2010.02.22 1 Edukologijos ivadas Dr. Aušra Fokien Tvarkaraštis (2010 pavasario sem.) Data Užsiėmimas 2010 m. vasario 5 d. 1 paskaita 2010 m. vasario 12 d. 2 paskaita 2010 m. vasario 19 d. 3 paskaita 2010 m. vasario 26 d. 4 paskaita 2010 m. kovo 5 d. 5 paskaita 2010 m. kovo 20 d. (vietoj kovo 12) 6 paskaita 2010 m. kovo 19 d. Kolokviumas 2010 m. kovo 26 d. 7 paskaita 2010 m. balandžio 9 d. 8 paskaita 2010 m. balandžio 16 d. 9 paskaita 2010 m. balandžio 23 d. 10 paskaita 2010 m. balandžio 30 d. 11 paskaita 2010 m. gegužės 7 d. 12 paskaita 2010 m. gegužės 14 d. 13 paskaita 2010 m. gegužės 21 d. Dėstymo kokybės vertinimas, 14 paskaita 2010 m. gegužės .... d. Egzaminas Kaupiamasis balas • Kolokviumas (testas) 30% • Savarankiška užduotis 20% • Egzaminas (testas) 50% 2010.02.22 2 Savarankiška užduotis grupms • Imitacins paskaitos (45 min.) pravedimas pasirinkta tematika • Tema: Edukologija (sarašas bus pateiktas) • Grupel – iki 7 žmoniu. Temos suderinamos, reikalavimai ir vertinimo kriterijai aptariami per 2 paskaita, pristatymai prasideda nuo 4 paskaitos • Vertinimas: auditorijos, dstytojos, savo – Paskaitos skm vertinama pagal turini, pristatyma, metodus, auditorijos isitraukima, rezultatus – Ivertinimas grups nariams – pagal indli i bendra darba Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. (Eschilas) PASKAITU TEMINIS PLANAS • Edukologija – mokslas apie ugdyma • Mokymas/is – dvikryptis procesas; Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime; Edukologijoje sutinkamos savokos; Ugdymo idealas; Ugdymo objektas; Ugdymo rezultatai, tikslai ir uždaviniai; Ugdymo veikjai. • Edukologija kasdieniniame gyvenime • Ugdymas šeimoje; Ugdymas/is karjerai; Ugdymas/is darbo vietoje; Ugdymas ir amžiaus tarpsniai • Mokymo/si procesas • Švietimo vadybos samprata asmens, organizacijos, regiono, valstybs lygmenyje • Mokymo/si turinio konstravimas • Mokymas ir mokymasis: Mokymo/si stiliai; Mokymo/si budai ir formos; Mokymo/si aplinkos kurimas ir metodai; Mokymo/si pasiekimu vertinimas; Kokybs, mokymo/si kokybs samprata; Kokybs užtikrinimo procesai • Edukologijos istorijos raida • Pirmykštis ugdymas; Ugdymas senovs Rytuose; Ugdymas senovs Graikijoje; Ugdymas senovs Romoje; Viduramžiu ugdymas; Ugdymas Renesanso laikotarpiu; Pedagogins minties raida Lietuvoje • Ugdymo filosofijos kryptys: • Ugdymo ir filosofijos sampratos; Pasaulžiura ir ugdymas; Mokymosi visa gyvenima filosofija; Humanizmas; racionalizmas ir empirizmas; Idealizmas; Pragmatizmas; Konstruktyvizmas; Perenializmas; Konstruktyvizmas • Švietimo sistema • Sistemos ir švietimo sistemos samprata • Švietimo lygmenys: ikimokyklinis, pradinis, mokyklinis, profesinis, aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis • Ivairiu pasaulio šaliu švietimo sistemos Edukologija – mokslas apie ugdyma Turinys: » Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime » Mokymas/is – dvikryptis procesas » Edukologijoje sutinkamos savokos » Ugdymo idealas » Ugdymo objektas » Ugdymo rezultatai, tikslai ir uždaviniai » Ugdymo veikjai 2010.02.22 3 EDUKOLOGIJA – MOKSLAS APIE UGDYMA [lot. educo – išvedu, ugdau + gr. logos - mokslas] Edukologija susideda iš: • pedagogikos (vaiku / jaunimo ugdymo mokslo) • andragogikos (suaugusiuju ugdymo mokslo) EDUKOLOGIJA Pedagogika [gr. Pais – vaikas, ago – vesti, valdyti, auklti] – (paidagogos – vaiku vedžiotojas, paidagogeion – mokykla) – vaiko, jaunuolio fizinio ir dvasinio vystymosi poreikiu ir galimybiu pasiduoti ugdomajam poveikiui pažinimas Anrdagogika [gr. Andros + agein – vyras + vesti] – mokslas, tiriantis bendrasias suaugusiuju mokymo ir lavinimo, ju instituciju organizavimo ir vadovavimo joms problemas. Šis ugdymo mokslo pavadinimas Europoje nuo XIX a. pr. Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime 2010.02.22 4 Ugdymas – • asmenybe kuriantis žmoniu bendravimas saveikaujant su aplinka bei žmonijos kulturos vertybmis. Ugdymas - kryptingas, planingas, nuolatinis procesas, trunkantis visa žmogaus gyvenima. • Ugdymo funkcijos: AUGINIMAS  ŠVIETIMAS  MOKYMAS  LAVINIMAS  AUKLJIMAS  FORMAVIMAS. Auginimas (etnopedagogika) – šeimos ir mokyklos veikla, teikianti materialines ir dvasines salygas auganciajai kartai. Auginimas apima slauga, maitinima, priežiura, aprupinima butinais reikmenimis, ivairius pamokymus. Auginimas trunka tol, kol vaikas subresta savarankiškam gyvenimui. Švietimas – pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti asmens ir visuomens informacinius poreikius. Dvi švietimo formos: • Mokyklinis – tai mokymo istaigu sistemos veikla, teikianti išsimokslinima ir išsilavinima. • Nemokyklini (visuomenini) švietima vykdo kulturos istaigu sistema, žiniasklaidos priemons (radijas, televizija, spauda) 2010.02.22 5 Mokymas – vadovavimas mokymuisi, tikslingas, nuoseklus mokytojo ir mokiniu veikimas, stimuliuojantis ir organizuojantis mokiniu pažintine ir praktine veikla. Lavinimas – fiziniu, psichiniu, praktiniu mokjimu ir sugebjimu pltojimas ir tobulinimas. Lavinimas – mokymo funkcija. Aukljimas – procesas, kai vyksta asmenybs santykiu su aplinka, darbu ir savimi formavimas ir brandinimas. Tuos santykiu lemia pasaulžiura, dorov ir charakteris. Šie santykiu veiksniai yra tiesioginis praktinio aukljamojo darbo objektas, todl pirmiausiai ugdomos pažiuros ir isitikinimai, dorybs ir charakterio bruožai. Visais laikais aukljimo turini, metodus ir formas lm istorins, kulturins salygos. Aukljimo turini sudarancios vertybs: • Buties supratimo (religins, filosofins, mokslins) • Tautins samons ir elgesio (dvasingumo ir tautiškumo, darbštumo, tautos ir laisvs, tiesos, teisingumo ir demokratijos) • Asmenybs (dorovs, kurybingumo, išminties). 2010.02.22 6 Formavimas – žmogaus asmenybs, jos atskiru savybiu (požiuriu, skonio, poelgiu, kalbjimo stiliaus ir pan.) ar psichiniu procesu kokybs formavimas. Formavimasis vyksta ir savaime, ji itakoja atsitiktiniai veiksniai, patirti ispudžiai. EDUKOLOGIJA Pedagogika Andragogika Auginimas Švietimas Mokymas Lavinimas Auklėjimas Formavimas Kuryba / vadyba • Idealas (Vardan ko?) • Tikslas (Ka?) • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?) • Atsakomybs (Kas? Už ka?) • Budai (Kaip?) • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?) • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?) 2010.02.22 7 Ugdymo idealas? Idealas [gr. Idea -vaizdinys] – iš dvasiniu poreikiu kiles asmenybs siekis laikyti ka nors tobulybe; tobulos ir realiosios tikrovs siekis, lemiantis valios sprendimus. Ugdymo idealas • Dora asmenyb • Save išreiškiantis žmogus • Pasaulio pilietis Ugdymo tikslas • padti asmeniui atskleisti prigimties galias, • pltoti bendrasias žmogaus vertybes ir jomis gristi savo gyvenima • Išmokyti žmogu mokytis 2010.02.22 8 Asmenybs vystymasis – kokybinis asmenybs kitimas ontogenezje (vaikystje, paauglystje, jaunystje, brandos ir vlesniais amžiaus tarpsniais). Vystymosi veiksniai yra šie: • Endogeniniai (genai, igymiai, paveldai); • Egzogeniniai (gamtin, geografin, socialin aplinka, ugdymas); • Asmens aktyvumas (veiklos ir santykiu motyvacija: isiminimo, išmokimo); • Visu mintu veiksniu saveika. Lemiama reikšme asmenybs vystymuisi turi pats asmuo ir kryptingas jo ugdymas. Mokymas/is – dvikryptis procesas • Besimokantysis – mokantysis • Besimokantysis – informacijos šaltiniai • Besimokantysis – aplinka Mokymas/is – bendravimas Tarp mokymosir gyvenimo nėra kTaannvritesprbrya eembžinėkiondisakir s yayijr umv– poimosoastss aaviis i žiiigrer,y a nmgir ąyt iak vnnameueinpnpot iiiamkm bk ėenoiotttuuo nkom ėaėobartrkosaisdsk j.iubor tsKeki..nia oMdAi srtloaifkkrkvei ryrmidtmtmu oNamaksosyo /rt!–!itoshNjr aeyWesirįka mhia mižaltaemanuh oojjeamanau iadųs tiirs 2010.02.22 9 Bendravimas mokymo/si procese • Bendraujant kitiems perduodama tai, kas atrodo akivaizdu. • Bendravimas – mažiausiai dvieju asmenybiu saveika. • Naturalu, kad iš to paties objekto galima „atrasti“ ir daugiau negu viena dalyka. Ugdymo dalyviai Visi asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys ugdymo procese: – Ugdytojai: • Prigimtiniai (tvai, seneliai...) • Profesionalieji (mokytojai, dstytojai, treneriai..) • Visuomeniniai (lektoriai, masins informacijos skleidjai, kolegos, draugai...) – Ugdytiniai Ugdytojo vaidmuo ugdymo/si procese 2010.02.22 10 Efektyviai dirbancio mokytojo charakteristikos (Muijs & Reynolds (2005): • Pasižymi pozityviu požiuriu • Klasje sudaro malonu socialini/psichologini klimata • Deda daug vilciu/lukesciu i besimokanciuju pasiekimus • Supažindina su pamokos/paskaitos struktura • Efektyviai planuoja laika • Pamoka/paskaita pasižymi aiškia struktura • Naudoja metodu ivairove • Panaudoja besimokanciuju idjas • Naudoja tinkamus ir ivairius klausinjimo budus Mokymo/si procesas Turinys: • Švietimo vadybos samprata • Mokymo/si turinio konstravimas • Mokymas ir mokymasis » Mokymo/si stiliai » Mokymo/si budai » Mokymo/si formos » Mokymo/si aplinkos kurimas » Mokymo/si metodai » Mokymo/si pasiekimu vertinimas • Mokymo/si kokybs užtikrinimas » Kokybs, mokymo/si kokybs samprata » Kokybs užtikrinimo procesai Švietimas • procesas, kurio metu švietimo istaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims teikiamos žinios ir formuojami gebjimai • pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti asmens ir visuomens informacinius poreikius • Paslauga, kuria teikia švietimo institucijos, ir kuri turi tenkinti klientu poreikius Švietimo vadybos samprata Vadyba • Veiksmingas ir produktyvus tikslu siekimas, pasitelkiant planavima, organizavima, vadovavima, koordinavima ir ištekliu kontrole (Fayol, 1906) • Organizacijos nariu pastangu planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrols procesas bei visu kitu ištekliu panaudojimas, siekiant užsibržtu tikslu (Stoner, Freeman, Gilbert, 1995) • Visuotins kokybs vadyba – vadybos kryptis, svarbiausiu tikslu laikanti kokybišku paslaugu teikima ir maksimalu savo klientu poreikiu tenkinima. 2010.02.22 11 Kas yra švietimo paslaugos klientai? t.y. kieno poreikius turtu tenkinti švietimas? Vadybos funkcijos • Planavimas - plano tam tikram darbui atlikti sudarymas; • Organizavimas - žmoniu ir resursu šiam darbui organizavimas; • Vadovavimas - vadovavimas darba atliekantiems žmonms; • Koordinavimas – veiksmai, skatinant skirtingus žmones dirbti su ivairiais ištekliais, siekiant bendro tikslo • Kontrol - darbo eigos lyginimas su laukiamu rezultatu ir reikalingu pataisu igyvendinimas. Kuryba / vadyba • Idealas (Vardan ko?) • Tikslas (Ka?) • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?) • Atsakomybs (Kas? Už ka?) • Budai (Kaip?) • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?) • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?) Švietimo tikslas – ne vienkartin paslauga, bet išsilavinusi asmenyb 2010.02.22 12 Mokymo turinio konstravimas Mokymo turinys (curriculum) - mokymo planas, programa - visa apimanti mokymo tikslu, rezultatu, turinio, metodu, medžiagos ir priemoniu, mokymo organizavimo ir kontrols sistema. Mokymo turinio konstravimas I mokymosi rezultatus orientuotas mokymo planavimas Tradicinis mokymo planavimas Mokymosi rezultatai  Vertinimas  Turinys ir mokymo metodai Turinys  Mokymo metodai  Vertinimas  Mokymosi pasiekimai Mokymo turinio konstravimas Žingsniai: • Poreikio tyrimas: ar reikia? ko reikia? kiek reikia? • Laukiami rezultatai: ka žinos / gebs besimokantieji? • Vertinimas: ar rezultatai išmatuojami? Kaip? • Turinys: kokia informacija talpinti? • Metodai: kokiais budais geriausiai perteikti pasirinkta turini? • Aplinka: kokioje aplinkoje galima efektyviausiai perduoti žinias ir formuoti gebjimus? Kaip ja sukurti? • Kokybs ivertinimas: kaip nustatyti ar mokymas buvo kokybiškas? 2010.02.22 13 Mokymo turinio konstravimas Ka planuoti? Mokymosi rezultatai Aiškiai apibržti teiginiai ka besimokantysis turtu žinoti, suprasti, gebti pasibaigus mokymo procesui Ka vertinti? Mokymosi pasiekimai Mokymosi proceso metu igytos subjektyvios žinios, igudžiai, vertybins nuostatos. Sudtins dalys: žinios, gebjimai, igudžiai, vertybins nuostatos Savarankiško darbo temos: ISTORIJA 1. Pirmykštis ugdymas 2. Ugdymas senovs Rytuose 3. Ugdymas senovs Graikijoje ir Romoje 4. Viduramžiu ugdymas (Gotika) 5. Ugdymas Renesanso laikotarpiu 6. Pedagogins minties raida Lietuvoje NUDIENA 1. Pasirinktinai 3 šaliu švietimo sistemos pristatymas FILOSOFIJA 1. Idealizmas ir ugdymas 2. Humanizmas ir ugdymas 3. Pragmatizmas ir ugdymas 4. Racionalizmas ir empirizmas Benjamin Bloom taksonomija 3 mokymosi tikslu sritys: • Emocin • Psichomotorin • Kognityvin 2010.02.22 14 Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Kognityvin pažinimo sritis Pagal B. Bloom Kognityvin pažinimo sritis Pagal B. Bloom Kognityvin pažinimo sritis pagal B. Bloom • Žinojimas – gebjimas atgaminti ir isiminti faktus, nebutinai juos suprantant • Supratimas – gebjimas suprasti ir interpretuoti mokomaja informacija • Pritaikymas – gebjimas panaudoti išmokta medžiaga naujose situacijose, pvz. Idjas ir savokas panaudoti darbe, sprendžiant realias problemas • Analiz – gebjimas padalinti informacija i sudtines dalis, pvz ieškoti tarpusavio saveikos ir idju • Sintez – gebjimas dalis sujungti kartu i viena visuma • Ivertinimas – gebjimas ivertinti medžiagos vertinguma duotam tikslui 2010.02.22 15 Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Išvardinti, apibržti, atgaminti, surasti, ivardinti, pacituoti, suskaiciuoti, pakartoti, papasakoti, rasti, surikiuoti ir t.t. Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Susieti, paaiškinti, suklasifikuoti, aptarti, apskaiciuoti, išpltoti, apžvelgti, išversti ir pan. Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Pritaikyti, pakeisti, pabaigti, pademonstruoti, atrasti, panaudoti, rasti, iinterpretuoti, išspresti ir pan. Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) 2010.02.22 16 Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Palyginti, atskirti, sugrupuoti, padaryti išvada, išbandyti, išanalizuoti, susieti, aptarti, surikiuoti, išranguoti, sukritikuoti Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Pagristi, apibendrinti suprojektuoti, sukurti, suformuluoti, integruoti, suplanuoti, pasiulyti, pertvarkyti, organizuoti, parengti ir pan. Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) Ivertinimas Sintez Analiz Taikymas Supratimas Žinojimas Aktyvieji veiksmažodžiai: Ivertinti, itikinti, apginti, pasiulyti, numatyti, rekomenduoti, patikrinti, pagristi, parinkti, palyginti, nuspresti, ivertinti argumentus, s[remdima ir pan. Mokymosi rezultatu formulavimas pagal B. Bloom (1959) 2010.02.22 17 Kam reikalingas mokymosi rezultatu formulavimas? • Norint išvengti paviršinio mokymosi • Besimokanciuju savianalizei • Objektyviam vertinimui Švietimas Saudo Arabijoje Faktai apie šali • Karalyst ikurta 1932 m. • Valdymas: monarchija • Religija: Islamas • Konstitucija: Koranas (Šariatas) • Plotas: 2, 149 690 km² • Gyventoju skaicius (2009 m.): 28 686 633 • Pajamu šaltiniai: nafta, religinis turizmas 2010.02.22 18 Faktai apie švietima • Švietimas glaudžiai susijes su Islamo religija • Iki XIX a. berniukai mokydavosi deklamuoti Korana mecetse, mergaits – namuose • 2007 m. neraštingumas šalyje 13,7 proc. • vyresniu nei 15 metu žmoniu raštingumas 78,8 % (vyru - 84,7 %, moteru - 70,8 %) • ŠMM ikurta 1953 m. Funkcijos: – Prižiurti darželius ir pradines mokyklas – Administruoti mergaiciu mokyklas ir kolegijas – Remti raštingumo programas moterims • Pirmasis, Karaliaus Saudo universitetas ikurtas 1957 m. • Iš viso 11 valstybiniu universitetu • Tvai neprivalo leisti vaikus i mokykla • Vadovliai, sveikatos paslaugos, transportas mokiniams nemokami Švietimas TIKSLAI: • Užtikrinti kokybiška mokyma • Tenkinti religinius, ekonominius ir socialinius šalies poreikius • Sumažinti neraštinguma suaugusiuju tarpe • Užtikrinti Dievo isakymu teisinga interpretacija SISTEMA: • Ikimokyklinis ugdymas • Pradinis ugdymas (nuo 6 m. trunka 6 m. + egzaminas) • Tarpinis ugdymas (trunka 3 m.) • Vidurinis išsilavinimas (bendrojo lavinimo arba specializuota (trunka 3 m.) • Aukštasis mokslas (BA, MA, DR): • Humanitariniai, socialiniai mokslai (trunka 4 m.) • Medicina, inžinerija, farmacija (trunka 5-6 m.) Aukštasis mokslas • 1975 m. ikurta Aukštojo mokslo ministerija • AM remiamas valstybs, siekiant apsaugoti konservatyvias Islamiškas tradicijas, kad jaunuoliai neišvyktu studijuoti i Vakaru šalis • Vykstantys studijuoti i užsieni vyrai finansiškai skatinami prieš tai susituokti ir kartu vežtis žmona ir vaikus • Remiamas net žmonos mokymasis užsienyje, kad bunant vienam nekiltu pagundu ir kulturinio samyšio • Besiruošiantiems išvykti – spec. orientacin Islamo programa ir pažintiniai kursai apie Vakaru kulturas • 1970 m. 7000 studentu, 2004 m. 200.000 studentu 2010.02.22 19 Universitetai Universitetas Misija Karaliaus Saudo universitetas (1957, Rijadas) Menai, tikslieji mokslai, vadyba, inžinerija, žems ukis, medicina, odontologija, slauga, švietimas, IT Islamiškasis Medinos universitetas (1961, Medina) Islamo religijos ir kulturos studiju centras Imam Muhammad bin Saud universitetas (1974, Meka + JAV, Japonija, Indonezija, Mauritanija, JAE) Menai, tikslieji mokslai, inžinerija, architektura, technologijos, švietimas – griežtai siejama su Islamo istatymais, istorija ir arabu literatura Umm Al-Qura universitetas (1981, Meka) Karaliaus Fado naftos ir mineralu universitetas (1963, Dhahran) Inžinerija, matematika, finansai, ekonomika, vadyba ir rinkodara Privatus Karaliaus Abdulaziz universitetas (1967) Ikurtas verslininku, suvokusiu švietimo svarba nacionalinei pltrai Karaliaus Faisalo universitetas (1975) Medicina, administravimas, architektura, miestu planavimas, veterinarija Karaliaus Kalido universitetas (1998) Švietimas, medicina, Islamo teis, arabu kultura, administravimas Moteru švietimas • Iki 1960 m. nereliginis mergaiciu mokymasis traktuotas kaip nenaudingas ir pavojingas • Pirmoji valstybin mokykla mergaitms isteigta 1964 m. • 2003 m. iš visu bendrojo lavinimo mokiniu mergaiciu buvo jau 50 proc. • Draudžiama studijuoti inžinerija, žurnalistika ir architektura • 2008 m. pirmoji moteru grup baig teiss programa (advokatmis dirbti draudžiama) • Dar vis aktualus moteru kolegiju ir universitetu trukumas Mergaiciu mokyklos • Mergaiciu mokyklu tikslas – parengti tinkamai Islamiškai atlikti pareigas (žmonos, mamos, aukls, slaugs) • Nra fizinio lavinimo 2010.02.22 20 Mokymo turinys Mokymo programos turi atitikti Šariato principus ir Korana Vidurinis išsilavinimas • Pasirengimas universitetui / kolegijai • Privaloma bendroji programa (religija, matematika, gamta, socialiniai mokslai, anglu, arabu kalba, IT) • Vienas iš bloku pasirinktinai: – Islamo studijos ir literatura – Administravimo ir humanitariniai mokslai – Gamtos mokslai 2010.03.09 1 MOKYMOSI PROCESAS GRUPĖS IR KOMANDOS KUBOS ŠVIETIMO SISTEMA 2010-02-26 KAS YRA ŠVIETIMO VADYBA? Švietimo vadyba – veikla, kuria organizuotai siekiama užsibrėžtų švietimo sistemos ir atskirų švietimo organizacijų tikslų (Želvys, 2003). 2010.03.09 2  Atrasti – pastebėti, išsiaiškinti, sutelkti dėmesį, „nuimti uždangalą“, „nušvisti“.  Tam, kad atrastume ko nors prasmę, turime su tuo dalyku turėti asmeninį santykį.  Nepakanka, kad kitas pasakoja tai, ką jis mato, reikia atrasti, kas tai yra iš tikrųjų.  Kokiame nors dalyke gali glūdėti daugiau, negu betarpiškai atrandama. 2010.03.09 3 Mokymasis suprantamas kaip interaktyvus, dinamiškas, permanentinis ieškojimo procesas, kuriame tyrinėjant ir sąveikaujant su aplinka gimsta naujas supratimas apie save patį ir supantį pasaulį (Stanišauskienė, 2005).  Tai, ką darome, kad ką nors atrastume, vadiname procesu. Mokymosi procesas - ilgalaikė mokytojų ir mokinių sąveika, turinti tikslą parengti pastaruosius tolesniam mokymuisi ir praktinei veiklai. Mokymasis - tikslinga mokinio sąveika su mokymosi šaltiniais įsisavinant mokslo, technikos, meno, darbo žinias, išmokstant intelektinius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines jėgas (Jovaiša, 1997). 1. Dalykinė informacija – perteikiamos faktinės žinios ir informacija. 2. Procesą skatinanti (proceso informacija) – skatina ką nors daryti dalykinės medžiagos arba savo santykių su ja atžvilgiu; skatina atkreipti dėmesį į tai, ką atstovaujančio visuomenei ir geriausiai išmanančio dalyką, nuomone, svarbiausia įsidėmėti ir kokių dalykų atžvilgiu svarbu turėti tam tikrą požiūrį. Susideda iš pateikiamų užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti ir aptarti. 1. Intencija 2. Tikslas, arba siekiamas rezultatas 3. Tai, kas įdedama 4. Procesas 5. Faktinės išdavos 6. Atgalinis ryšys 2010.03.09 4 Kompetencija – asmens gebėjimas, patvirtintas tam tikru dokumentu, pagrįstai ir patikimai atlikti tam tikrą profesinės veiklos dalį darbinėje situacijoje (K. Pukelis, 2009). Kompetentingumas – patikima ir kokybiška asmens profesinė veikla darbinėje situacijoje, kurią užtikrina įgyta kvalifikacija ir sukaupta patirtis profesinėje veikloje (K. Pukelis, 2009). - mokymosi procesų dermė, kurios rezultate sukuriama bendra žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybių perdavimo sistema (G. Linkaitytė). Superkompetencija Nesuvokta kompetencija Nesuvokta nekompetencija Suvokta kompetencija Suvokta nekompetencija G. Cibulskas © 2010.03.09 5 Mokymosi etapai: 1. Nesuvokta nekompetencija (unconscious incompetence) 2. Suvokta nekompetencija (conscious incompetence) 3. Suvokta kompetencija (conscious competence) 4. Nesuvokta kompetencija (unconscious competence) Grupė – du ar daugiau tarpusavyje sąveikaujančių ir priklausomų vienas nuo kito žmonių, susivienijusių kažkokio tikslo pasiekimui (Robbins, Coulter, 2002). Grupę sudaro: 1)du ar daugiau asmenų, 2)pažįstančių vienas kitą, 3)tiesiogiai veikiančių vienas kitą, 4)žinančių apie priklausymą šiai grupei, 5)suprantančių priklausomybės pranašumus, siekiant bendrų tikslų, 6)susitariančių siekti bendrų tikslų. (Jucevičienė, 1996) Grupės nereikia formuoti, ji susiformuoja pagal žmones vienijantį interesą (pvz. muzikos, religinės, meno ir pan. grupės) 2010.03.09 6  Komanda – žmonės, sutelkti vienam tikslui / užduočiai įvykdyti. Komandoje žmonės dalijasi atsakomybėmis, pareigomis, demonstruoja profesines žinias ir įgūdžius, siekdami tinkamai prisidėti prie bendro darbo rezultato. Komanda paprastai yra suformuojama, siekiant sutelkti žmones vienam ar kitam tikslui / darbui / užduočiai / projektui atlikti. Neretai komandos narių nesieja bendri pomėgiai , tačiau juos vienija bendrai vykdomas darbas. Komandas sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės Jeigu komandą sudaro panašios ar vienodos asmenybės, komandinio darbo efektyvumas krenta, kad ir kaip besistengtų komandos nariai bendradarbiauti... Tik įvairių asmeninių bruožų samplaika įgalina komandą dirbti efektyviai, nes tuomet komandos nariai gali mokytis vienas iš kito... Tai, kuo jie panašūs, leidžia jiems būti kartu. Tai, kuo jie skiriasi, daro buvimą kartu vaisingu ir pilnaverčiu. G. Cibulskas, KTU  Iniciatorius  Vykdytojas  Koordinatorius Modeliuotojas  Novatorius  Resursų tyrėjas  Įvertintojas  Užbaigiantis  Specialistas 2010.03.09 7 Besityčiojantis “Aš” Atsiribojantis “Visažinis” “Plepys”  Gebėti atpažinti vaidmenis komandoje, ir tinkamai juos panaudoti, skiriant komandos nariams, jų vaidmenis atitinkančias funkcijas / užduotis. Stadija Vykstantys procesai Problemos Formavimosi Tikslų ir uždavinių apibrėžimas Psichologinės problemos Diferenciacijos Vaidmenų pasiskirstymas Tarpusavio priklausomybės problema Integracijos Darbo metodų pasirinkimas ir normų formavimas Atvirumo problema Brandos Komandos santykių susiformavimas Pasitikėjimo problema Modifikuota pagal G. Cibulską, KTU 2010.03.09 8 Narių skaičius Komandu charakteristikos 2-6 Besikeiciantis vadovavimas, nra strukturos, organizavimas nereikalingas, stipri tarpasmenin saveika 7-12 Prasideda strukturizacija ir roliu diferenciacija, mažja tarpasmenin saveika. Efektyviai dirbanti komanda. 12-25 Butina strukturizacija ir roliu diferenciacija, išsiskiria pogrupiai, tarpasmenin saveika apsunkinta 25 ir daugiau Butinas vadovavimas, formuojasi pogrupiai, didesnis anonimiškumas, “uždedami” stereotipai, tarpusavio kova (G. Gedvilien)  Kubos respublika: socialistinė valstybė, parlamentinė respublika.  Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro.  Plotas: 110 860 km² .  Gyventojų: 11 451 652 (2009).  Oficiali kalba: ispanų.  Religija – paplitusi krikščionybė.  Pajamų šaltiniai: turizmas, cukraus verslas. 2010.03.09 9 Kubos piliečiams mokslas yra nemokamas. Privalomas mokslas prasideda nuo 9 metų. Mokyklose dvi valandas per savaitę yra dėstomas vertybių ugdymas kaip atskiras dalykas. Mokytojai – specialiai atrinkti pavyzdingo elgesio pedagogai. Baigęs aukštąsias studijas, jaunimas privalo 3 metus dirbti ten, kur jis yra siunčiamas. Kubos švietimo sistemos ypatumai Darželyje: Pradinėje mokykloje: Pagrindinėje mokykloje: Kubos švietimo sistemos ypatumai  Prieš stojant į universitetą reikia gauti pažymą apie teisingas “politines ir moralines pažiūras”, kurią išduoda Represijų prieš Kubą komitetas Kubos švietimo sistemos ypatumai 2010.03.09 10 Mokyklose vertinama 100 balo sistema (min. 69 balai).  Universitetuose vertinama 5 balų sistema. Kubos švietimo sistemos ypatumai Mokymosi stiliai (teorija + praktika) Mokytojavimo stiliai Mokymas gali būti: Orientuotas į mokytoją Orientuotas į mokinį 2010.03.09 11  Lingvistinis  Loginis-matematinis  Vizualinis-erdvinis Muzikinis  Kinestetinis  Tarpasmeninis  Asmeninis  Gamtinis  Sugebėjimas vartoti kalbą taip, kad įtikintum kitus, gebėjimas mokytis kalbos, remtis kalba savo patirčiai apmąstyti  Jautrumas garsams, žodžių prasmėms Mokosi sistemiškai ir palaipsniui  Geba atlikti ilgą protinių veiksmų seką 2010.03.09 12  Geba suvokti erdvinį pasaulį  Turi puikią vaizduotę ir geba kurti  Visos veiklos yra susiję su tam tikru garsiniu fonu  Geba kurti ir suprasti ritmą Neužtenka vien girdėti ir matyti, reikia “prisiliesti” prie situacijos  Gerai kontroliuoja savo kūno judesius  Reiškiant mintis ir jausmus naudoja neverbalinės išraiškos priemones 2010.03.09 13  Geriausios idėjos gimsta bendraujant su kitais  Geba atpažinti kitų žmonių nuotaiką, motyvaciją, troškimus, poreikius, ir tinkamai į tai reaguoti  Geriausiai susikaupti būnant vienam,  “įsiklausant į savo širdies ritmą”  Geba atpažinti, apmąstyti ir suprasti savo paties jausmus ir mintis,  Pažysta savo stipriąsias ir silpnąsias puses  Žmonės priima ir apdoroja informaciją skirtingai, todėl ir mokosi skirtingai  Kiekvienas žmogus mokosi keliais būdais, bet vienas iš jų dominuoja  Mokymo/si procesą galima efektyvinti atsižvelgiant į mokymosi stilių įvairovę  Tuo pat metu, toje pačioje vietoje, žmonės mokosi skirtingai  skirtingi požiūriai į mokymąsi  mokymas efektyvus tada, kai orientuotas į besimokančiuosius  ne „ar šis asmuo imlus?“ bet „kaip šis asmuo imlus?“ 2010.03.09 14 Skaitydami 10% Klausydami ir žiūrėdami 20% Demonstruodami 30% Diskutuodami grupėje 50% Praktikuodami 75 % Mokydami kitus 90% Išlaikymas atmintyje po 24 val.  Vaizdinis  Girdimasis  Kinestetinis MOKINIAI: Mokosi matydami svarbu matyti mokytojo neverbalinę kalbą bei mimiką linkę sėdėti klasės priekyje, siekdami išvengti vizualinių kliūčių mąsto vaizdiniais; geriausiai įsimena informaciją iš diagramų, iliustruoto teksto, skaidrių, filmų, padalomosios medžiagos diskusijų metu dažniausiai detaliai užsirašinėja informaciją 2010.03.09 15 MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu: Naudoti kūno kalbą Vizualizuoti informaciją (skaidrėse, video, plakatuose ir pan.) Rekomenduoti naudoti vizualinius žymėjimo įrankius Vaizdžiai naudoti raktinius žodžius MOKINIAI mokosi klausydami...  geriausiai išmoksta verbalini paskaitų, diskusijų metu, ar klausydami ką kalba kiti  informacijos turinį interpretuoja pagal kalbėjimo toną, tempą, balso tembrą  rašytinė informacija nėra svarbi tada, kai ji išgirstama  lengviau išmokti garsiai skaitant tekstą ar klausant audio įrašų MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu: Organizuoti grupių diskusijas  Kviesti svečius kalbėtojus  Inicijuoti debatus Naudoti ritmą  Informaciją iliustruoti muzika 2010.03.09 16 MOKINIAI mokosi veikdami, liesdami  geriausiai išmoksta liesdami, aktyviai tirdami fizinę juos supančio pasaulio pusę  jiems gali būti sunku ramiai išsėdėti ilgą laiką mokantis nuolat reikalingas aktyvumas, patyrimas Mokymosi stiliai: KINESTETINIS MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:  Kalbą iliustruoti gestais  Keisti mokymų aplinką  Teikti užduotis, kurių pagalba būtų galima konstruoti, modeliuoti, struktūruoti Mokymosi stiliai: KINESTETINIS 2010.03.09 17 “Formalus autoritetas” – orientacija į turinį; į mokytoją orientuotas mokymas; mokytojas atsakingas už žinių pateikimą, mokinys – už įsisavinimą; neteikia svarbos santykiams tarp savęs ir besimokančiųjų “Asmeninio pavyzdžio demonstruotojas” – i mokytoja orientuotas mokymas, demonstruojant ir modeliuojant; žiniu ir igudžiu demonstravimas ir priežiura / konsultacijos besimokantiesiems; skatina besimokanciuju aktyvuma, atsižvelgia i ju mokymosi stilius; besimokantieji prisiima atsakomybe už mokymosi procesa “Pagalbininkas” – orientuojasi i veiklas; i besimokantiji orientuotas mokymasis; daugiausia atsakomybs – besimokantiesiems; sukuria mokymosi situacijas, kuriose aktyviai dirba besimokantieji “Deleguotojas” – mokymosi kontrol ir atsakomyb perkeliama besimokantiesiems; besimokantieji patys kuria ir igyvendina savo mokymosi planus; išmokstama ne tik to, kad numatyta programoje, bet ir kaip bendradarbiauti grupse, ivertinant tarpasmenybinius skirtumus