Advertisement
Not a member of Pastebin yet?
Sign Up,
it unlocks many cool features!
- 2010.02.22
- 1
- Edukologijos ivadas
- Dr. Aušra Fokien
- Tvarkaraštis (2010 pavasario sem.)
- Data Užsiėmimas
- 2010 m. vasario 5 d. 1 paskaita
- 2010 m. vasario 12 d. 2 paskaita
- 2010 m. vasario 19 d. 3 paskaita
- 2010 m. vasario 26 d. 4 paskaita
- 2010 m. kovo 5 d. 5 paskaita
- 2010 m. kovo 20 d. (vietoj kovo
- 12)
- 6 paskaita
- 2010 m. kovo 19 d. Kolokviumas
- 2010 m. kovo 26 d. 7 paskaita
- 2010 m. balandžio 9 d. 8 paskaita
- 2010 m. balandžio 16 d. 9 paskaita
- 2010 m. balandžio 23 d. 10 paskaita
- 2010 m. balandžio 30 d. 11 paskaita
- 2010 m. gegužės 7 d. 12 paskaita
- 2010 m. gegužės 14 d. 13 paskaita
- 2010 m. gegužės 21 d. Dėstymo kokybės vertinimas, 14 paskaita
- 2010 m. gegužės .... d. Egzaminas
- Kaupiamasis balas
- • Kolokviumas (testas) 30%
- • Savarankiška užduotis 20%
- • Egzaminas (testas) 50%
- 2010.02.22
- 2
- Savarankiška užduotis
- grupms
- • Imitacins paskaitos (45 min.) pravedimas pasirinkta
- tematika
- • Tema: Edukologija (sarašas bus pateiktas)
- • Grupel – iki 7 žmoniu. Temos suderinamos,
- reikalavimai ir vertinimo kriterijai aptariami per 2
- paskaita, pristatymai prasideda nuo 4 paskaitos
- • Vertinimas: auditorijos, dstytojos, savo
- – Paskaitos skm vertinama pagal turini, pristatyma, metodus,
- auditorijos isitraukima, rezultatus
- – Ivertinimas grups nariams – pagal indli i bendra darba
- Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio
- žinios naudingos. (Eschilas)
- PASKAITU TEMINIS PLANAS
- • Edukologija – mokslas apie ugdyma
- • Mokymas/is – dvikryptis procesas; Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime;
- Edukologijoje sutinkamos savokos; Ugdymo idealas; Ugdymo objektas; Ugdymo
- rezultatai, tikslai ir uždaviniai; Ugdymo veikjai.
- • Edukologija kasdieniniame gyvenime
- • Ugdymas šeimoje; Ugdymas/is karjerai; Ugdymas/is darbo vietoje; Ugdymas ir
- amžiaus tarpsniai
- • Mokymo/si procesas
- • Švietimo vadybos samprata asmens, organizacijos, regiono, valstybs lygmenyje
- • Mokymo/si turinio konstravimas
- • Mokymas ir mokymasis: Mokymo/si stiliai; Mokymo/si budai ir formos; Mokymo/si
- aplinkos kurimas ir metodai; Mokymo/si pasiekimu vertinimas; Kokybs, mokymo/si
- kokybs samprata; Kokybs užtikrinimo procesai
- • Edukologijos istorijos raida
- • Pirmykštis ugdymas; Ugdymas senovs Rytuose; Ugdymas senovs Graikijoje;
- Ugdymas senovs Romoje; Viduramžiu ugdymas; Ugdymas Renesanso laikotarpiu;
- Pedagogins minties raida Lietuvoje
- • Ugdymo filosofijos kryptys:
- • Ugdymo ir filosofijos sampratos; Pasaulžiura ir ugdymas; Mokymosi visa gyvenima
- filosofija; Humanizmas; racionalizmas ir empirizmas; Idealizmas; Pragmatizmas;
- Konstruktyvizmas; Perenializmas; Konstruktyvizmas
- • Švietimo sistema
- • Sistemos ir švietimo sistemos samprata
- • Švietimo lygmenys: ikimokyklinis, pradinis, mokyklinis, profesinis, aukštasis
- universitetinis ir neuniversitetinis
- • Ivairiu pasaulio šaliu švietimo sistemos
- Edukologija – mokslas apie ugdyma
- Turinys:
- » Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime
- » Mokymas/is – dvikryptis procesas
- » Edukologijoje sutinkamos savokos
- » Ugdymo idealas
- » Ugdymo objektas
- » Ugdymo rezultatai, tikslai ir uždaviniai
- » Ugdymo veikjai
- 2010.02.22
- 3
- EDUKOLOGIJA – MOKSLAS
- APIE UGDYMA
- [lot. educo – išvedu, ugdau + gr. logos - mokslas]
- Edukologija susideda iš:
- • pedagogikos (vaiku / jaunimo ugdymo mokslo)
- • andragogikos (suaugusiuju ugdymo mokslo)
- EDUKOLOGIJA
- Pedagogika
- [gr. Pais – vaikas, ago – vesti,
- valdyti, auklti] – (paidagogos
- – vaiku vedžiotojas,
- paidagogeion – mokykla)
- – vaiko, jaunuolio fizinio ir
- dvasinio vystymosi
- poreikiu ir galimybiu
- pasiduoti ugdomajam
- poveikiui pažinimas
- Anrdagogika
- [gr. Andros + agein – vyras +
- vesti]
- – mokslas, tiriantis
- bendrasias suaugusiuju
- mokymo ir lavinimo, ju
- instituciju organizavimo ir
- vadovavimo joms
- problemas. Šis ugdymo
- mokslo pavadinimas
- Europoje nuo XIX a. pr.
- Edukologijos vieta ir reikšm
- musu gyvenime
- 2010.02.22
- 4
- Ugdymas –
- • asmenybe kuriantis žmoniu bendravimas
- saveikaujant su aplinka bei žmonijos
- kulturos vertybmis. Ugdymas -
- kryptingas, planingas, nuolatinis procesas,
- trunkantis visa žmogaus gyvenima.
- • Ugdymo funkcijos:
- AUGINIMAS ŠVIETIMAS MOKYMAS
- LAVINIMAS AUKLJIMAS
- FORMAVIMAS.
- Auginimas
- (etnopedagogika)
- – šeimos ir mokyklos veikla, teikianti
- materialines ir dvasines salygas
- auganciajai kartai. Auginimas apima
- slauga, maitinima, priežiura, aprupinima
- butinais reikmenimis, ivairius pamokymus.
- Auginimas trunka tol, kol vaikas subresta
- savarankiškam gyvenimui.
- Švietimas
- – pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti
- asmens ir visuomens informacinius
- poreikius. Dvi švietimo formos:
- • Mokyklinis – tai mokymo istaigu sistemos
- veikla, teikianti išsimokslinima ir
- išsilavinima.
- • Nemokyklini (visuomenini) švietima vykdo
- kulturos istaigu sistema, žiniasklaidos
- priemons (radijas, televizija, spauda)
- 2010.02.22
- 5
- Mokymas
- – vadovavimas mokymuisi, tikslingas,
- nuoseklus mokytojo ir mokiniu veikimas,
- stimuliuojantis ir organizuojantis mokiniu
- pažintine ir praktine veikla.
- Lavinimas
- – fiziniu, psichiniu, praktiniu mokjimu ir
- sugebjimu pltojimas ir tobulinimas.
- Lavinimas – mokymo funkcija.
- Aukljimas
- – procesas, kai vyksta asmenybs santykiu su aplinka, darbu ir
- savimi formavimas ir brandinimas. Tuos santykiu lemia
- pasaulžiura, dorov ir charakteris. Šie santykiu veiksniai yra
- tiesioginis praktinio aukljamojo darbo objektas, todl pirmiausiai
- ugdomos pažiuros ir isitikinimai, dorybs ir charakterio bruožai.
- Visais laikais aukljimo turini, metodus ir formas lm istorins,
- kulturins salygos.
- Aukljimo turini sudarancios vertybs:
- • Buties supratimo (religins, filosofins, mokslins)
- • Tautins samons ir elgesio (dvasingumo ir tautiškumo, darbštumo,
- tautos ir laisvs, tiesos, teisingumo ir demokratijos)
- • Asmenybs (dorovs, kurybingumo, išminties).
- 2010.02.22
- 6
- Formavimas
- – žmogaus asmenybs, jos atskiru savybiu
- (požiuriu, skonio, poelgiu, kalbjimo
- stiliaus ir pan.) ar psichiniu procesu
- kokybs formavimas. Formavimasis
- vyksta ir savaime, ji itakoja atsitiktiniai
- veiksniai, patirti ispudžiai.
- EDUKOLOGIJA
- Pedagogika Andragogika
- Auginimas
- Švietimas
- Mokymas
- Lavinimas
- Auklėjimas
- Formavimas
- Kuryba / vadyba
- • Idealas (Vardan ko?)
- • Tikslas (Ka?)
- • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)
- • Atsakomybs (Kas? Už ka?)
- • Budai (Kaip?)
- • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)
- • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)
- 2010.02.22
- 7
- Ugdymo idealas?
- Idealas [gr. Idea -vaizdinys] – iš dvasiniu
- poreikiu kiles asmenybs siekis laikyti ka
- nors tobulybe; tobulos ir realiosios tikrovs
- siekis, lemiantis valios sprendimus.
- Ugdymo idealas
- • Dora asmenyb
- • Save išreiškiantis žmogus
- • Pasaulio pilietis
- Ugdymo tikslas
- • padti asmeniui atskleisti prigimties
- galias,
- • pltoti bendrasias žmogaus vertybes ir
- jomis gristi savo gyvenima
- • Išmokyti žmogu mokytis
- 2010.02.22
- 8
- Asmenybs vystymasis
- – kokybinis asmenybs kitimas ontogenezje
- (vaikystje, paauglystje, jaunystje, brandos ir
- vlesniais amžiaus tarpsniais). Vystymosi veiksniai yra
- šie:
- • Endogeniniai (genai, igymiai, paveldai);
- • Egzogeniniai (gamtin, geografin, socialin aplinka,
- ugdymas);
- • Asmens aktyvumas (veiklos ir santykiu motyvacija:
- isiminimo, išmokimo);
- • Visu mintu veiksniu saveika. Lemiama reikšme
- asmenybs vystymuisi turi pats asmuo ir kryptingas jo
- ugdymas.
- Mokymas/is –
- dvikryptis procesas
- • Besimokantysis – mokantysis
- • Besimokantysis – informacijos
- šaltiniai
- • Besimokantysis – aplinka
- Mokymas/is – bendravimas
- Tarp mokymosir gyvenimo nėra kTaannvritesprbrya eembžinėkiondisakir s yayijr umv– poimosoastss aaviis i žiiigrer,y a nmgir ąyt iak vnnameueinpnpot iiiamkm bk ėenoiotttuuo nkom ėaėobartrkosaisdsk j.iubor tsKeki..nia oMdAi srtloaifkkrkvei ryrmidtmtmu oNamaksosyo /rt!–!itoshNjr aeyWesirįka mhia mižaltaemanuh oojjeamanau iadųs tiirs
- 2010.02.22
- 9
- Bendravimas
- mokymo/si procese
- • Bendraujant kitiems perduodama tai, kas
- atrodo akivaizdu.
- • Bendravimas – mažiausiai dvieju
- asmenybiu saveika.
- • Naturalu, kad iš to paties objekto galima
- „atrasti“ ir daugiau negu viena dalyka.
- Ugdymo dalyviai
- Visi asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys
- ugdymo procese:
- – Ugdytojai:
- • Prigimtiniai (tvai, seneliai...)
- • Profesionalieji (mokytojai, dstytojai, treneriai..)
- • Visuomeniniai (lektoriai, masins informacijos
- skleidjai, kolegos, draugai...)
- – Ugdytiniai
- Ugdytojo vaidmuo ugdymo/si procese
- 2010.02.22
- 10
- Efektyviai dirbancio mokytojo
- charakteristikos (Muijs & Reynolds (2005):
- • Pasižymi pozityviu požiuriu
- • Klasje sudaro malonu socialini/psichologini klimata
- • Deda daug vilciu/lukesciu i besimokanciuju pasiekimus
- • Supažindina su pamokos/paskaitos struktura
- • Efektyviai planuoja laika
- • Pamoka/paskaita pasižymi aiškia struktura
- • Naudoja metodu ivairove
- • Panaudoja besimokanciuju idjas
- • Naudoja tinkamus ir ivairius klausinjimo budus
- Mokymo/si procesas
- Turinys:
- • Švietimo vadybos samprata
- • Mokymo/si turinio konstravimas
- • Mokymas ir mokymasis
- » Mokymo/si stiliai
- » Mokymo/si budai
- » Mokymo/si formos
- » Mokymo/si aplinkos kurimas
- » Mokymo/si metodai
- » Mokymo/si pasiekimu vertinimas
- • Mokymo/si kokybs užtikrinimas
- » Kokybs, mokymo/si kokybs samprata
- » Kokybs užtikrinimo procesai
- Švietimas
- • procesas, kurio metu švietimo istaigose ir ne tik formaliai arba
- neformaliai asmenims teikiamos žinios ir formuojami gebjimai
- • pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti asmens ir visuomens
- informacinius poreikius
- • Paslauga, kuria teikia švietimo institucijos, ir kuri turi tenkinti klientu
- poreikius
- Švietimo vadybos samprata
- Vadyba
- • Veiksmingas ir produktyvus tikslu siekimas, pasitelkiant planavima,
- organizavima, vadovavima, koordinavima ir ištekliu kontrole (Fayol,
- 1906)
- • Organizacijos nariu pastangu planavimo, organizavimo, vadovavimo
- ir kontrols procesas bei visu kitu ištekliu panaudojimas, siekiant
- užsibržtu tikslu (Stoner, Freeman, Gilbert, 1995)
- • Visuotins kokybs vadyba – vadybos kryptis, svarbiausiu tikslu
- laikanti kokybišku paslaugu teikima ir maksimalu savo klientu
- poreikiu tenkinima.
- 2010.02.22
- 11
- Kas yra švietimo paslaugos
- klientai?
- t.y. kieno poreikius turtu
- tenkinti švietimas?
- Vadybos funkcijos
- • Planavimas - plano tam tikram darbui atlikti
- sudarymas;
- • Organizavimas - žmoniu ir resursu šiam
- darbui organizavimas;
- • Vadovavimas - vadovavimas darba
- atliekantiems žmonms;
- • Koordinavimas – veiksmai, skatinant
- skirtingus žmones dirbti su ivairiais
- ištekliais, siekiant bendro tikslo
- • Kontrol - darbo eigos lyginimas su
- laukiamu rezultatu ir reikalingu pataisu
- igyvendinimas.
- Kuryba / vadyba
- • Idealas (Vardan ko?)
- • Tikslas (Ka?)
- • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)
- • Atsakomybs (Kas? Už ka?)
- • Budai (Kaip?)
- • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)
- • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)
- Švietimo tikslas – ne vienkartin paslauga, bet išsilavinusi asmenyb
- 2010.02.22
- 12
- Mokymo turinio konstravimas
- Mokymo turinys (curriculum)
- - mokymo planas, programa
- - visa apimanti mokymo tikslu, rezultatu,
- turinio, metodu, medžiagos ir priemoniu,
- mokymo organizavimo ir kontrols
- sistema.
- Mokymo turinio konstravimas
- I mokymosi rezultatus orientuotas
- mokymo planavimas
- Tradicinis mokymo planavimas
- Mokymosi rezultatai
- Vertinimas
- Turinys ir mokymo metodai
- Turinys
- Mokymo metodai
- Vertinimas
- Mokymosi pasiekimai
- Mokymo turinio konstravimas
- Žingsniai:
- • Poreikio tyrimas: ar reikia? ko reikia? kiek reikia?
- • Laukiami rezultatai: ka žinos / gebs besimokantieji?
- • Vertinimas: ar rezultatai išmatuojami? Kaip?
- • Turinys: kokia informacija talpinti?
- • Metodai: kokiais budais geriausiai perteikti pasirinkta
- turini?
- • Aplinka: kokioje aplinkoje galima efektyviausiai perduoti
- žinias ir formuoti gebjimus? Kaip ja sukurti?
- • Kokybs ivertinimas: kaip nustatyti ar mokymas buvo
- kokybiškas?
- 2010.02.22
- 13
- Mokymo turinio konstravimas
- Ka planuoti?
- Mokymosi rezultatai
- Aiškiai apibržti
- teiginiai ka
- besimokantysis turtu
- žinoti, suprasti, gebti
- pasibaigus mokymo
- procesui
- Ka vertinti?
- Mokymosi pasiekimai
- Mokymosi proceso
- metu igytos
- subjektyvios žinios,
- igudžiai, vertybins
- nuostatos.
- Sudtins dalys: žinios, gebjimai, igudžiai, vertybins nuostatos
- Savarankiško darbo temos:
- ISTORIJA
- 1. Pirmykštis ugdymas
- 2. Ugdymas senovs Rytuose
- 3. Ugdymas senovs Graikijoje ir Romoje
- 4. Viduramžiu ugdymas (Gotika)
- 5. Ugdymas Renesanso laikotarpiu
- 6. Pedagogins minties raida Lietuvoje
- NUDIENA
- 1. Pasirinktinai 3 šaliu
- švietimo sistemos
- pristatymas
- FILOSOFIJA
- 1. Idealizmas ir ugdymas
- 2. Humanizmas ir ugdymas
- 3. Pragmatizmas ir ugdymas
- 4. Racionalizmas ir empirizmas
- Benjamin Bloom taksonomija
- 3 mokymosi tikslu sritys:
- • Emocin
- • Psichomotorin
- • Kognityvin
- 2010.02.22
- 14
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Kognityvin pažinimo sritis
- Pagal B. Bloom
- Kognityvin pažinimo sritis
- Pagal B. Bloom
- Kognityvin pažinimo sritis
- pagal B. Bloom
- • Žinojimas – gebjimas atgaminti ir isiminti faktus,
- nebutinai juos suprantant
- • Supratimas – gebjimas suprasti ir interpretuoti
- mokomaja informacija
- • Pritaikymas – gebjimas panaudoti išmokta medžiaga
- naujose situacijose, pvz. Idjas ir savokas panaudoti
- darbe, sprendžiant realias problemas
- • Analiz – gebjimas padalinti informacija i sudtines
- dalis, pvz ieškoti tarpusavio saveikos ir idju
- • Sintez – gebjimas dalis sujungti kartu i viena visuma
- • Ivertinimas – gebjimas ivertinti medžiagos vertinguma
- duotam tikslui
- 2010.02.22
- 15
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Išvardinti, apibržti,
- atgaminti, surasti,
- ivardinti, pacituoti,
- suskaiciuoti, pakartoti,
- papasakoti, rasti,
- surikiuoti ir t.t.
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Susieti, paaiškinti,
- suklasifikuoti, aptarti,
- apskaiciuoti, išpltoti,
- apžvelgti, išversti ir pan.
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Pritaikyti, pakeisti, pabaigti,
- pademonstruoti, atrasti,
- panaudoti, rasti, iinterpretuoti,
- išspresti ir pan.
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- 2010.02.22
- 16
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Palyginti, atskirti, sugrupuoti,
- padaryti išvada, išbandyti,
- išanalizuoti, susieti, aptarti,
- surikiuoti, išranguoti, sukritikuoti
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Pagristi, apibendrinti
- suprojektuoti, sukurti,
- suformuluoti, integruoti,
- suplanuoti, pasiulyti,
- pertvarkyti, organizuoti,
- parengti ir pan.
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- Ivertinimas
- Sintez
- Analiz
- Taikymas
- Supratimas
- Žinojimas
- Aktyvieji veiksmažodžiai:
- Ivertinti, itikinti, apginti,
- pasiulyti, numatyti, rekomenduoti,
- patikrinti, pagristi, parinkti,
- palyginti, nuspresti,
- ivertinti argumentus, s[remdima
- ir pan.
- Mokymosi rezultatu formulavimas
- pagal B. Bloom (1959)
- 2010.02.22
- 17
- Kam reikalingas mokymosi
- rezultatu formulavimas?
- • Norint išvengti paviršinio mokymosi
- • Besimokanciuju savianalizei
- • Objektyviam vertinimui
- Švietimas Saudo Arabijoje
- Faktai apie šali
- • Karalyst ikurta 1932 m.
- • Valdymas: monarchija
- • Religija: Islamas
- • Konstitucija: Koranas (Šariatas)
- • Plotas: 2, 149 690 km²
- • Gyventoju skaicius (2009 m.):
- 28 686 633
- • Pajamu šaltiniai: nafta, religinis
- turizmas
- 2010.02.22
- 18
- Faktai apie švietima
- • Švietimas glaudžiai susijes su Islamo religija
- • Iki XIX a. berniukai mokydavosi deklamuoti Korana mecetse,
- mergaits – namuose
- • 2007 m. neraštingumas šalyje 13,7 proc.
- • vyresniu nei 15 metu žmoniu raštingumas 78,8 % (vyru - 84,7 %,
- moteru - 70,8 %)
- • ŠMM ikurta 1953 m. Funkcijos:
- – Prižiurti darželius ir pradines mokyklas
- – Administruoti mergaiciu mokyklas ir kolegijas
- – Remti raštingumo programas moterims
- • Pirmasis, Karaliaus Saudo universitetas ikurtas 1957 m.
- • Iš viso 11 valstybiniu universitetu
- • Tvai neprivalo leisti vaikus i mokykla
- • Vadovliai, sveikatos paslaugos, transportas mokiniams nemokami
- Švietimas
- TIKSLAI:
- • Užtikrinti kokybiška mokyma
- • Tenkinti religinius, ekonominius ir
- socialinius šalies poreikius
- • Sumažinti neraštinguma suaugusiuju
- tarpe
- • Užtikrinti Dievo isakymu teisinga
- interpretacija
- SISTEMA:
- • Ikimokyklinis ugdymas
- • Pradinis ugdymas (nuo 6 m. trunka 6 m. + egzaminas)
- • Tarpinis ugdymas (trunka 3 m.)
- • Vidurinis išsilavinimas (bendrojo lavinimo arba specializuota (trunka 3
- m.)
- • Aukštasis mokslas (BA, MA, DR):
- • Humanitariniai, socialiniai mokslai (trunka 4 m.)
- • Medicina, inžinerija, farmacija (trunka 5-6 m.)
- Aukštasis mokslas
- • 1975 m. ikurta Aukštojo mokslo ministerija
- • AM remiamas valstybs, siekiant apsaugoti
- konservatyvias Islamiškas tradicijas, kad jaunuoliai
- neišvyktu studijuoti i Vakaru šalis
- • Vykstantys studijuoti i užsieni vyrai finansiškai
- skatinami prieš tai susituokti ir kartu vežtis žmona ir
- vaikus
- • Remiamas net žmonos mokymasis užsienyje, kad
- bunant vienam nekiltu pagundu ir kulturinio samyšio
- • Besiruošiantiems išvykti – spec. orientacin Islamo
- programa ir pažintiniai kursai apie Vakaru kulturas
- • 1970 m. 7000 studentu, 2004 m. 200.000 studentu
- 2010.02.22
- 19
- Universitetai Universitetas Misija
- Karaliaus Saudo universitetas (1957,
- Rijadas)
- Menai, tikslieji mokslai, vadyba, inžinerija, žems ukis,
- medicina, odontologija, slauga, švietimas, IT
- Islamiškasis Medinos universitetas
- (1961, Medina)
- Islamo religijos ir kulturos studiju centras
- Imam Muhammad bin Saud
- universitetas (1974, Meka + JAV,
- Japonija, Indonezija, Mauritanija, JAE)
- Menai, tikslieji mokslai, inžinerija, architektura,
- technologijos, švietimas – griežtai siejama su Islamo
- istatymais, istorija ir arabu literatura
- Umm Al-Qura universitetas (1981,
- Meka)
- Karaliaus Fado naftos ir mineralu
- universitetas (1963, Dhahran)
- Inžinerija, matematika, finansai, ekonomika, vadyba ir
- rinkodara
- Privatus Karaliaus Abdulaziz
- universitetas (1967)
- Ikurtas verslininku, suvokusiu švietimo svarba
- nacionalinei pltrai
- Karaliaus Faisalo universitetas (1975) Medicina, administravimas, architektura, miestu
- planavimas, veterinarija
- Karaliaus Kalido universitetas (1998) Švietimas, medicina, Islamo teis, arabu kultura,
- administravimas
- Moteru švietimas
- • Iki 1960 m. nereliginis mergaiciu mokymasis traktuotas kaip
- nenaudingas ir pavojingas
- • Pirmoji valstybin mokykla mergaitms isteigta 1964 m.
- • 2003 m. iš visu bendrojo lavinimo mokiniu mergaiciu buvo jau
- 50 proc.
- • Draudžiama studijuoti inžinerija, žurnalistika ir architektura
- • 2008 m. pirmoji moteru grup baig teiss programa
- (advokatmis dirbti draudžiama)
- • Dar vis aktualus moteru kolegiju ir universitetu trukumas
- Mergaiciu mokyklos
- • Mergaiciu mokyklu tikslas – parengti
- tinkamai Islamiškai atlikti pareigas
- (žmonos, mamos, aukls, slaugs)
- • Nra fizinio lavinimo
- 2010.02.22
- 20
- Mokymo turinys
- Mokymo programos turi atitikti Šariato
- principus ir Korana
- Vidurinis išsilavinimas
- • Pasirengimas universitetui / kolegijai
- • Privaloma bendroji programa (religija,
- matematika, gamta, socialiniai mokslai,
- anglu, arabu kalba, IT)
- • Vienas iš bloku pasirinktinai:
- – Islamo studijos ir literatura
- – Administravimo ir humanitariniai mokslai
- – Gamtos mokslai
- 2010.03.09
- 1
- MOKYMOSI PROCESAS
- GRUPĖS IR KOMANDOS
- KUBOS ŠVIETIMO SISTEMA
- 2010-02-26
- KAS YRA
- ŠVIETIMO VADYBA?
- Švietimo vadyba – veikla,
- kuria organizuotai siekiama
- užsibrėžtų švietimo sistemos ir
- atskirų švietimo organizacijų
- tikslų (Želvys, 2003).
- 2010.03.09
- 2
- Atrasti – pastebėti, išsiaiškinti,
- sutelkti dėmesį, „nuimti
- uždangalą“, „nušvisti“.
- Tam, kad atrastume ko nors prasmę, turime su tuo
- dalyku turėti asmeninį santykį.
- Nepakanka, kad kitas pasakoja tai, ką jis mato,
- reikia atrasti, kas tai yra iš tikrųjų.
- Kokiame nors dalyke gali glūdėti daugiau, negu
- betarpiškai atrandama.
- 2010.03.09
- 3
- Mokymasis suprantamas kaip interaktyvus, dinamiškas, permanentinis
- ieškojimo procesas, kuriame tyrinėjant ir sąveikaujant su aplinka
- gimsta naujas supratimas apie save patį ir supantį pasaulį (Stanišauskienė,
- 2005).
- Tai, ką darome, kad ką nors atrastume, vadiname procesu.
- Mokymosi procesas - ilgalaikė mokytojų ir mokinių sąveika, turinti tikslą
- parengti pastaruosius tolesniam mokymuisi ir praktinei veiklai.
- Mokymasis - tikslinga mokinio sąveika su mokymosi šaltiniais
- įsisavinant mokslo, technikos, meno, darbo žinias, išmokstant
- intelektinius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines
- jėgas (Jovaiša, 1997).
- 1. Dalykinė informacija – perteikiamos faktinės
- žinios ir informacija.
- 2. Procesą skatinanti (proceso informacija) –
- skatina ką nors daryti dalykinės medžiagos arba
- savo santykių su ja atžvilgiu; skatina atkreipti
- dėmesį į tai, ką atstovaujančio visuomenei ir
- geriausiai išmanančio dalyką, nuomone,
- svarbiausia įsidėmėti ir kokių dalykų atžvilgiu
- svarbu turėti tam tikrą požiūrį. Susideda iš
- pateikiamų užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti
- ir aptarti.
- 1. Intencija
- 2. Tikslas, arba siekiamas rezultatas
- 3. Tai, kas įdedama
- 4. Procesas
- 5. Faktinės išdavos
- 6. Atgalinis ryšys
- 2010.03.09
- 4
- Kompetencija – asmens gebėjimas,
- patvirtintas tam tikru dokumentu, pagrįstai ir
- patikimai atlikti tam tikrą profesinės veiklos
- dalį darbinėje situacijoje (K. Pukelis, 2009).
- Kompetentingumas – patikima ir kokybiška
- asmens profesinė veikla darbinėje situacijoje,
- kurią užtikrina įgyta kvalifikacija ir sukaupta
- patirtis profesinėje veikloje (K. Pukelis, 2009).
- - mokymosi procesų dermė, kurios rezultate
- sukuriama bendra žinių, įgūdžių, gebėjimų,
- vertybių perdavimo sistema (G. Linkaitytė).
- Superkompetencija
- Nesuvokta
- kompetencija
- Nesuvokta
- nekompetencija
- Suvokta
- kompetencija
- Suvokta
- nekompetencija
- G. Cibulskas ©
- 2010.03.09
- 5
- Mokymosi etapai:
- 1. Nesuvokta nekompetencija (unconscious incompetence)
- 2. Suvokta nekompetencija (conscious incompetence)
- 3. Suvokta kompetencija (conscious competence)
- 4. Nesuvokta kompetencija (unconscious competence)
- Grupė – du ar daugiau tarpusavyje sąveikaujančių ir
- priklausomų vienas nuo kito žmonių, susivienijusių
- kažkokio tikslo pasiekimui (Robbins, Coulter, 2002).
- Grupę sudaro:
- 1)du ar daugiau asmenų,
- 2)pažįstančių vienas kitą,
- 3)tiesiogiai veikiančių vienas kitą,
- 4)žinančių apie priklausymą šiai grupei,
- 5)suprantančių priklausomybės pranašumus, siekiant bendrų
- tikslų,
- 6)susitariančių siekti bendrų tikslų.
- (Jucevičienė, 1996)
- Grupės nereikia formuoti, ji susiformuoja pagal žmones vienijantį
- interesą (pvz. muzikos, religinės, meno ir pan. grupės)
- 2010.03.09
- 6
- Komanda – žmonės, sutelkti vienam tikslui /
- užduočiai įvykdyti. Komandoje žmonės dalijasi
- atsakomybėmis, pareigomis, demonstruoja
- profesines žinias ir įgūdžius, siekdami tinkamai
- prisidėti prie bendro darbo rezultato.
- Komanda paprastai yra suformuojama, siekiant sutelkti
- žmones vienam ar kitam tikslui / darbui / užduočiai /
- projektui atlikti. Neretai komandos narių nesieja bendri
- pomėgiai , tačiau juos vienija bendrai vykdomas darbas.
- Komandas sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės
- Jeigu komandą sudaro
- panašios ar vienodos
- asmenybės, komandinio
- darbo efektyvumas krenta,
- kad ir kaip besistengtų
- komandos nariai
- bendradarbiauti...
- Tik įvairių asmeninių
- bruožų samplaika įgalina
- komandą dirbti
- efektyviai, nes tuomet
- komandos nariai gali
- mokytis vienas iš kito...
- Tai, kuo jie panašūs,
- leidžia jiems būti
- kartu.
- Tai, kuo jie skiriasi, daro
- buvimą kartu vaisingu ir
- pilnaverčiu.
- G. Cibulskas, KTU
- Iniciatorius
- Vykdytojas
- Koordinatorius
- Modeliuotojas
- Novatorius
- Resursų tyrėjas
- Įvertintojas
- Užbaigiantis
- Specialistas
- 2010.03.09
- 7
- Besityčiojantis
- “Aš” Atsiribojantis
- “Visažinis”
- “Plepys”
- Gebėti atpažinti vaidmenis komandoje, ir
- tinkamai juos panaudoti, skiriant komandos
- nariams, jų vaidmenis atitinkančias funkcijas /
- užduotis.
- Stadija Vykstantys procesai Problemos
- Formavimosi Tikslų ir uždavinių
- apibrėžimas
- Psichologinės
- problemos
- Diferenciacijos Vaidmenų pasiskirstymas Tarpusavio
- priklausomybės
- problema
- Integracijos Darbo metodų pasirinkimas
- ir normų formavimas
- Atvirumo problema
- Brandos Komandos santykių
- susiformavimas
- Pasitikėjimo problema
- Modifikuota pagal G. Cibulską, KTU
- 2010.03.09
- 8
- Narių skaičius Komandu charakteristikos
- 2-6 Besikeiciantis vadovavimas, nra strukturos,
- organizavimas nereikalingas, stipri
- tarpasmenin saveika
- 7-12 Prasideda strukturizacija ir roliu
- diferenciacija, mažja tarpasmenin saveika.
- Efektyviai dirbanti komanda.
- 12-25 Butina strukturizacija ir roliu diferenciacija,
- išsiskiria pogrupiai, tarpasmenin saveika
- apsunkinta
- 25 ir daugiau Butinas vadovavimas, formuojasi pogrupiai,
- didesnis anonimiškumas, “uždedami”
- stereotipai, tarpusavio kova
- (G. Gedvilien)
- Kubos respublika: socialistinė valstybė,
- parlamentinė respublika.
- Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro.
- Plotas: 110 860 km² .
- Gyventojų: 11 451 652 (2009).
- Oficiali kalba: ispanų.
- Religija – paplitusi krikščionybė.
- Pajamų šaltiniai: turizmas, cukraus verslas.
- 2010.03.09
- 9
- Kubos piliečiams mokslas yra nemokamas.
- Privalomas mokslas prasideda nuo 9 metų.
- Mokyklose dvi valandas per savaitę yra dėstomas vertybių
- ugdymas kaip atskiras dalykas. Mokytojai – specialiai
- atrinkti pavyzdingo elgesio pedagogai.
- Baigęs aukštąsias studijas, jaunimas privalo 3 metus dirbti
- ten, kur jis yra siunčiamas.
- Kubos švietimo sistemos ypatumai
- Darželyje:
- Pradinėje
- mokykloje:
- Pagrindinėje
- mokykloje:
- Kubos švietimo sistemos ypatumai
- Prieš stojant į universitetą reikia gauti pažymą apie
- teisingas “politines ir moralines pažiūras”, kurią
- išduoda Represijų prieš Kubą komitetas
- Kubos švietimo sistemos ypatumai
- 2010.03.09
- 10
- Mokyklose vertinama 100 balo sistema (min. 69
- balai).
- Universitetuose vertinama 5 balų sistema.
- Kubos švietimo sistemos ypatumai
- Mokymosi stiliai (teorija + praktika)
- Mokytojavimo stiliai
- Mokymas gali būti:
- Orientuotas į mokytoją
- Orientuotas į mokinį
- 2010.03.09
- 11
- Lingvistinis
- Loginis-matematinis
- Vizualinis-erdvinis
- Muzikinis
- Kinestetinis
- Tarpasmeninis
- Asmeninis
- Gamtinis
- Sugebėjimas vartoti kalbą taip, kad įtikintum
- kitus, gebėjimas mokytis kalbos, remtis kalba
- savo patirčiai apmąstyti
- Jautrumas garsams, žodžių prasmėms
- Mokosi sistemiškai ir palaipsniui
- Geba atlikti ilgą protinių veiksmų seką
- 2010.03.09
- 12
- Geba suvokti erdvinį pasaulį
- Turi puikią vaizduotę ir geba kurti
- Visos veiklos yra susiję su tam tikru garsiniu fonu
- Geba kurti ir suprasti ritmą
- Neužtenka vien girdėti ir matyti, reikia “prisiliesti” prie
- situacijos
- Gerai kontroliuoja savo kūno judesius
- Reiškiant mintis ir jausmus naudoja neverbalinės
- išraiškos priemones
- 2010.03.09
- 13
- Geriausios idėjos gimsta bendraujant su kitais
- Geba atpažinti kitų žmonių nuotaiką,
- motyvaciją, troškimus, poreikius, ir tinkamai į
- tai reaguoti
- Geriausiai susikaupti būnant vienam,
- “įsiklausant į savo širdies ritmą”
- Geba atpažinti, apmąstyti ir suprasti
- savo paties jausmus ir mintis,
- Pažysta savo stipriąsias ir silpnąsias
- puses
- Žmonės priima ir apdoroja informaciją skirtingai, todėl ir
- mokosi skirtingai
- Kiekvienas žmogus mokosi keliais būdais, bet vienas iš jų
- dominuoja
- Mokymo/si procesą galima efektyvinti atsižvelgiant į
- mokymosi stilių įvairovę
- Tuo pat metu, toje pačioje vietoje, žmonės mokosi skirtingai
- skirtingi požiūriai į mokymąsi
- mokymas efektyvus tada, kai orientuotas į
- besimokančiuosius
- ne „ar šis asmuo imlus?“ bet „kaip šis asmuo imlus?“
- 2010.03.09
- 14
- Skaitydami 10%
- Klausydami ir žiūrėdami 20%
- Demonstruodami 30%
- Diskutuodami grupėje 50%
- Praktikuodami 75 %
- Mokydami kitus 90%
- Išlaikymas atmintyje po 24 val.
- Vaizdinis
- Girdimasis
- Kinestetinis
- MOKINIAI: Mokosi matydami
- svarbu matyti mokytojo neverbalinę kalbą
- bei mimiką
- linkę sėdėti klasės priekyje, siekdami
- išvengti vizualinių kliūčių
- mąsto vaizdiniais; geriausiai įsimena
- informaciją iš diagramų, iliustruoto teksto,
- skaidrių, filmų, padalomosios medžiagos
- diskusijų metu dažniausiai detaliai
- užsirašinėja informaciją
- 2010.03.09
- 15
- MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
- Naudoti kūno kalbą
- Vizualizuoti informaciją (skaidrėse, video,
- plakatuose ir pan.)
- Rekomenduoti naudoti vizualinius
- žymėjimo įrankius
- Vaizdžiai naudoti raktinius žodžius
- MOKINIAI mokosi klausydami...
- geriausiai išmoksta verbalini paskaitų, diskusijų
- metu, ar klausydami ką kalba kiti
- informacijos turinį interpretuoja pagal
- kalbėjimo toną, tempą, balso tembrą
- rašytinė informacija nėra svarbi tada, kai ji
- išgirstama
- lengviau išmokti garsiai skaitant tekstą ar
- klausant audio įrašų
- MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
- Organizuoti grupių diskusijas
- Kviesti svečius kalbėtojus
- Inicijuoti debatus
- Naudoti ritmą
- Informaciją iliustruoti muzika
- 2010.03.09
- 16
- MOKINIAI mokosi veikdami, liesdami
- geriausiai išmoksta liesdami, aktyviai tirdami fizinę
- juos supančio pasaulio pusę
- jiems gali būti sunku ramiai išsėdėti ilgą laiką
- mokantis nuolat reikalingas aktyvumas, patyrimas
- Mokymosi stiliai:
- KINESTETINIS
- MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
- Kalbą iliustruoti gestais
- Keisti mokymų aplinką
- Teikti užduotis, kurių pagalba būtų galima
- konstruoti, modeliuoti, struktūruoti
- Mokymosi stiliai:
- KINESTETINIS
- 2010.03.09
- 17
- “Formalus autoritetas” – orientacija į turinį; į
- mokytoją orientuotas mokymas; mokytojas
- atsakingas už žinių pateikimą, mokinys – už
- įsisavinimą; neteikia svarbos santykiams tarp savęs
- ir besimokančiųjų
- “Asmeninio pavyzdžio demonstruotojas” – i
- mokytoja orientuotas mokymas, demonstruojant
- ir modeliuojant; žiniu ir igudžiu demonstravimas
- ir priežiura / konsultacijos besimokantiesiems;
- skatina besimokanciuju aktyvuma, atsižvelgia i
- ju mokymosi stilius; besimokantieji prisiima
- atsakomybe už mokymosi procesa
- “Pagalbininkas” – orientuojasi i veiklas; i
- besimokantiji orientuotas mokymasis;
- daugiausia atsakomybs – besimokantiesiems;
- sukuria mokymosi situacijas, kuriose aktyviai
- dirba besimokantieji
- “Deleguotojas” – mokymosi kontrol ir
- atsakomyb perkeliama besimokantiesiems;
- besimokantieji patys kuria ir igyvendina savo
- mokymosi planus; išmokstama ne tik to, kad
- numatyta programoje, bet ir kaip bendradarbiauti
- grupse, ivertinant tarpasmenybinius skirtumus
Advertisement
Add Comment
Please, Sign In to add comment
Advertisement