dykumos ir pusdykumes

						Dykumos
Dykuma – Žemės paviršiaus sritis, kuri gauna mažai drėgmės, kritulių iškrenta mažiau nei 250 mm per metus, is vis nėra augalijos ir gyvunijos arba yra, bet labai mazai. Skiriami du dykumų tipai – aridinės (sauso ir karšto klimato) ir poliarinės (Arkties ir Antarkties). Bendras plotas ~30-45 mln. km², iš jų 15-25 mln. km² yra aridinės dykumos.

Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja.

Aridinės yra ne tik smėlingosios dykumos; jų iš tiesų yra tik apie 20 %. Daugelis dykumų – pliki akmenynai, dažnai suraižyti gilių laikinų upių vagų – vadžių. Akmeningųjų dykumų reljefas labai kampuotas. Čia nėra aptakių kalvų, būdingų drėgnesnėms vietoms, nes nėra pastovaus nuotėkio.

Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas. Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.

Aridiniu zemelapis http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/e4/Koppen_World_Map_BWh.png
Poliariniu zemelapis http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/fe/Koppen_World_Map_BWk.png

The ten largest deserts
Rank	Desert	Area (km²)
1	Antarctic Desert (Antarctica)	14,200,000
2	Arctic Desert (Arctic)	13,900,000
3	Sahara Desert (Africa)	9,100,000
4	Arabian Desert (Middle East)	2,600,000
5	Gobi Desert (Asia)	1,300,000
6	Patagonian Desert (South America)	670,000
7	Great Victoria Desert (Australia)	647,000
8	Kalahari Desert (Africa)	570,000
9	Great Basin Desert (North America)	490,000
10	Syrian Desert (Middle East)	490,000
Dykumų susidarymo priežastys

Poliarinės ir sniego dykumos – šalto klimato sąlygomis kritulių iškrinta mažai, tačiau vanduo (ledas, sniegas) garuoja (sublimacija) sparčiai. Pvz., Antarktida.

Vidutinių platumų dykumos žemynų centre – būdinga mažas kritulių kiekis ir aukšta vasaros temperatūra. Pvz., Gobio dykuma Mongolijoje.

Pasatų įtakos zonose esančios dykumos – išsidėsčiusios platumose maždaug ties 30° šiaurės ir pietų platumomis. Jose antipasatai (aukštai pučiantys vėjai, nukreipti nuo pusiaujo link ašigalių) leidžiasi žemyn. Besileidžiantys oras šyla ir sausėja. Ore susikaupusi drėgmė beveik nekondensuojasi, tačiau toks oras pajėgus išgarinti didelius kiekius drėgmės iš žemės paviršiaus. Taip susidarė tokios dykumos, kaip Sachara ir Simpsono dykuma.

Pakrančių dykumos – susidarė pakrantėse, kur palei karšto klimato pakrantę teka šaltos vandenyno srovės. Santykinai šaltas vanduo vėsina virš jo cirkuliuojantį orą, kurio temperatūra aukštesniuose sluoksniuose išlieka pastovi. Taip formuojasi pastovios temperatūros inversijos (oro temperatūra didėja kylant aukštyn), kurios stabdo galingų lietaus debesų susidarymą. Taip susidarė Kalahario ir Atakamos dykumos.

Orografinės dykumos – dykumos, kurios susidarė dėl kalnų, atskiriančių nuo jūros. Kalnai sudaro vadinamąjį lietaus šešėlį – zoną, kur atpučia vėjai, jau praradę drėgmę. Pvz., Oregono dykumos.


						Pusdykumes

Pusdykumė – aridinio klimato kraštų landšaftas, kuris turi gana retą augaliją. Vidutinių platumų juostose pusdykumės yra tarp stepių ir dykumų, tropinėse – tarp savanų ir dykumų.

Pusdykumės susidaro sauso žemyninio klimato kraštuose, kur kritulių iškrinta mažiau, nei gali išgaruoti. Pagal substratą skirstomos į uolingąsias, smėlingąsias, žvirgždingąsias ir liosingąsias. Būdingas stiprus dūlėjimas ir denudacija. Dūlėjimo produktai (druskos ir kt.) ne išplaunami, o kaupiasi dirvoje. Dirvožemiai – šviesiai kaštoniniai, rudžemiai, pilkžemiai, dažnai įdruskėję; humuso juose nėra daug (2–4 %).

Apaugę 30–40 % pusdykumių paviršiaus ploto. Daugiausiai auga žolės, puskrūmiai, krūmai, medžių pasitaiko retai.Augmenija įvairiose vietose labai skirtinga, ji priklauso nuo mikroreljefo, dirvožemio sudėties ir drėgmės kiekio. Pavyzdžiui, druskinguose, sausuose dirvožemiuose dominuoja burnotinių šeimos augalai (kochija, druskė, balandūnė), drėgnesniuose – kiečiai, ašuotės, miglės, kai kurios eraičino rūšys, auga kai kurios tuopos, šilkmedžio, akacijos rūšys.Iš gyvūnų paplitę graužikai (starai, šokliai, žiurkėnai), plėšrūnai (korsakas), daug roplių (vėžliai). Dažniausiai gyvūnai aktyvūs naktį, smulkieji nuolat gyvena podirvyje, kiti turi itin ilgas kojas.[1]