkimu padalini ir prašykite paaiškinti. Jie juk yra sandoriu
  3048. ekspertai ir gali pad+ti jums. Jei jusu ir tiek+jo nuomon+s d+l atsiskaitymo sumos
  3049. skiriasi, reik+tu kviestis pirkimu eksperta gincui išspresti.
  3050. Reikalu su tiek?jais tvarkymas
  3051. Dalykiški santykiai.
  3052. Projekto eigoje grupei tenka tur+ti „aukšto lygio“ santykius su tiek+ju.
  3053. „Aukštas lygis“ reiškia, kad yra numatyti formalus susirinkimai, kuriu metu jus ir
  3054. tiek+jas turite galimybes kelti problemas ir siulyti sprendimus teis+s aktu ir sandorio
  3055. ribose. Jei nepavyksta pasiekti susitarimo d+l sandoryje numatyto, bet darbu
  3056. užduotyje (SOW) gerai neapibr+žto kažkokio darbo, projekto eigos svarstymo
  3057. susirinkime turi buti aiškiai nurodomi trukumai ir ivardinamos problemiškos sritys,
  3058. kuriose tiek+jas nenori toliau testi darbu, nes jie nebuvo numatyti darbu užduotyje.
  3059. Apskritai, tiek+jai veržiasi pad+ti projekto vykdytojams tose srityse, kur jie yra
  3060. kompetentingi. Bet jie tampa irzlus, kai ju prašoma padaryti tai, kas nebuvo aiškiai
  3061. apibr+žta sandorio užduoties rengimo metu. Tai dažniausia projektu vadovu ir
  3062. tiek+ju gincu priežastis.
  3063. Isitikinkite, kad tiek+jas gerai supranta jusu poreikius.
  3064. Su tiek+ju kruopšciai išnagrin+kite sandorio darbo užduoti (SOW), kad
  3065. ateityje nekiltu neaiškumu, ka už sutarta suma reik+jo padaryti.
  3066. Gerai pasirenkite pokalbiams su tiek+ju.
  3067. Laikykit+s griežtumo ir tikslumo derybose.
  3068. 90
  3069. Kartais manoma, kad baigus svarstyti kažkoki klausima yra priimtas ir
  3070. susitarimas. Ne veltui sakoma, kad kuo didesnis sandoris, tuo didesni tiek+jo
  3071. pažadai. Pasistenkite raštu užfiksuoti tuos pažadus ateiciai, kai teks v+l grižti prie
  3072. anksciau svarstyto klausimo. Tada pokalbi jus gal+site prad+ti sakydami, kad norite
  3073. pasitikslinti tai, ka tiek+jas yra kažkada pažad+jes.
  3074. Projekto vykdymo metu tokie numatomi (tylus) susitarimai dažnai sutinkami.
  3075. Tarkime, pvz., jums ir tiek+jui svarstant koki nors projekto komponenta jis sako: „aš
  3076. kai ka pasitikrinsiu ir v+liau grišim prie to komponento. Aš manau, kad musu
  3077. kompanija gali ji pateikti jums veltui“. Ši klausima jus atidedate kažkuriam laikui.
  3078. Vykdant projekta jums prireikia to dalyko. Jei pažadas nebuvo užfiksuotas raštu, jus
  3079. galite tur+ti keblumu su tiek+ju d+l pažado ivykdymo.
  3080. 91
  3081. 13. Projekto kontrol?
  3082. Projekto eigoje vadovas turi pastoviai steb+ti gaunamus rezultatus.
  3083. Nukrypimai nuo projekto plano gali buti persp+jimas, kad reikia daryti pradinio
  3084. (originalaus) plano korekcijas. Projekto eigoje gali atsirasti nauju reikalavimu ir/ar
  3085. pageidavimu pl+sti projekto apimti. Tod+l butina numatyti ir apgalvotai vykdyti
  3086. projekto plano keitimo proceduras.
  3087. Integruotoji keitimu kontrol+s sistema ivertina bendraji keitimu poveiki visam
  3088. projektui ir padeda padaryti juos visuose projekto plano elementuose. Pvz., jei
  3089. daromi projekto apimties keitimai, tai gali tekti koreguoti ir darbu grafika, biudžeta.
  3090. Projekto plano keitimai vercia akcininkus daryti kompromisa tarp pagrindiniu
  3091. projekta ribojanciu veiksniu: apimties, išlaidu, ivykdymo laiko ir kokyb+s.
  3092. 13.1. Integruotoji keitimu kontrol?
  3093. Projekto planavimo faz+je numatytus dalykus v+liau kartais tenka keisti.
  3094. Keitimu priežastis gali buti pasikeitusi verslo strategija, konkurencin+ gr+sm+, nauju
  3095. technologiju atsiradimas, kas nebuvo žinoma planavimo metu.
  3096. Projekto eigoje gali tekti keisti ivairius plano elementus. Kad išvengtume
  3097. chaoso, pakeitus kažkuri plano elementa, nepamirškime atitinkamai pakoreguoti ir
  3098. kitu plano elementu. Tam ir yra reikalinga integruotoji keitimu kontrol+s sistema.
  3099. Keitimu kontrol+ gali buti atliekama ivairiai. Tam, pvz., gali buti sudarytas
  3100. keitimu kontrol+s komitetas iš sponsoriaus, akcininku ir projekto vykdytoju, kurie
  3101. peržiuri visus prašymus ir leidžia daryti keitimus, arba keitimus gali svarstyti
  3102. projekto grup+. Didesniuose ir sud+tingesniuose projektuose keitimu kontrol+
  3103. paprastai turi didesni formalumo laipsni. Nežiurint to, kas peržiuri ir tvirtina
  3104. projekto plano keitimus, apie projekto plane numatytas ribas viršijancius keitimus
  3105. turi buti informuojami akcininkai. Jie išd+sto savo nuomone i tokius keitimus.
  3106. Panagrin+kime smulkiau, ka apima projekto apimties, darbu grafiko, kainos ir
  3107. kitu projekto plano elementu keitimo kontrol+.
  3108. Projekto apimties keitimo kontrol?
  3109. Projekto apimties plano (žiur. 3 skyriu) viena iš daliu yra apimties valdymo
  3110. planas. Projekto vykdymo eigoje, prireikus keisti projekto apimti, vadovaujamasi
  3111. šiuo planu. Apimties keitimo kontrol+ yra bet kokiu projekto apimties keitimu
  3112. valdymas ir dokumentavimas.
  3113. 92
  3114. Štai keletas priežasciu, vercianciu keisti projekto apimti:
  3115. - pagrindiniu projekto rezultatu peržiuros metu nustatyta, kad gauta
  3116. papildomu rezultatu, kurie nebuvo numatyti projekto plane;
  3117. - projekto grup+s nariai parodo, kad reikia keisti projekto reikalavimus;
  3118. - yra formalus prašymas papildyti projekto rezultatus naujais;
  3119. - pasikeit+ kuriamo produkto projektas (struktura, br+žiniai).
  3120. Idealiu atveju projekto apimtis netur+tu buti keiciama be formalaus
  3121. patvirtinimo (leidimo). Taciau projekto vykdytojai, pasikalb+je su vartotojais arba
  3122. savo nuožiura, kartais padaro tai ar taip, kas nenumatyta projekto apimties plane.
  3123. Jei jus pastebite, kad tapote nukrypimo nuo planuotos projekto apimties auka, o
  3124. pakeitimas jau yra padarytas, reik+tu siekti, kad butu išanalizuota pakeitimo itaka
  3125. kitoms projekto dalims ir kad pakeitimas formaliai butu patvirtintas.
  3126. Apžvelkime keleta projekto apimties keitimo žingsniu ir patarimu:
  3127. - naudokime standartin+s formos prašyma projekto apimties keitimams daryti,
  3128. aprašykime norima keitima, jo priežasti ir kas yra prašytojas;
  3129. - išanalizuokime prašomo keitimo itaka projekto biudžetui, darbu grafikui,
  3130. kuriamo produkto kokybei;
  3131. - naudokime patvirtintas proceduras prašymams priimti ar atmesti;
  3132. - apie prašyma keisti projekto apimti informuokime visus akcininkus;
  3133. - patvirtintus keitimus itraukime i projekto plana.
  3134. Projekto apimties keitimai gali iššaukti koregavimo veiksmus ir/ar pradiniu
  3135. tašku (baseline) plane keitima.
  3136. Koregavimo veiksmai. Jus, kaip projekto vadovas, d+l pasikeitusios projekto
  3137. apimties galite nebenor+ti testi projekto. Jums gali tekti imtis veiksmu, kad projektas
  3138. butu sugražintas i ankstesnes v+žes. Tam gali tekti sugaišti kažkiek laiko. Taip pat
  3139. jus galite nor+ti išsiaiškinti, kod+l buvo nukrypta nuo projekto planuotos apimties ir
  3140. ko reik+tu imtis, kad tai neatsitiktu ateityje, pvz., apšviesti projekto grup+s narius
  3141. apimties keitimo klausimais.
  3142. Pradiniu tašku derinimas. Bet koks planuotas ar neplanuotas projekto
  3143. apimties keitimas reikalauja dalies pradinio projekto plano koregavimo. Kaip
  3144. minimum tenka koreguoti projekto apimties apraša. Priklausomai nuo keitimu
  3145. dydžio, taip pat gali tekti keisti darbu grafiko ir biudžeto pradinius taškus.
  3146. Projekto apimties keitimas gali tur+ti žymia itaka suplanuotam darbu grafikui.
  3147. 93
  3148. Darbu grafiko kontrol?
  3149. Projekto grup+s nariu darbo ataskaitu ir ju atitikimo projekto darbu grafikui
  3150. peržiuros tikslas yra isitikinti, ar projektas vyksta normalia vaga, ar reikalingi kokie
  3151. nors keitimai, galintys pagerinti kritinio kelio darbus. Darbu grafiko kontrol+ yra bet
  3152. kokio darbu grafiko keitimo ir tokiu keitimu dokumentavimo procesas.
  3153. Projektams valdyti skirta programin+ iranga yra puiki priemon+, igalinanti
  3154. kontroliuoti, kaip laikomasi darbu grafiko. Ji gali pateikti individualiu užduociu
  3155. planuota pradžios ir pabaigos laiku palyginimo su tikruoju laiku rezultata,
  3156. prognozuoti bet kokiu pradinio darbu grafiko pakeitimu poveiki atskiroms
  3157. užduotims, kritiniam darbu keliui ir projekto pabaigos terminui. Taip pat galima
  3158. modeliuoti ivairius „o kas, jeigu“ scenarijus, steb+ti, kokia itaka atskiroms projekto
  3159. faz+ms ar galutiniam terminui turi užduociu trukm+s pakeitimas arba naujos
  3160. papildomos užduoties prid+jimas prie patvirtinto projekto plano.
  3161. Projekto grup+s nariu darbo ataskaitos ir kitu ataskaitos visu pirma
  3162. naudojamos kritinio kelio darbu eigai ivertinti. Prisiminkime, kad kritinis kelias –
  3163. tai ilgiausias kelias projekto darbu diagramoje, ir bet kokios užduoties jame atlikimo
  3164. v+lavimas gali pailginti viso projekto laika.
  3165. Darbu grafiko kontrol+s rezultatai – tai grafiko atnaujinimai, kitu projekto
  3166. elementu korekcijos, igyta patirtis.
  3167. Darbu grafiko atnaujinimai – tai bet kokie projekto kalendorinio plano
  3168. pakeitimai. Dažniausiai jie atliekami kas savaite, remiantis projekto grup+s nariu
  3169. darbo ataskaitomis ir gautu rezultatu palyginamu su grafiko pradiniu tašku
  3170. duomenimis.
  3171. Kitu projekto elementu korekcijos. Prireikus keisti darbu grafika,
  3172. neišvengiamai tenka koreguoti ir kitus projekto elementus – išteklius, biudžeta,
  3173. komunikacijas, kokybe, rizika.
  3174. Igyta patirtis. Projekto vykdytojai sužino, d+l kokiu priežasciu teko keisti
  3175. darbu grafika ir ka reik+tu daryti, kad kituose projektuose tokiu keitimu butu
  3176. išvengta.
  3177. Projekto apimties ir darbu grafiko keitimai reikalauja papildomu išlaidu.
  3178. Išlaidu kontrol?
  3179. Tai procesas, kurio metu tikrinamos padarytos išlaidos, nustatomi nukrypimai
  3180. nuo pradiniu biudžeto tašku, imamasi reikiamu korekciju (pvz., d+l l+šu stygiaus
  3181. galbut bus kažko atsisakoma: funkcionalumo, kokyb+s, kt.).
  3182. 94
  3183. Išlaidu kontrol+s rezultatas – ivertintu kainu peržiura, kitu projekto elementu
  3184. korekcijos, igyta patirtis.
  3185. Ivertintu kainu peržiura. Laikui b+gant ištekliu kainos kinta. Planavimo faz+s
  3186. metu jos gal+jo buti vienokios, o projekto vykdymo metu jos gali buti jau kitokios.
  3187. Ivertinus planuotos kainos ir einamosios kainos skirtuma, reikia imtis korekciniu
  3188. veiksmu.
  3189. Kitu projekto elementu korekcijos ir igytos patirties požiuriu samprotavimai yra
  3190. panašus, kaip ir darbu grafiko kontrol+s atveju.
  3191. Kitu projekto plano elementu keitimo kontrol?
  3192. Projekto apimtis, darbu grafikas, biudžetas yra pagrindiniai kontrol+s
  3193. taikiniai. Taciau be ju projekto plane yra ir kitos dalys, kurias taip pat gali reik+ti
  3194. keisti projekto eigoje. Žvilgtelkime dar i keturis elementus: ištekliu keitima,
  3195. reikalavimu keitima, infrastrukturos keitima ir konfiguracijos keitima.
  3196. Ištekliu keitimas. Kai tik projekto grup+ papildoma nauju nariu arba ja palieka
  3197. narys, butina užfiksuoti darbuotojo pasikeitimo priežasti, naujo nario ir iš+jusio
  3198. žmogaus pavarde, pasikeitimo poveiki projektui.
  3199. Reikalavimu keitimas. Tai sud+tinga valdymo sritis. Jei reikalavimai yra
  3200. papildomi naujais arba keiciami norint pagerinti ju aiškuma, butina atkreipti d+mesi
  3201. i tai, ar tokie pakeitimai neturi itakos projekto apimciai. Bet koks naujas
  3202. reikalavimas turi buti išanalizuotas keitimo kontrol+s proceso metu.
  3203. Infrastrukturos keitimas. Infrastruktura – tai tokie elementai, kurie ilga išlieka
  3204. pabaigus projekta. Pvz., projekto grup+s nariai gal+jo planuoti, kad duomenu baz+s
  3205. valdymo sistema leis UNIX platformoje, taciau tinklo tvarkymo grup+ papraš+
  3206. pastaraja pakeisti i WINDOWS. Infrastrukturos elementai, kurie gali buti keiciami:
  3207. - skaiciavimo sistema;
  3208. - programin+s irangos kurimo aplinka;
  3209. - serverio operacin+ sistema;
  3210. - tinklo infrastruktura;
  3211. - tiekimo metodologijos.
  3212. Konfiguracijos keitimas. Dažniausiai projekto grup+ sprendimus d+l
  3213. programin+s ar aparatin+s irangos konfiguracijos daro tada, kai mato, jog ju
  3214. sukurtas produktas geriau dirbtu kitaip sukonfiguruotoje aplinkoje. Dažnai
  3215. sutinkamas konfiguracijos keitimo pavyzdys yra toks. Duomenu baz+s projektuotojai
  3216. pasirenka vienokia indeksu sistema ir naudoja ja projektuojamoje baz+je. Bet
  3217. programuotojai, rašantys programas darbui su tokia baze, gali manyti, kad kitokia
  3218. indeksu sistema yra geresn+. Taip gimsta konfiguracijos keitimo prašymas.
  3219. 95
  3220. Konfiguracijos keitimai gali buti labai paprasti ir gana sud+tingi. Tai
  3221. priklauso nuo konfiguracijos prigimties ir ko tikimasi iš programin+s ar aparatin+s
  3222. irangos. Taciau dažniausiai konfiguracijai pakeisti nereikia daug laiko (pakanka
  3223. poros valandu), tod+l tai n+ra didel+ kliutis projektams. Nereik+tu pamiršti, kad kai
  3224. kurie konfiguracijos keitimai reikalauja iš naujo pakrauti (reboot) sistema ir tod+l
  3225. konfiguracijos keitimo rezultatai tampa prieinami tik po kažkurio laiko.
  3226. 13.2. Kokyb?s kontrol?
  3227. Kokyb+s klausimas dažnai susilaukia mažesnio d+mesio nei projekto
  3228. apimties, biudžeto ar darbu grafiko kontrol+s klausimai. Taciau kokyb+s kontrol+s
  3229. stoka gali skaudžiai atsiliepti projektui. Kokyb+s kontrol+ yra procesas, kurio metu
  3230. stebima, ar projekto rezultatai atitinka nustatytu standartu reikalavimus, ar nereikia
  3231. daryti atitinkamu keitimu, kad butu pašalintos neigiama poveiki kokybei darancios
  3232. priežastys. Kokyb+s valdymo planas (žiur. 7 skyriu) yra specifiniu kontrol+s veiklu
  3233. pagrindas.
  3234. Kokyb+ kontroliuojama visa projekto vykdymo laika. Projekto darbu grafiko
  3235. kontroliniai taškai žymi, kada turi buti gauti pagrindiniai rezultatai arba turi buti
  3236. užbaigta projekto faz+. Kokyb+s tikrinimo priemon+mis ir budais isitikinama, ar
  3237. gauti rezultatai yra tinkamo lygio. Kokyb+s tikrinimo veiklos yra svarbi projekto
  3238. faz+s užbaigimo tvirtinimo dalis.
  3239. Tarp ivairiu projekto darbu rezultatu kokyb+s sekimo budu bene labiausiai
  3240. išsiskiria tikrinimas (testavimas). Patikrinus kokybe galimi tokie tolesni žingsniai
  3241. projekte: užduoties atlikimas iš naujo, keitimu darymas, rezultatu pri+mimas,
  3242. nežiurint, kad yra defektu.
  3243. Tikrinimas (testavimas)
  3244. IT projektuose tikrinimas dažniausiai vadinamas testavimu.
  3245. Testavimui atlikti paprastai reikia laiko. Testavimas yra ikyrus darbas.
  3246. Kažkoks modulis leidžiamas dar ir dar karta, jo darbas tikrinamas ivairiais
  3247. požiuriais.
  3248. IT projektams bendros yra šios testavimu rušys:
  3249. Modulio testavimas.
  3250. Moduliu rinkinio (unit) testavimas. Tai, pvz., algoritmu rinkinys kažkokio tipo
  3251. uždaviniams spresti: piešti grafikams, apdoroti vaizdams, spausdinti ataskaitoms, kt.
  3252. Sistemos testavimas. Tai visos sistemos testavimas ir jis gali trukti ilgai.
  3253. Tikrinamas funkcionalumas, veikimo greitis, tikslumas, saugumas, t. t.
  3254. 96
  3255. Tinkamumo vartotojams testavimas (UAT – User Acceptance Testing). Ta
  3256. atlieka nedidelis vartotoju ratas kažkuri laika. Stebima, ar n+ra klaidu (bugs),
  3257. greicio, loginiu ar apkrovos problemu. Sistema turi buti tokia, kokios tik+josi
  3258. vartotojai.
  3259. Tinkamumo imonei testavimas (FAT – Factory Acceptance Testing). Dideles
  3260. sistemas testuoti yra geriausia tose vietose, kuriose jos buvo sukurtos. Pvz., oru
  3261. prognoz+s radaru sistema, kuri buvo papildyta nauja aparatine ir programine iranga.
  3262. Visa tai išbandoma pas kur+ja (pardav+ja) ir tik po to perkeliama i pirk+ju
  3263. nurodomas vietas. Šitoki testavimo buda naudoja dideliu valstybiniu užsakymu
  3264. vykdytojai.
  3265. Tinkamumo konkreciai vietai testavimas(Site Acceptance Testing). Produktas
  3266. testuojamas pristacius ji i pirk+jo nurodyta vieta. Pvz., anksciau tur+tas radaru
  3267. sistemos pavyzdys. Nors ji buvo išbandyta kur+jo aplinkoje, taciau dar patikrinama,
  3268. kaip sistema veikia pirk+jo aplinkoje.
  3269. Testavimas visada yra svarbus IT projekto kokyb+s patvirtinimo žingsnis,
  3270. taciau kai kuriais atvejais reikia dar daugiau tikrinimu.
  3271. Geografiškai išsibarsciusi grup,. Projekto grup+ dažnai buna išsid+sciusi
  3272. keliose vietose. Programin+ iranga gali susid+ti iš keleto moduliu, kuriuos kuria
  3273. skirtingos programuotoju grup+s. Nors ryšys tarp grupiu ir yra geras, taciau
  3274. betarpišku asmeniniu kontaktu nebuvimas gali padidinti skirtingo supratimo rizika,
  3275. gali iššaukti skirtumus moduliuose, kas tur+tu itakos visam programu paketui.
  3276. Tokiais atvejais reik+tu detalesnio kiekvieno modulio testavimo.
  3277. Tiek,ju pristatomi produktai. Tiek+ju pristatomu produktu testavimas turi
  3278. ypatinga reikšme. Ypatumas yra tame, kad testavimo budas ir laikas turi buti
  3279. numatyti sandoryje. Tiek+jo pristatyto produkto ir visos likusios sistemos
  3280. integruotasis testavimas duoda atsakyma, ar pristatytas produktas yra priimtinas.
  3281. Tiek+jo produkto pri+mimas reiškia, kad jam už darba turi buti apmok+ta. Taigi šiais
  3282. testais turi buti patikrintas visu sandorio darbams keltu reikalavimu igyvendinimas.
  3283. Nors testavimas yra dažniausiai naudojamas IT projektu kokyb+s kontrol+s
  3284. budas, taciau jis n+ra vienintelis.
  3285. Kiti kokyb?s kontrol?s budai ir priemon?s
  3286. Pareto diagrama. Ji naudojama laike atsirandanciu problemu svarbai ir
  3287. dažniui pavaizduoti. Pareto (Vilfredo Pareto) diagramos pagrindas yra vadinamoji
  3288. 80/20 taisykl+. Šis mokslininkas pasteb+jo, kad 80% turto Italijoje priklauso 20% jos
  3289. gyventoju. Šis principas buvo perkeltas i daugeli disciplinu (pvz., manoma, kad 80%
  3290. projekto darbu padaro 20% darbuotoju). Taikant ši principa kokyb+s kontrol+je,
  3291. 97
  3292. sakoma, kad didžiosios projekto defektu dalies priežastis yra nedidelis problemu
  3293. rinkinys. Pareto diagrama padeda atskirti, kurios problemos yra svarbiausios ir turi
  3294. didžiausia poveiki projektui. Problemos atvaizduojamos staciakampiais, išd+stytais
  3295. maž+jimo tvarka. Kuo problema dažnesn+, tuo didesnis staciakampis, ir jai išspresti
  3296. tur+tu buti skiriama daugiau d+mesio (žiur. 13.1 pav.).
  3297. Pareto diagramos tikslas yra dvejopas:
  3298. - pavaizduoti defektu reliatyvia svarba;
  3299. - nurodyti problemas, kurioms išspresti turi buti dedama daugiausia pastangu
  3300. ir kurios daro didžiausia poveiki projektui.
  3301. 13.1 pav. dažniausiai iškylancios problemos yra A ir B. Išsprendus vien tik jas
  3302. butu atsikratyta 60-70% visu problemu. Tod+l joms tur+tu buti skiriamas pagrindinis
  3303. d+mesys.
  3304. Kontrolin,s diagramos yra naudojamos kontroliuojamo parametro
  3305. svyravimams laike pavaizduoti. Jos dažniausiai naudojamos apdirbamojoje
  3306. pramon+je. Tokiose diagramose svarbios yra vidutin+, viršutin+ ir apatin+ leistinos
  3307. reikšm+s (žiur. 13.2 pav.). Pvz., reikia ištekinti tam tikro diametro detales. Realiai jos
  3308. bus kažkiek didesn+s ar mažesn+s. Jei kontrolierius nustato, kad ju diametras yra
  3309. tarp viršutin+s ir apatin+s leistinu ribu, tokios detal+s yra tinkamos. Geriausia, kai ju
  3310. diametras buna artimas vidutinei reikšmei.
  3311. Statistin, atranka. Jeigu jus turite daugelio darbu rezultatus (pvz., daug
  3312. ištekintu detaliu), visu ju tinkamumui ivertinti reik+tu atlikti daug matavimu. Tai
  3313. užimtu daug laiko ir butu brangu. Pasitelkus statistin+s atrankos metoda, atsitiktinai
  3314. paimami tik keliu darbu rezultatai, jie išmatuojami ir sprendžiama apie visu darbu
  3315. rezultatu (visos detaliu partijos) kokybe.
  3316. Problemos
  3317. dažnumas
  3318. 1000
  3319. 750
  3320. 500
  3321. 250
  3322. A B C D E problema
  3323. Suvestinis
  3324. procentas
  3325. 100%
  3326. 75%
  3327. 50%
  3328. 25%
  3329. 13.1 pav. Pareto diagrama
  3330. 98
  3331. Projekto strukturin, (blokin,) schema ir proceso diagrama. Apie jas
  3332. rašyta 7 skyriuje, nagrin+jant kokyb+s planavimo klausimus. Strukturine schema
  3333. paprastai atvaizduojami saryšiai tarp ivairiu projekto elementu. Šitokia schema arba
  3334. duomenu seku diagramu (DFD – Data Float Diagram) serijos padeda numatyti
  3335. galimu problemu atsiradimo vieta ir laika. Tod+l tokios diagramos gali buti labai
  3336. naudingos ir projekto rezultatu kontrol+s metu, nustatant problemos atsiradimo
  3337. priežasti.
  3338. Tendenciju analiz,. Tai matematiniai metodai, igalinantys prognozuoti
  3339. defektu atsiradima, remiantis anksciau sukauptais rezultatais.
  3340. Testavimas ar kitokie kontrol+s budai naudojami tam, kad nustatytume, ar
  3341. nereikia imtis priemoniu prastos kokyb+s rezultatams pagerinti.
  3342. Veiksmai kokyb?s neatitikimo atvejais
  3343. Aptikus projekto rezultatu (tarpiniu ar galutiniu) kokyb+s neatitikimu,
  3344. sprendžiama, kokiu veiksmu reik+tu imtis trukumams šalinti. Dažniausiai imamasi
  3345. tokiu veiksmu: perdarymo, projekto vykdymo proceso pareguliavimo, susitaikymo su
  3346. atsiradusia blogybe.
  3347. Perdarymas. Tai bet kuri defektu šalinimo veikla. Pvz., patikrintame
  3348. programin+s irangos modulyje aptikus neatitikimus, perrašoma jo programa.
  3349. Perdarymams reikia laiko ir l+šu, tod+l gali tekti daryti projekto darbu grafiko
  3350. ir biudžeto pakeitimus.
  3351. Sprendimas d+l produkto perdarymo priklauso nuo aptikto defekto sunkumo
  3352. ir jo itakos galimybei naudoti produkta. Apie defekta reik+tu informuoti sponsoriu,
  3353. akcininkus, klientus ir itraukti juos i sprendimo pri+mima.
  3354. Projekto vykdymo proceso pareguliavimas. Bet kurio proceso pareguliavimas
  3355. gali atsiliepti visam projektui. Jeigu neaišku, ar proceso pareguliavimas palies tik
  3356. nedidele darbuotoju grupele ir netur+s platesniu pasekmiu, geriausia išanalizuoti
  3357. proceso pareguliavimo pasekmes ir gauti formalu leidima daryti tai.
  3358. 5,06
  3359. 5,00
  3360. 4,94
  3361. Viršutin' riba
  3362. Vidutin' reikšm'
  3363. Apatin' riba
  3364. 13.2 pav. Kontrolin+ diagrama
  3365. 99
  3366. Susitaikymas su atsiradusia blogybe. Jei projekte sukurto produkto išleidimas
  3367. numatytu laiku yra daug svarbesnis už neatitikimu ištaisyma, tuomet tenka sutikti
  3368. su žemesne produkto kokybe. Neištaisytu trukumu (defektu) bendroji itaka turi buti
  3369. išanalizuota, su tuo turi buti supažindinami projekto akcininkai ir gautas ju
  3370. sutikimas išleisti ne visai kokybiška produkta. V+liau pasteb+ti produkto trukumai
  3371. bus šalinami, leidžiant patobulinimus (upgrade).
  3372. Dar vienas svarbus kokyb+s kontrol+s aspektas yra dokumentu kokyb+.
  3373. Dokumentu kokyb?
  3374. IT projektuose sukuriami techninio ir netechninio pobudžio dokumentai. Ju
  3375. kokybe (turiniu, kalbos taisyklingumu, aiškumu, kt.) taip pat turi buti rupinamasi.
  3376. Tai produkto dokumentai vartotojams, vartotoju mokymo medžiaga, pagalbos
  3377. teikimo (help-desk) medžiaga, dokumentai priežiuros grup+ms.
  3378. Dokumentai vartotojams. Tai instrukcijos, kt.
  3379. Vartotoju mokymo medžiaga.
  3380. Pagalbos teikimo (help-desk) medžiaga. Projekto vykdytojai dažnai
  3381. pasirupina, kad butu sukurta grup+ žmoniu, kurie vartotojams teiktu konsultacijas,
  3382. pagalba neaiškumu atvejais, dirbant su projekte išleistu produktu.
  3383. Dokumentai priežiuros grup,ms. Prie projekto rezultatu kokyb+s prisideda
  3384. tikslus ir patogus dokumentai sukurto produkto prižiur+tojams.
  3385. Serveriu administratoriai turi žinoti, kokia itaka serveriams gali tur+ti naujai
  3386. idiegtas produktas. Tas pat taikytina ir asmeniniu kompiuteriu (PC) prižiur+tojams,
  3387. nes idiegta nauja sistema gali tur+ti poveiki ir klientu kompiuteriams. Tod+l tur+tu
  3388. buti parengti atitinkami dokumentai priežiuros klausimais.
  3389. Projekte sukurto produkto priežiuros dokumentu taip pat gali reik+ti
  3390. duomenu baziu administratoriams, kompiuteriu tinklo ir kitiems specialistams.
  3391. 13.3. IT projektu kokyb?s kontrol?
  3392. IT projektuose kokyb+s kontrol+ pradedama žiurint:
  3393. - ar laikomasi gerai žinomu ir placiai paplitusiu standartu;
  3394. - ar projekto pradžioje sukurta tokia aplinka (teisin+, organizacin+,
  3395. technologin+), kuri garantuotu s+kme.
  3396. Pasirengimui spresti min+tus klausimus projekto grup+ sugaišta daug laiko.
  3397. Tam reikia supirkti ivairius dalykus ir buti pasišventusiems projektui.
  3398. Panagrin+kime kiekviena iš šiu klausimu atskirai.
  3399. 100
  3400. Standartai
  3401. IT imon+s, kurios laikosi standartu, pasiekia geresniu rezultatu. Pvz., kuriant
  3402. programine iranga laikomasi tokiu standartu:
  3403. - naujos programos rašomos taip, kad joms leisti pakaktu XML naršyl+s;
  3404. - naujose programose naudojamos Web funkcijos, kaip J2EE, o ne lokalios;
  3405. - naujose programose perduodant duomenis klientui naudojamas SOAP
  3406. (Simple Object Access Protocol) protokolas (prisiminkime, kad tai OSI modelio
  3407. transporto lygmens standartu rinkinys).
  3408. Min+ti standartai greiciausiai n+ra visa apimantys, ir IT imon+ gali jais
  3409. nesivadovauti. Bet sutikime, kad jie yra pagrindiniai, daugumai suprantami, remiasi
  3410. visuotinai pripažintais protokolais kaip rišamaja medžiaga. Diegiant šiuos
  3411. standartus igyjamas tvirtas pagrindas naujai programinei irangai kontroliuoti
  3412. placiame vartotoju rate.
  3413. IT projektu vadovai tur+tu sukviesti visus akcininkus ir išsiaiškinti, ar visiems
  3414. priimtini standartai, kuriuos numatoma diegti. Tai gal+tu buti šie standartai:
  3415. - dokumentai, kaip turi buti irengiami serveriai;
  3416. - darbo vietu irengimo standartai, apimantys operacine sistema, kontoros
  3417. automatine iranga, naršykles, valdymo pulto (panel) nustatymus, kt.;
  3418. - programin+s irangos kurimo standartai;
  3419. - kompiuteriu tinklo irengimo standartai, iskaitant tinklo veikimo protokolus.
  3420. Standartu organizacijos
  3421. Standartu organizacijos rengia pacius ivairiausius standartus. Viena iš ju yra
  3422. Tarptautin+ standartu organizacija (ISO – International Standards Organization).
  3423. Kokyb+s kontrolei imon+s naudoja ISO 9000 standarta. Kadangi ISO 9000 yra
  3424. didelis standartas, tikriausiai internete galima po truputi surinkti informacija apie ji
  3425. bei kaip gimsta ISO standartai ir kokie standartai yra prieinami.
  3426. DMTF (Distributed Management Task Force) standartu organizacija rengia
  3427. sistemu valdymo budu ir sasaju standartus. Pvz., Microsoft savo leidžiamuose
  3428. Windows naudoja WBEM (Web-Based Enterprise Management) standarta, kuri yra
  3429. parengusi min+ta standartu organizacija.
  3430. IEEE (Institute of Electronic and Electric Engineers) yra parengusi placiai
  3431. žinomus tinklu protokolus (protokolas – tai standartu rinkinys). Pvz., IEEE 802.11
  3432. yra bevielio vietinio tinklo (WLAN) standartas.
  3433. ITIL (Information Technology Infrastructure Library) yra dar viena naudinga ir
  3434. idomi standartu organizacija, kuri specializuojasi darbin+s aplinkos (serveriu, tinklo
  3435. infrastrukturos, mainfreim‘u, kt.) valdymo gerinimu srityje. ITIL organizacijai
  3436. 101
  3437. priskiriamas posakis, kad visu pirma reikia suprasti verslo procesus ir tik po to
  3438. taikyti technologijas.
  3439. ANSI (American National Standards Institute) – tai standartu organizacija,
  3440. kuri projektu valdymo kontekste idomi tuo, kad Guide to the PMBOK yra jos
  3441. standartas.
  3442. Standartu organizacijos yra id+je daug pastangu kurdamos standartus, kad
  3443. skaiciavimu sistemos gal+tu sklandžiai saveikauti tarpusavyje. Projektu vadovai
  3444. tur+tu žinoti standartus ir laikytis ju.
  3445. Projektu valdymo kokyb?s gerinimas
  3446. Yra daug budu projektu kokybei gerinti. Visu pirma reik+tu ivertinti savo
  3447. organizacijos galimybes vykdyti projektus aukštu lygiu. Tam gal+tu pasitarnauti
  3448. CMM (Capability Maturity Model) modelis [CMM].
  3449. CMM modelyje skiriami penki organizaciju gebjimo lygiai, kur aukštesnieji
  3450. yra paremti žemesniaisiais. Dauguma organizaciju pirmuosius savo projektus atlieka
  3451. žemiausiu, 1-uoju gebjimu lygiu. Šie penki gebjimu (igudžiu) lygiai CMM
  3452. modelyje charakterizuojami taip:
  3453. 1 lygis – pradinis (initial). Šis gebjimu lygis rodo, kad kiekvienas projektas
  3454. organizacijoje vykdomas kaip specialus vienkartinis procesas. Dažnai tai daroma
  3455. chaotiškai, neorganizuotai, neturint jokiu formaliu planu ar taisykliu. Veiklos yra
  3456. neapibržtos ir nekontroliuojamos.
  3457. 2 lygis – kartojamasis (repeatable). Organizacijoje yra numatyta tam tikra
  3458. projektu vykdymo tvarka, padedanti vertinti kaina, rengti darbu grafika, vertinti
  3459. rezultatus. Taciau tvarka dar yra tobulintina, todl kiekviename naujame projekte
  3460. daromi žingsniai projektu vykdymui gerinti.
  3461. 3 lygis – apibržtasis (defined). Projektu vykdymo procesas yra apibržtas ir
  3462. standartizuotas. Visi projektai organizacijoje atliekami nustatyta tvarka, naudojami
  3463. standartiniai dokumentai, reikalavimai, tvirtinimai ir kiti veiksmai projekto
  3464. rezultatams pasiekti. Taciau informacija apie nustatytos tvarkos ir atliekamu veiklu
  3465. efektyvuma nra renkama.
  3466. 4 lygis – kiekybiškasis (quantitative, managed). Projekto vykdymo metu
  3467. organizacija renka ivairius rodiklius. Projektas yra valdomas stebint kiekybinius ir
  3468. kokybinius rodiklius. Veiklos yra ne tik apibržtos, bet ir ju efektyvumas
  3469. kontroliuojamas naudojant ivairius rodiklius.
  3470. 5 lygis – opimizuojantysis (optimizing). Projektu vykdymo procesas yra
  3471. nuolatos tobulinamas, išnaudojant matuojamus kiekybinius rodiklius kaip grižtamaji
  3472. ryši.
  3473. 102
  3474. Bet kokiu IT technologiju diegimo skm priklauso nuo projekta vykdancios
  3475. IT organizacijos gebjimo greitai ir protingai diegti projektu valdymo metodologijas
  3476. ir nuosekliai laikytis ju. Tik suprasdami savo organizacijos galimybes imtis projektu
  3477. gerinimo veiksmu, diegti placiai žinomus standartus, galime tiktis projektu
  3478. ivykdymo reikiamu kokybs lygiu.
  3479. 13.4. Rizikos valdymo kontrol?
  3480. Projekto planavimo fazje buvo ivardinti rizikos veiksniai (nepageidaujami
  3481. ivykiai, pvz., sumažjo finansavimas, sugedo iranga, iš darbo išjo žmogus, kt.) ir
  3482. parengtas reagavimo i juos planas. Rizikos valdymas – tai procesas, kurio metu
  3483. atliekami reakcijos i rizikos veiksnius veiksmai. Šis procesas nra vien plane
  3484. ivardintu rizikos veiksniu stebsena. Jo metu taip pat vertinamas atliekamu
  3485. reakcijos veiksmu efektyvumas.
  3486. Rizikos valdymas apima ir nauju rizikos veiksniu ivardijima, kurie gali
  3487. atsirasti bet kuriuo projekto vykdymo metu. Nepaisant rizikos veiksniu ivardijimo
  3488. detalumo pradiniame plane, pasikeitusios projekto salygos, verslo pokyciai ir kiti
  3489. projekto plano komponentu keitimai gali sukelti naujus rizikos veiksnius, i kuriuos
  3490. taip pat turtu buti atsižvelgiama.
  3491. Rizikos valdymas turi glaudu ryši su projekte iškylanciu problemu valdymu.
  3492. Iškilusios problemos turi buti sprendžiamos, vertinama ju sprendimo eiga, keliamos
  3493. naujos problemos.
  3494. Rizikos valdymo nagrinjima pradkime nuo reakcijos i projekto plane
  3495. numatytus rizikos veiksnius rezultatu.
  3496. Reakcijos i rizikos veiksnius rezultatu valdymas
  3497. Rizikos planavimo metu buvo ivardinti projekto rizikos veiksniai ir, remiantis
  3498. ju pasirodymo tikimybe ir galimo poveikio projektui laipsniu, surikiuoti prioriteto
  3499. tvarka. Reakcijos i kiekviena didesnio prioriteto rizikos veiksni plane buvo numatyti
  3500. veiksmai, kurie pad+tu sumažinti rizikos veiksnio itaka projektui.
  3501. Prevencin+s (apsisaugojimo) priemon+s. Rizikos veiksniams, kuriu galima
  3502. butu išvengti ar sušvelninti ju itaka projektui, valdyti yra specifiniai budai, kaip,
  3503. pvz., nauju užduociu itraukimas i darbu grafika.
  3504. Tokiais atvejais tur+tu buti atliekami plane numatyti veiksmai ir vertinama,
  3505. kaip tie veiksmai padeda pašalinti arba sumažinti rizikos veiksnio itaka projektui.
  3506. Jei atliekami veiksmai nesumažina rizikos, reik+tu peržiur+ti reakcijos i rizikos
  3507. veiksni buda ir arba prisiimti rizika, arba imtis naujo reakcijos budo.
  3508. Peržiurint veiksmus (reakcijos buda), kurie neduoda laukiamu rezultatu,
  3509. butina isitikinti ar rizikos veiksnys n+ra pakites d+l kokiu nors aplinkybiu. Jei
  3510. 103
  3511. pastebite, kad turite reikala su pakitusiu rizikos veiksniu, gali reik+ti visai kitokio
  3512. reakcijos i ji budo.
  3513. Veiksmai nenumatytais atvejais. Kai susiduriama su projekto plane
  3514. nenumatytais atvejais, naudojamas kitoks reakcijos i rizikos veiksnius budas. Tokiais
  3515. atvejais ir rizika yra valdoma kitaip. Rizikos planas nenumatytiems atvejams
  3516. pradedamas naudoti tik tada, kai iš tikro atsitinka nepageidaujamas ivykis (pasikeit+
  3517. istatymai, ivyko streikas, kt.). Tuomet susiduriama su rizikos suk+l+jais (risk trigger),
  3518. kas signalizuoja apie art+janti pavoju projektui.
  3519. Projekto eigoje reikia buti pasirengusiems bet kokiems pavojaus signalams
  3520. apie rizikos veiksniu ar rizikos suk+l+ju pasikeitimus. Reakcijos i rizika,
  3521. atsirandancia d+l nenumatytu priežasciu, veiksmu plano sudarymo pagrindin+
  3522. s+km+ slypi žinojime (neignoravime), kad gali atsirasti ir nauji rizikos veiksniai.
  3523. Nauju rizikos veiksniu ivardijimas
  3524. Reakcijos i rizika planas pl+tojamas visa projekto laika. Kai kurie planavimo
  3525. metu ivardinti rizikos veiksniai nepasireiškia (neivyksta), taciau gali atsirasti nauju,
  3526. kuriu n+ra pradiniame projekto plane. Kai projektas baigiamas, ateiciai tur+tume
  3527. gerai isid+m+ti kiekviena naujai atsiradusi neplanuota rizikos veiksni.
  3528. Nauji rizikos veiksniai gali tur+ti itakos saraše išd+stytu rizikos veiksniu
  3529. prioritetu tvarkai. Nauju rizikos veiksniu pasirodymo tikimyb+ ir itakos projektui
  3530. lygis gali buti aukštesnis už anksciau ivardintus rizikos veiksnius. Projekto plano
  3531. pakeitimai taip gali pareikalauti keisti rizikos veiksniu prioritetus. Pvz., projekto
  3532. eigoje gali tekti keisti kritini darbu kelia, kas savo ruožtu gali pareikalauti
  3533. neatid+liotino kai kuriu rizikos veiksniu prioriteto keitimo.
  3534. Kai daromi veiksmu, plane numatytu atlikti reaguojant i rizika, pakeitimai
  3535. arba ivardijami nauji rizikos veiksniai, gali iškilti butinumas keisti ir visa projekto
  3536. plana. Reakcijos i rizika veiksmai gali apimti projekto apimties, darbu grafiko ir
  3537. biudžeto keitima. Tokiu atveju reakcijos i rizika keitimo procedura turi buti panaši,
  3538. kaip ir darant kitokius projekto pakeitimus.
  3539. Problemu registravimo žurnalas yra kitas svarbus dokumentas, kuris projekto
  3540. b+gyje turi buti tvarkomas ir atnaujinamas.
  3541. Problemu sprendimo valdymas
  3542. Problemu sprendimo eigos valdymas yra labai panašus i rizikos valdyma, nes
  3543. taip pat turi buti imamasi atitinkamu veiksmu. Nerupestingas problemu sarašo
  3544. tvarkymas (iškilusiu problemu itraukimas, atsakingo asmens nurodymas, atžymos
  3545. apie išsprestas problemas, kt.) gali atvesti prie nauju problemu atsiradimo kiekviena
  3546. savaite arba kad problemos iš viso nebus išsprestos.
  3547. 104
  3548. Aptariant problemas projekto grup+s susirinkimuose, reik+tu išsiaiškinti, kaip
  3549. sekasi už problemu išsprendima atsakingiems asmenims. Kartais problemos lieka
  3550. neišsprestos savaites ar net m+nesius. Tod+l saraše visada reik+tu registruoti
  3551. problemos sprendimo plana ir numatoma išsprendimo data. Jei problema
  3552. sprendžiama l+tai, galbut už ja atsakingam asmeniui reikia pagalbos arba jis
  3553. nesupranta problemos. D+l to gali tekti netgi kreiptis i sponsoriu, kad pad+tu iveikti
  3554. kliutis.
  3555. Visas problemas reik+tu išspresti kaip galima greiciau, taciau kai kuriais
  3556. atvejais problemos gali buti sprendžiamos ju prioriteto tvarka. Problemu prioritetui
  3557. nustatyti gali buti naudojami tie patys budai, kurie buvo naudoti planuojant rizika.
  3558. Jeigu keletui problemu spesti reikalingi tie patys žmon+s, peržiur+kime problemu
  3559. poveikio projektui dydi, problemu prioritetus ir tik tada nutarkime, kurios imsim+s
  3560. visu pirma.
  3561. Projektas pavojuje
  3562. Kartais projekto grup+s nariu reakcijos i rizika veiksmai ar problemu
  3563. sprendimo veiksmai gali vesti link projekto sužlugdymo. Jeigu jie neduoda norimu
  3564. rezultatu arba atsiranda nauji, sunkiai suvaldomi rizikos veiksniai, reikia kreiptis i
  3565. sponsoriu ir tartis, ka gi reik+tu daryti.
  3566. Kreipimasis i sponsoriu d+l pagalbos projekto problemoms spresti yra
  3567. delikatus reikalas. Projektu vadovai nenori užsitarnauti panikuotojo reputacijos, vos
  3568. tik iškyla problema ir nesiseka išspresti jos griežtais sprendimais. Kita vertus, jei
  3569. padar+te viska, ka jus galite, ir matote, kad reikalai neger+ja, nedelskite ir kreipkit+s
  3570. i sponsoriu. Laiku neinformavus apie projekto sunkia pad+ti, sponsorius taip pat gali
  3571. nebetur+ti galimybiu pagelb+ti.
  3572. Prieš einant pas sponsoriu butina pasirengti aiškiai išd+styti problema ar
  3573. rizika, veiksmus, kuriu +m+t+s, ir jeigu toliau niekas nesikeis, kokia itaka tai tur+s
  3574. projektui. Pokalbis su sponsoriumi turi buti trumpas, aukšto lygio. Jam n+ra butina
  3575. žinoti visu smulkiu žingsniu.
  3576. Reik+tu prašyti, kad sponsorius imtusi specifiniu veiksmu. Jeigu turite
  3577. problemu su jusu organizacijos kažkuriuo kitu departamentu ir reikalingas
  3578. atitinkamo lygio sprendimas, informuokite sponsoriu apie tai ir ko jums reikia, kad
  3579. projektas grižtu i normalias v+žes.
  3580. Kartais pakeisti situacijos buna neimanoma. Gal but d+l nauju teis+s aktu jusu
  3581. projekto pagrindin+s prielaidos tapo negaliojancios arba nauja organizacijos
  3582. vadovyb+ pasirinko strategija, kuri nebepateisina jusu projekto. Tokiais atvejais
  3583. reik+tu rekomenduoti sponsoriui nutraukti projekta.
  3584. 105
  3585. 13.5. Projekto eigos kontrol?
  3586. Projekto eigoje kontrol+ padeda atskleisti daug svarbios informacijos, kuri
  3587. rupi ir akcininkams. Darbu ataskaitose atspindima esama projekto pad+tis ir
  3588. prognoz+s d+l projekto apimties, darbu grafiko, biudžeto ir kokyb+s. Rizika ir
  3589. projektui pavoju keliancios problemos turi buti žinomos ir akcininkams.
  3590. Darbu eigos rezultatai turi buti platinami akcininkams laikantis planavimo
  3591. faz+je parengto komunikaciju plano. Ataskaitose turi buti informacija apie nuveiktus
  3592. darbus iki tam tikro laiko ir kas dar liko padaryti.
  3593. Informacijai apie projekto eiga rinkti yra nemažai analitiniu priemoniu.
  3594. Darbu ataskaitu rengimas (budai, priemon?s)
  3595. Darbu ataskaitose tur+tu buti daugiau specifin+ informacija, o ne vien tik
  3596. konstatavimas, ar n+ra nukrypimu nuo planuotos projekto apimties, darbu grafiko ar
  3597. biudžeto. Nukrypimai gali tur+ti labai ivairu poveiki visam projektui. Tod+l dalis
  3598. ataskaitos turi buti skiriama problemu analizei ir ju itakos projektui ivertinimui.
  3599. Nukrypimu nuo projekto plano poveikio dydžiui ivertinti naudojami šie budai:
  3600. nukrypimu analiz+, tendenciju analiz+, viso projekto kainos vertinimas, atliktu
  3601. darbu kainos (earned value) vertinimas.
  3602. Nukrypimu analiz+ – tai einamuju projekto rezultatu palyginimas su projekto
  3603. plane numatytais rezultatais. Ji dažniausiai naudojama projekto darbu grafikui ir
  3604. biudžetui.
  3605. Projektu valdymo tikslams skirta programin+ iranga dažniausiai turi funkcija
  3606. projekto eigos nukrypimams nuo planuoto darbu grafiko sekti. Ji igalina
  3607. apskaiciuoti nauja galutini projekto ivykdymo termina, jei v+luojama atlikti
  3608. kažkuriuos darbus.
  3609. Projekto biudžeto ataskaitose palyginamos atitinkamo laikotarpio pradiniame
  3610. taške numatytos l+šos ir iš tikro padarytos išlaidos.
  3611. Kiekybiškai nukrypimo dydis ataskaitoje gali buti nurodomas procentais, pvz.,
  3612. kad atlikta 50% numatytu darbu ir išleista 35% numatytu l+šu. Negerai, kai darbai
  3613. padaromi laiku, bet išleidžiama daugiau l+šu nei buvo numatyta. Taciau yra visiškai
  3614. blogai, kai darbai nepadaromi laiku ir išleidžiama daugiau l+šu nei numatyta.
  3615. Tendenciju analiz+. Jau nuveikti darbai gali inešti aiškumo, ko galima tik+tis
  3616. atliekant busimus darbus. Tendenciju analiz+ yra pagrista matematiniais
  3617. skaiciavimais ir naudojama prognozuoti, ar darbu atlikimas ger+s ar blog+s.
  3618. Viso projekto kainos vertinimas. Kadangi projekto eigoje rengiamos biudžeto
  3619. ataskaitos, iš jusu gali buti prašoma pateikti prognozuojama viso projekto kaina.
  3620. 106
  3621. Atlikus dali projekto darbu ir igijus patirties, atsiranda galimyb+ tiksliau ivertinti
  3622. viso projekto kaina, nei projekto pradžioje. Viso projekto kainos ivertis (EAC –
  3623. estimate at completion) duotu projekto momentu gaunamas remiantis jau atliktu ir
  3624. likusiu darbu informacija. Kad geriau suprastume toki prognozavima, pravartu žinoti
  3625. dar keleta savoku:
  3626. - iki duoto momento projekte padarytos išlaidos (AC – actual cost);
  3627. - nuo duoto momento likusiu projekto darbu prognozuojama kaina (ETC –
  3628. estimate to compleat);
  3629. - projekto pradžioje gautas viso projekto kainos ivertis (BAC – Budget at
  3630. completion);
  3631. EAC = AC + ETC
  3632. Skirtumas tarp EAC ir BAC yra duotu momentu prognozuojamo biudžeto
  3633. dydžio nukrypimas nuo planuoto biudžeto.
  3634. Atliktu darbu kainos vertinimas. Tai susije su ivairiu finansiniu rodikliu
  3635. tvarkymu, pvz., kainu nukrypimai ir indeksai (realios ir planuotos kainu santykis),
  3636. nukrypimu nuo darbu grafiko finansinis vertinimas, kt.
  3637. Akcininku valdymas
  3638. Projektu valdymo metu kartais tenka priimti sunkius sprendimus d+l tolesn+s
  3639. projekto eigos. Projekto vadovas yra atsakingas ne tik už projekto eigos nukrypimu
  3640. nuo plano pobudžio, bet ir už nukrypimu poveikio projektui ir rekomendaciju, ka
  3641. reik+tu daryti, išplatinima akcininkams. Gali tekti daryti kompromisus, norint
  3642. rezultatyviai užbaigti projekta. Kai kuriais atvejais nelieka prasm+s testi projekta, ir
  3643. d+l jo nutraukimo gali reik+ti oficialaus akcininku sutikimo.
  3644. Pranešimas apie projekto nukrypimus. Analizuojant projekto eiga butina
  3645. informuoti akcininkus apie bet kokius nukrypimus, kurie gali tur+ti itakos projekto
  3646. rezultatams. Projekto stoviui pristatyti jus galite rengti papildomas diagramas ar
  3647. lenteles, kas pad+tu aiškiau pristatyti jusu analiz+s rezultatus. Kai kurios diagramos
  3648. ir ataskaitos gali buti parengtos naudojant projektu valdymui skirta programine
  3649. iranga, pvz., Microsoft Project.
  3650. Kompromisu valdymas. Prisiminkime, kad visi projektai turi apimties, darbu
  3651. grafiko, kainos ir kokyb+s apribojimus. Jei kuris nors iš ju yra keiciamas projekto
  3652. eigoje, tai kaip minimum tenka keisti dar viena iš likusiu triju. Keitimus tenka daryti
  3653. beveik visuose projektuose.
  3654. Jei keiciamas bent vienas projekto apribojimas, projekto vadovas turi ieškoti
  3655. kompromiso su akcininkais. Pažiur+kime, kaip vienos srities keitimai itakoja kitas
  3656. sritis.
  3657. 107
  3658. Kompromisas d,l projekto apimties. Prašymai keisti projekto apimti yra vieni iš
  3659. lengvesniu, nes šiu keitimu valdymo procesas yra susijes su keitimo poveikio
  3660. projektui analize ir reikalauja akcininku patvirtinimo.
  3661. Jei patvirtintam projektui keliami nauji papildomi reikalavimai, tur+tu buti
  3662. nurodomos ir reikiamos papildomos l+šos ir laikas tiems reikalavimams igyvendinti.
  3663. Tam gali reik+ti ir papildomu ištekliu ar didesn+s projekto grup+s. Akcininkai
  3664. dažnai reiškia nora, kad tie papildomi reikalavimai butu igyvendinti per anksciau
  3665. suplanuota projekto laika ir už buvusia projekto kaina. Tod+l jiems reik+tu
  3666. paaiškinti, kad daugiau darbu padaryti per toki pat laika ir už tokia pat kaina galima
  3667. tik darbu kokyb+s saskaita, trumpinant arba iš viso atsisakant darbu rezultatu
  3668. testavimo.
  3669. Iškilus butinybei keisti projekto apimti, reik+tu ieškoti akcininkams priimtinu
  3670. alternatyviu sprendimu. Jei nauji reikalavimai negali buti igyvendinti nekeiciant
  3671. darbu grafiko, tai gal juos galima butu igyvendinti ateityje, naujinant (upgrade)
  3672. projekte sukurta produkta. Galbut yra ir kiti keliai papildomiems reikalavimams
  3673. igyvendinti, tod+l visada reik+tu išklausin+ti akcininkus, kad išsiaiškintume, ko jie
  3674. siekia prašydami keisti projekto apimti.
  3675. Kompromisas d,l darbu grafiko. Darbu atlikimo v+lavimo priežastys gali buti
  3676. ivairios nelaim+s, irangos gedimai, padarytos klaidos. Tod+l ypac svarbu gerai žinoti
  3677. darbu grafiko svarba jusu projektui. Tarkime, jus esate nustatytos apimties ir
  3678. biudžeto 10 m+nesiu trukm+s projekto vadovas ir prašote akcininku atid+ti projekto
  3679. baigimo termina 3 savait+mis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pagristas
  3680. prašymas, nes visi žino, kad projekto planavimo faz+je nustatoma tik apytikr+
  3681. projekto trukm+. Daugeliu atveju logiškiau butu atid+ti baigimo termina, nei didinti
  3682. projekto sužlugdymo rizika d+l skub+jimo. Taciau jeigu buvo numatytas privalomas
  3683. projekto užbaigimo terminas, tokia rekomendacija gali sumažinti pasitik+jima jusu
  3684. organizacija, gali užtraukti baudas arba teisines sankcijas. Tod+l visada, prieš
  3685. rekomenduojant atid+ti projekto pabaigos termina, reikia but pasv+rus, kas yra
  3686. geriau.
  3687. Jeigu jus atsiliekate nuo darbu grafiko ir nematote perspektyvaus budo, kaip
  3688. gal+tum+te išbristi iš šios b+dos turimais ištekliais, informuokite akcininkus apie
  3689. susidariusia pad+ti. Laikant, kad projekto užbaigimas laiku turi aukšciausia
  3690. prioriteta, jus turite ivertinti, kaip galima butu ta padaryti. Jei rupesti kelia
  3691. nepakankami ištekliai, paaiškinkite tai akcininkams ir nurodykite reikiamas
  3692. papildomas l+šas ištekliams padidinti. Jei ištekliu didinimas nepadeda laiku baigti
  3693. 108
  3694. projekto arba n+ra garantiju d+l l+šu padidinimo, reikia buti pasirengusiems aptarti,
  3695. kokiu projekte kuriamo produkto funkciju galima butu atsisakyti.
  3696. Kartais gali buti neimanoma laiku baigti projekta. Jeigu pradiniai
  3697. reikalavimai nebuvo aiškus arba reikiami elementai buvo praleisti, išsiaiškinus tai
  3698. gali pasirodyti, kad projektas yra daug sud+tingesnis nei buvo tik+tasi. Darbai gali
  3699. buti pagreitinti sumažinus kuriamo produkto funkcionaluma, kai d+l to nereikia
  3700. kartoti anksciau atliktu darbu. Jeigu ir tai nepadeda išvengti darbu grafiko
  3701. pažeidimo, o projektas vis dar išlieka gyvybingas, jus turite buti tikri, kad atid+tame
  3702. projekto užbaigimo termine yra ivertinti visi daryti projekto plano pakeitimai.
  3703. Kompromisas d,l išlaidu. Išlaidu viršijimo priežastis gali buti netiksli samata,
  3704. darbu grafiko v+lavimai, projekto apimties nukrypimai, biudžeto kritiniu straipsniu
  3705. nepaisymas. Kadangi išlaidos daromos ivairiose srityse, butina steb+ti, kad butu
  3706. mokama tik už atliktus darbus. Jeigu pagal biudžeto plana kažkuriame projekto
  3707. etape išleidžiate daugiau l+šu nei buvo atlikta darbu, galite tur+ti rimtu problemu.
  3708. Jeigu reikalaujama griežtai laikytis nustatyto biudžeto, o jus matote, kad
  3709. išlaidu viršijimas yra neišvengiamas, atsiradusiam skirtumui panaikinti tenka
  3710. siaurinti (mažinti) projekta. Geriausias budas padaryti tai yra susitikti su akcininkais
  3711. ir sponsoriumi ir prašyti leidimo sumažinti projekto apimti tiek, kad nebutu viršytas
  3712. biudžetas.
  3713. Sponsorius ar akcininkai gali reikalauti išlaikyti senaja projekto apimti, o kad
  3714. biudžetas nebutu viršytas išlaidas taupyti trumpinant ar atsisakant testavimo darbu,
  3715. t. y. kuriamo produkto kokyb+s saskaita. Galimi produkto defektai ateityje bus
  3716. šalinami atliekant naujinimus (upgrade).
  3717. Kompromisu darymas (bendru sutarimu ieškojimas) ne visada padeda. Jei
  3718. nerandama protingos alternatyvos, reik+tu rekomenduoti nutraukti projekta.
  3719. Projekto nutraukimas. Kai kuriais atvejais projekto nutraukimas gali buti
  3720. geriausias sprendimas, kai nukrypstama nuo plano. Esant nepakankamam
  3721. finansavimui ar trukstant darbuotoju geriau nutraukti projekta, nei testi ji ir patirti
  3722. fiasko. Jei projektas buvo patvirtintas neturint tinkamai parengto plano, gali
  3723. susidaryti situacijos, kurioms išvengti n+ra tinkamu sprendimu. Taip gali atsitikti d+l
  3724. dažno reikalavimu keitimo arba kai akcininku lukesciai nebuna suderinti su
  3725. projekto planu. Tokiais atvejais reik+tu klausti sponsoriaus ir akcininku, ar yra
  3726. prasm+ testi projekta. Galbut pasikeit+ verslo strategija, projekte reikia keisti daug
  3727. ka ir tod+l der+tu ji nutraukti.
  3728. Rekomendacija nutraukti projekta nereiškia, kad projekto vadovas yra
  3729. netikes. Tai reiškia raginima sponsoriui ir akcininkams peržiur+ti pradinius projekto
  3730. tikslus ir nuspresti, ar šis projektas vis dar turi prasme.
  3731. 109
  3732. 14. Projekto užbaigimas
  3733. Projekto užbaigimas – tai formalus visu projekto arba projekto faz+s darbu
  3734. nutraukimas, užbaigto produkto perdavimas kitiems arba nutraukto projekto
  3735. baigimas. Pagrindiniai baigiamosios faz+s valdymo darbai yra šie: viso projekto
  3736. užbaigimas ir sandoriu užbaigimai.
  3737. Administracinis projekto užbaigimas
  3738. Tai viso projekto arba projekto faz+s darbu užbaigimas.
  3739. Ieities duomenys (inputs) Rezultatai (outputs)
  3740. 1. Projekto valdymo planas.
  3741. 2. Sandoriu dokumentai.
  3742. 3. Imon+s aplinkos duomenys.
  3743. 4. Imon+s organizaciniai dokumentai.
  3744. 5. Informacija apie atliktus darbus.
  3745. 6. Projekto rezultatai.
  3746. 1. Atliktos administracin+s baigimo
  3747. proceduros.
  3748. 2. Atliktos sandoriu baigimo
  3749. proceduros.
  3750. 3. Galutinis projekto produktas.
  3751. 4. Atnaujinti istaigos organizaciniai
  3752. dokumentai.
  3753. Sandoriu užbaigimas
  3754. Tai kiekvieno sudaryto sandorio užbaigimas ir atsiskaitymas su vykdytoju.
  3755. Ieities duomenys (inputs) Rezultatai (outputs)
  3756. 1. Isigijimo (pirkimo) valdymo planas.
  3757. 2. Sandorio valdymo planas.
  3758. 3. Sandorio dokumentai.
  3759. 4. Sandorio baigimo procedura.
  3760. 1. Užbaigti sandoriai.
  3761. 2. Atnaujinti istaigos organizaciniai
  3762. dokumentai.
  3763. Projekto baigimas taip lakoniškai yra aprašytas [PMBOK] šaltinyje.
  3764. Apibudinkime projekto baigiamuosius darbus kiek smulkiau [HC04].
  3765. 14.1. Projektu nutraukimo priežastys
  3766. Projekto baigiamoji faz+ dažniausiai apima formalu projekto pri+mima. Taciau
  3767. ne visi projektai buna s+kmingi. Ju baigimo (nutraukimo) priežastys gali buti
  3768. ivairios:
  3769. - rezultatu stoka. Projektas gali buti nutrauktas ar atid+tas neribotam laikui
  3770. nelaukiant jo pabaigos. Projekta, kuris niekur neveda, jo vykdytojams gali buti
  3771. sunku nutraukti, bet vadovyb+ turi imtis tokio žingsnio. Projektai, kurie atidedami
  3772. 110
  3773. d+l technologiju nebuvimo ar finansavimo trukumo, taip pat priklauso niekur
  3774. nevedanciuju kategorijai;
  3775. - nepatvirtintas projekto planas. Jei planas n+ra pagristas, naturalu, kad
  3776. organizacijos vadovyb+ tokius projektus atmeta;
  3777. - ištekliu stoka. Tai gali buti l+šu, aparaturos, žmoniu ar kitokiu dalyku
  3778. trukumas. Tokia situacija gali susidaryti d+l netinkamu iverciu planavimo faz+je
  3779. arba jusu projektui skirti ištekliai perkeliami kitam, aukštesni prioriteta turinciam
  3780. projektui. Nežiurint ištekliu nepakankamumo priežasties, projekta tenka nutraukti.
  3781. 14.2. Sandoriu užbaigimas
  3782. Kai tiek+jas baigia kuri nors jusu projekto darbu etapa, reikia užbaigti sandori
  3783. su juo. Sandorio užbaigimas – tai sandorio salygu ivykdymas ir gautu rezultatu
  3784. pri+mimo apiforminimas. Netgi jei sandorius tvarko organizacijos pirkimu
  3785. departamentas, projekto vadovas turi pateikti jam informacija apie tiek+jo darbo
  3786. rezultatu pri+mima. Tam turi buti patikrinta gautu rezultatu kokyb+. Reikalavimas
  3787. tiek+jams pašalinti pasteb+tus trukumus netur+tu ju stebinti.
  3788. Pirkimu departamentas turi išduoti tiek+jui oficialu rašta apie jo atliktu darbu
  3789. pri+mima. Užbaigus sandori jus, kaip projekto vadovas jau nebetenkate ištekliu
  3790. praleistiems darbams atlikti ar nepasteb+tiems defektams ištaisyti. Tod+l tiek+jo
  3791. pristatomu rezultatu kokybe reikia kruopšciai patikrinti ir tik po to oficialiai su juo
  3792. atsiskaityti.
  3793. Visu užbaigtu sandoriu dokumentu kopijas reik+tu d+ti i archyva ir saugoti
  3794. ateiciai.
  3795. Ne visuose projektuose sudaromi sandoriai, tod+l su ju užbaigimu susiduria
  3796. ne visu projektu vadovai. Taciau kiekvienam projektu vadovui tenka susidurti su
  3797. administracin+mis viso projekto užbaigimo proceduromis.
  3798. 14.3. Administraciniai projekto baigiamieji darbai
  3799. Kai tik projektas baigiamas, kiekvienas projekto vadovas kaip galima greiciau
  3800. dairosi naujo projekto. Taciau užbaigtam projektui reikia atlikti dar keleta svarbiu
  3801. darbu. Tai atlikto projekto dokumentu surinkimas ir apibendrinimas (sutvarkymas),
  3802. parašu surinkimas, suinteresuotu šaliu informavimas apie projekto baigti.
  3803. Kai kurie administraciniai darbai yra nuobodus, taciau ju rezultatai, igyta
  3804. patirtis gali praversti ateityje vykdant naujus projektus.
  3805. Panagrin+kime keleta administraciniu darbu: projektu archyvo tvarkymas,
  3806. formalus projekto rezultatu pri+mimas, visapusiška projekto peržiura (išmoktos
  3807. 111
  3808. pamokos), projekto rezultatu perdavimas vartotojams, projekto grup+s nariu
  3809. atleidimas.
  3810. Projektu archyvo tvarkymas
  3811. Projekto eigoje jo priežiurai sukaupiama daug dokumentu. Ju nauda yra ta,
  3812. kad jie gali praversti ateityje vykdant naujus projektus. Ivykdyto projekto planavimo
  3813. dokumentai ir ju šablonai gali suteikti informacijos ir buti reikalingi vertinant naujo
  3814. panašaus projekto kaina, darbu grafika.
  3815. Projektu archyvo kurimo keliai yra ivairus. Kai kuriose organizacijose gali buti
  3816. atskiros patalpos, kuriose, kaip mažose bibliotekose, laikomi projektu dokumentai,
  3817. arba gali buti centralizuoti projektu archyvai. Prieš atiduodant savo projekto
  3818. dokumentus i biblioteka ar archyva, reikia pasidom+ti, kaip dokumentai tur+tu buti
  3819. sutvarkyti.
  3820. Naturalu, kad plinta elektroniniai archyvai. Organizacijose gali buti serveriai,
  3821. kur saugomi projektu dokumentai.
  3822. Formalus projekto rezultatu pri?mimas
  3823. Jei projekte, einant nuo vienos faz+s prie kitos, drauge su akcininkais buvo
  3824. kruopšciai atliekamos gautu rezultatu peržiuros, tai galutiniu projekto rezultatu
  3825. formalus pri+mimas netur+tu kelti dideliu rupesciu.
  3826. Galutiniu projekto rezultatu peržiuros tikslas yra gauti akcininku pritarima ir
  3827. parašus bei oficialiai paskelbti projekto pabaiga.
  3828. Priklausomai nuo jusu organizacijoje esanciu taisykliu gali buti projekto
  3829. užbaigimo dokumento specialus šablonas parašams surinkti. Projekto vadovas turi
  3830. išsiaiškinti, kieno parašu reik+s. Vienu projektu baigimo dokumentuose gali reik+ti
  3831. sponsoriaus ir akcininku parašu, o kitu – kiekvienos projekte dalyvavusios grup+s
  3832. parašo.
  3833. Formalaus pri+mimo metu butina išsiaiškinti visus neatsakytus klausimus ir
  3834. problemas. Iš tokios peržiuros visi dalyviai turi skirstytis isitikine, kad projekto
  3835. rezultatai atitinka keltus reikalavimus.
  3836. Nors projekto eigoje akcininkai ir buvo informuojami d+l projekto plano
  3837. keitimo, kai kurie dalyviai gali neprisiminti visu keitimu. Tod+l formalaus pri+mimo
  3838. metu butina išsiaiškinti, ar visi vienodai supranta, ko nor+ta pasiekti projektu. Tai
  3839. ypac svarbu, jei buvo atsisakyta kai kuriu reikalavimu ar funkciju, numatytu
  3840. pradiniame projekto plane.
  3841. Kartais akcininkai, projektui einant i pabaiga, prašo ji papildyti ivairiais
  3842. dalykais. Jei projekto pabaiga butu atid+liojama, kol nebus padaryta viskas, ko jie
  3843. nor+tu, dauguma projektu niekada nesibaigtu. Tod+l yra labai svarbu, kad projekto
  3844. 112
  3845. eigoje visiems prašomiems keitimams butu gautas patvirtinimas. Geriausia gynyba
  3846. prieš prašymus papildyti projekta paskutine minute yra akcentavimas to, ko
  3847. akcininkai pageidavo ir ka patvirtino projekto plane.
  3848. Akcininkai taip pat nori žinoti, kuri grup+ yra atsakinga už sukurtos sistemos
  3849. paleidima i darba. Apie tai rašoma truputi v+liau (žiur. Projekto rezultatu
  3850. perdavimas vartotojams).
  3851. Vienas iš paskutiniu projekto vadovo ir grup+s nariu baigiamuju darbu yra
  3852. visapusiška projekto peržiura ir gautu pamoku isid+m+jimas.
  3853. Visapusiška projekto peržiura (gautos pamokos)
  3854. Projekto pabaigoje visapusiška projekto peržiura atlikti reik+tu tam, kad
  3855. ivertintume, kas projekte buvo gerai ir kas sek+si prasciau. Šio proceso metu
  3856. ivertinama kiekviena projekto faz+. Šios rušies peržiuros suteikia galimybe gerinti
  3857. busimu projektu valdyma (prisiminkime CMM modelio brandos lygius). Užbaigto
  3858. projekto vertinimas tur+tu pad+ti atskleisti dalykus, kuriu mes išmokome, kokias
  3859. pamokas gavome. Galbut tai pad+s geriau valdyti kitus projektus.
  3860. Jeigu jus buvote keleta sriciu apimancio (cross-functional) projekto vadovas,
  3861. peržiuroje susidursite su techniniais ir netechniniais projekto komponentais. Keleta
  3862. ivairiu sriciu (disciplinu) apimanciu projektu vadovavimas yra sud+tingas. Nors jus
  3863. galbut labiau domina, kaip projekte buvo kuriama ir testuojama sistema, taciau
  3864. informacija apie rinkodara ir pardavimus taip pat yra svarbi.
  3865. Popierinio ar elektroninio pavidalo projekto dokumentai yra visapusiškos
  3866. peržiuros duomenys. Apibendrinus juos, projektas ivertinamas ir parengiama
  3867. ataskaita.
  3868. Visapusiškos peržiuros metu nagrin+jamos:
  3869. - planavimo pamokos.
  3870. - organizacin,s pamokos.
  3871. - projekto vykdymo pamokos.
  3872. - projekto vadovavimo (directing) pamokos.
  3873. - projekto kontrol,s (controlling) pamokos.
  3874. - biudžeto tvarkymo pamokos.
  3875. - projekto ivertinimas (teigiamos ir neigiamos pus,s).
  3876. Projekto rezultatu perdavimas vartotojams (turnover)
  3877. Pasibaigus projektui, sukurta sistema dažniausiai eksploatuoja ir prižiuri kiti
  3878. žmon+s. Tod+l projekto grup+ turi perduoti ja busimiems vartotojams. Tai n+ra
  3879. paprastas uždavinys.
  3880. 113
  3881. Dauguma sistemu turi vadinamasias pagalbos (help desk) funkcijas. Tod+l
  3882. projekto darbu grafike turi buti numatyti darbai mokymo medžiagai parengti ir
  3883. pagalbos grup+s nariams apmokyti. Pagalbos grup+ turi buti jau pasirengusi teikti
  3884. paslaugas, kai sukurta sistema idiegiama pas naudotojus.
  3885. Sukurtos sistemos naudotojams taip pat turi buti parengti sistemos priežiuros
  3886. dokumentai ir irankiai. Ju atnaujinimas yra priežiuros grup+s nariu atsakomyb+.
  3887. Sistemos priežiura – tai jos darbingumo išlaikymas visa jos naudojimo
  3888. laikotarpi. Poreikiai modifikuoti sistema yra registruojami ir sekami, nustatoma
  3889. siulomu pakeitimu itaka, keiciamos programos ir kiti sistemos elementai (pvz.,
  3890. dokumentai), atliekamas testavimas, išleidžiamos naujos sistemos versijos. Taip pat
  3891. naudotojai yra mokomi ir jiems teikiama kasdienin+ pagalba. Manoma, kad sistemu
  3892. priežiura yra platesn+ veiklos sritis nei projektavimas.
  3893. Prižiur+tojai gali pasimokyti iš projekto grup+s. Ju kontaktai tur+tu užsimegzti
  3894. kiek galima anksciau ir tai gali sumažinti priežiurai prireiksianciu pastangu lygi.
  3895. Kai kuriais atvejais projekto vykdytojai netur+tu buti verciami vykdyti užduociu,
  3896. kurios sukeltu papildomus rupescius sistemos prižiur+tojams. Sistemos priežiurai
  3897. turi buti sukurti atitinkami produktai, programos ar dokumentai, ir visa tai taip pat
  3898. turi buti pl+tojama ir prižiurima sistemos gyvavimo kelyje.
  3899. Projekto grup?s nariu atleidimas
  3900. Dar projekto planavimo faz+s metu turi buti parengtas projekto vykdytoju
  3901. valdymo planas. Jame numatomos darbuotoju atleidimo proceduros pasibaigus
  3902. projektui.
  3903. Bent m+nesi iki projekto pabaigos reik+tu prad+ti pokalbius su jusu
  3904. organizacijos funkciniu padaliniu vadovais ir informuoti juos apie iš tu padaliniu
  3905. projektui vykdyti paimtu darbuotoju tolesni likima: ar jie bus traukiami i nauja
  3906. projekta, ar bus gražinami i funkcini padalini.
  3907. Projekto grup+s nariai gali buti sunerime d+l savo ateities, ypac jei jie
  3908. atleidžiami skirtingu projekto vykdymo metu. Tokiais atvejais reik+tu paaiškinti, kad
  3909. užbaigus projekto darbus, d+l kuriu jie buvo itraukti i projekto grupe, jie bus
  3910. atleidžiami. Kadangi jus turite laikytis darbo sutarties terminu ir žmogiškuju ištekliu
  3911. taisykliu, suteikite projekto grup+s nariams kiek galima daugiau informacijos apie
  3912. galima atleidimo data.
  3913. 114
  3914. Santrumpos
  3915. AI - aparatin+ iranga;
  3916. ADM - darbu išd+stymo vaizdavimas rodykl+mis (Arrow Diagramming
  3917. Method); kitas vaizdavimo budas – PDM;
  3918. AC - iki duoto momento projekte padarytos išlaidos (Actual Cost);
  3919. BAC - projekto pradžioje gautas viso projekto kainos ivertis (Budget At
  3920. Completion);
  3921. CMM - organizacijos geb+jimu modelis (Capability Maturity Model);
  3922. COCOMO - konstruktyvusis kainos modelis (COnstructive COst MOdel).
  3923. CPM - kritinio kelio metodas (Critical Path Method);
  3924. DB - duomenu baz+;
  3925. DFD - duomenu seku diagrama (Data Float Diagram);
  3926. EAC - viso projekto kainos ivertis duotu projekto momentu (Estimate At
  3927. Completion);
  3928. ETC - nuo duoto momento likusiu projekto darbu prognozuojama kaina
  3929. (Estimate To Compleat);
  3930. IT - informacin+s technologijos;
  3931. PDM - darbu išd+stymo vaizdavimas diagrama (Precedence Diagramming
  3932. Method); kitas vaizdavimo budas – ADM;
  3933. PI - programin+ iranga;
  3934. PMBOK - projektu valdymo žinynas (Project Management Body Of Knowledge).
  3935. PMO - programu valdymo padalinys (Program Management Office);
  3936. PS - programu sistema;
  3937. RFP - kvietimus teikti pasiulymus (Request for Proposal;.
  3938. SDLC - sistemu kurimo ciklas (System Development Life Cycle);
  3939. SOW - sandoriu darbo užduotis (Statement Of Work);
  3940. TQM - bendrasis kokyb+s valdymas (Total Quality Management);
  3941. WBS - projekto darbu sarašas (Work Breakdown Structure).
  3942. 115
  3943. Šaltiniai
  3944. [HC04] W. Heldman, L. Cram. PROJECT+Study guide. Wiley Publishing, Inc.,
  3945. Indianapolis, Indiana, 434 p., 2004.
  3946. [PMBOK] A Guide to the Project Management Body of Knowledge, Third edition.
  3947. 2004.
  3948. kt.
clone this paste RAW Paste Data