edukologija

2010.02.22

1

Edukologijos ivadas

Dr. Aušra Fokien

Tvarkaraštis (2010 pavasario sem.)

Data Užsiėmimas

2010 m. vasario 5 d. 1 paskaita

2010 m. vasario 12 d. 2 paskaita

2010 m. vasario 19 d. 3 paskaita

2010 m. vasario 26 d. 4 paskaita

2010 m. kovo 5 d. 5 paskaita

2010 m. kovo 20 d. (vietoj kovo

12)

6 paskaita

2010 m. kovo 19 d. Kolokviumas

2010 m. kovo 26 d. 7 paskaita

2010 m. balandžio 9 d. 8 paskaita

2010 m. balandžio 16 d. 9 paskaita

2010 m. balandžio 23 d. 10 paskaita

2010 m. balandžio 30 d. 11 paskaita

2010 m. gegužės 7 d. 12 paskaita

2010 m. gegužės 14 d. 13 paskaita

2010 m. gegužės 21 d. Dėstymo kokybės vertinimas, 14 paskaita

2010 m. gegužės .... d. Egzaminas

Kaupiamasis balas

• Kolokviumas (testas) 30%

• Savarankiška užduotis 20%

• Egzaminas (testas) 50%

2010.02.22

2

Savarankiška užduotis

grup
ms

• Imitacin
s paskaitos (45 min.) pravedimas pasirinkta

tematika

• Tema: Edukologija (sarašas bus pateiktas)

• Grupel – iki 7 žmoniu. Temos suderinamos,

reikalavimai ir vertinimo kriterijai aptariami per 2

paskaita, pristatymai prasideda nuo 4 paskaitos

• Vertinimas: auditorijos, d
stytojos, savo

– Paskaitos skm vertinama pagal turini, pristatyma, metodus,

auditorijos isitraukima, rezultatus

– Ivertinimas grups nariams – pagal indli i bendra darba

Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio

žinios naudingos. (Eschilas)

PASKAITU TEMINIS PLANAS

• Edukologija – mokslas apie ugdyma

• Mokymas/is – dvikryptis procesas; Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime;

Edukologijoje sutinkamos savokos; Ugdymo idealas; Ugdymo objektas; Ugdymo

rezultatai, tikslai ir uždaviniai; Ugdymo veikjai.

• Edukologija kasdieniniame gyvenime

• Ugdymas šeimoje; Ugdymas/is karjerai; Ugdymas/is darbo vietoje; Ugdymas ir

amžiaus tarpsniai

• Mokymo/si procesas

• Švietimo vadybos samprata asmens, organizacijos, regiono, valstybs lygmenyje

• Mokymo/si turinio konstravimas

• Mokymas ir mokymasis: Mokymo/si stiliai; Mokymo/si budai ir formos; Mokymo/si

aplinkos kurimas ir metodai; Mokymo/si pasiekimu vertinimas; Kokybs, mokymo/si

kokybs samprata; Kokybs užtikrinimo procesai

• Edukologijos istorijos raida

• Pirmykštis ugdymas; Ugdymas senovs Rytuose; Ugdymas senovs Graikijoje;

Ugdymas senovs Romoje; Viduramžiu ugdymas; Ugdymas Renesanso laikotarpiu;

Pedagogins minties raida Lietuvoje

• Ugdymo filosofijos kryptys:

• Ugdymo ir filosofijos sampratos; Pasaulžiura ir ugdymas; Mokymosi visa gyvenima

filosofija; Humanizmas; racionalizmas ir empirizmas; Idealizmas; Pragmatizmas;

Konstruktyvizmas; Perenializmas; Konstruktyvizmas

• Švietimo sistema

• Sistemos ir švietimo sistemos samprata

• Švietimo lygmenys: ikimokyklinis, pradinis, mokyklinis, profesinis, aukštasis

universitetinis ir neuniversitetinis

• Ivairiu pasaulio šaliu švietimo sistemos

Edukologija – mokslas apie ugdyma

Turinys:

» Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime

» Mokymas/is – dvikryptis procesas

» Edukologijoje sutinkamos savokos

» Ugdymo idealas

» Ugdymo objektas

» Ugdymo rezultatai, tikslai ir uždaviniai

» Ugdymo veikjai

2010.02.22

3

EDUKOLOGIJA – MOKSLAS

APIE UGDYMA

[lot. educo – išvedu, ugdau + gr. logos - mokslas]

Edukologija susideda iš:

• pedagogikos (vaiku / jaunimo ugdymo mokslo)

• andragogikos (suaugusiuju ugdymo mokslo)

EDUKOLOGIJA

Pedagogika

[gr. Pais – vaikas, ago – vesti,

valdyti, auklti] – (paidagogos

– vaiku vedžiotojas,

paidagogeion – mokykla)

– vaiko, jaunuolio fizinio ir

dvasinio vystymosi

poreikiu ir galimybiu

pasiduoti ugdomajam

poveikiui pažinimas

Anrdagogika

[gr. Andros + agein – vyras +

vesti]

– mokslas, tiriantis

bendrasias suaugusiuju

mokymo ir lavinimo, ju

instituciju organizavimo ir

vadovavimo joms

problemas. Šis ugdymo

mokslo pavadinimas

Europoje nuo XIX a. pr.

Edukologijos vieta ir reikšm

musu gyvenime

2010.02.22

4

Ugdymas –

• asmenybe kuriantis žmoniu bendravimas

saveikaujant su aplinka bei žmonijos

kulturos vertybmis. Ugdymas -

kryptingas, planingas, nuolatinis procesas,

trunkantis visa žmogaus gyvenima.

• Ugdymo funkcijos:

AUGINIMAS
ŠVIETIMAS
MOKYMAS

LAVINIMAS
AUKLJIMAS

FORMAVIMAS.

Auginimas

(etnopedagogika)

– šeimos ir mokyklos veikla, teikianti

materialines ir dvasines salygas

auganciajai kartai. Auginimas apima

slauga, maitinima, priežiura, aprupinima

butinais reikmenimis, ivairius pamokymus.

Auginimas trunka tol, kol vaikas subresta

savarankiškam gyvenimui.

Švietimas

– pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti

asmens ir visuomens informacinius

poreikius. Dvi švietimo formos:

• Mokyklinis – tai mokymo istaigu sistemos

veikla, teikianti išsimokslinima ir

išsilavinima.

• Nemokyklini (visuomenini) švietima vykdo

kulturos istaigu sistema, žiniasklaidos

priemons (radijas, televizija, spauda)

2010.02.22

5

Mokymas

– vadovavimas mokymuisi, tikslingas,

nuoseklus mokytojo ir mokiniu veikimas,

stimuliuojantis ir organizuojantis mokiniu

pažintine ir praktine veikla.

Lavinimas

– fiziniu, psichiniu, praktiniu mokjimu ir

sugebjimu pltojimas ir tobulinimas.

Lavinimas – mokymo funkcija.

Aukl
jimas

– procesas, kai vyksta asmenybs santykiu su aplinka, darbu ir

savimi formavimas ir brandinimas. Tuos santykiu lemia

pasaulžiura, dorov ir charakteris. Šie santykiu veiksniai yra

tiesioginis praktinio aukljamojo darbo objektas, todl pirmiausiai

ugdomos pažiuros ir isitikinimai, dorybs ir charakterio bruožai.

Visais laikais aukljimo turini, metodus ir formas lm istorins,

kulturins salygos.

Aukljimo turini sudarancios vertybs:

• Buties supratimo (religins, filosofins, mokslins)

• Tautins samons ir elgesio (dvasingumo ir tautiškumo, darbštumo,

tautos ir laisvs, tiesos, teisingumo ir demokratijos)

• Asmenybs (dorovs, kurybingumo, išminties).

2010.02.22

6

Formavimas

– žmogaus asmenybs, jos atskiru savybiu

(požiuriu, skonio, poelgiu, kalbjimo

stiliaus ir pan.) ar psichiniu procesu

kokybs formavimas. Formavimasis

vyksta ir savaime, ji itakoja atsitiktiniai

veiksniai, patirti ispudžiai.

EDUKOLOGIJA

Pedagogika Andragogika

Auginimas

Švietimas

Mokymas

Lavinimas

Auklėjimas

Formavimas

Kuryba / vadyba

• Idealas (Vardan ko?)

• Tikslas (Ka?)

• Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)

• Atsakomybs (Kas? Už ka?)

• Budai (Kaip?)

• Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)

• Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)

2010.02.22

7

Ugdymo idealas?

Idealas [gr. Idea -vaizdinys] – iš dvasiniu

poreikiu kiles asmenybs siekis laikyti ka

nors tobulybe; tobulos ir realiosios tikrovs

siekis, lemiantis valios sprendimus.

Ugdymo idealas

• Dora asmenyb

• Save išreiškiantis žmogus

• Pasaulio pilietis

Ugdymo tikslas

• padti asmeniui atskleisti prigimties

galias,

• pl
toti bendrasias žmogaus vertybes ir

jomis gristi savo gyvenima

• Išmokyti žmogu mokytis

2010.02.22

8

Asmenyb
s vystymasis

– kokybinis asmenyb
s kitimas ontogenez
je

(vaikyst
je, paauglyst
je, jaunyst
je, brandos ir

v
lesniais amžiaus tarpsniais). Vystymosi veiksniai yra

šie:

• Endogeniniai (genai, igymiai, paveldai);

• Egzogeniniai (gamtin, geografin, socialin aplinka,

ugdymas);

• Asmens aktyvumas (veiklos ir santykiu motyvacija:

isiminimo, išmokimo);

• Visu mintu veiksniu saveika. Lemiama reikšme

asmenybs vystymuisi turi pats asmuo ir kryptingas jo

ugdymas.

Mokymas/is –

dvikryptis procesas

• Besimokantysis – mokantysis

• Besimokantysis – informacijos

šaltiniai

• Besimokantysis – aplinka

Mokymas/is – bendravimas

Tarp mokymosir gyvenimo nėra kTaannvritesprbrya eembžinėkiondisakir s yayijr umv– poimosoastss aaviis i žiiigrer,y a nmgir ąyt iak vnnameueinpnpot iiiamkm bk ėenoiotttuuo nkom ėaėobartrkosaisdsk j.iubor tsKeki..nia oMdAi srtloaifkkrkvei ryrmidtmtmu oNamaksosyo /rt!–!itoshNjr aeyWesirįka mhia mižaltaemanuh oojjeamanau iadųs tiirs

2010.02.22

9

Bendravimas

mokymo/si procese

• Bendraujant kitiems perduodama tai, kas

atrodo akivaizdu.

• Bendravimas – mažiausiai dvieju

asmenybiu saveika.

• Naturalu, kad iš to paties objekto galima

„atrasti“ ir daugiau negu viena dalyka.

Ugdymo dalyviai

Visi asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys

ugdymo procese:

– Ugdytojai:

• Prigimtiniai (tvai, seneliai...)

• Profesionalieji (mokytojai, dstytojai, treneriai..)

• Visuomeniniai (lektoriai, masins informacijos

skleidjai, kolegos, draugai...)

– Ugdytiniai

Ugdytojo vaidmuo ugdymo/si procese

2010.02.22

10

Efektyviai dirbancio mokytojo

charakteristikos (Muijs & Reynolds (2005):

• Pasižymi pozityviu požiuriu

• Klasje sudaro malonu socialini/psichologini klimata

• Deda daug vilciu/lukesciu i besimokanciuju pasiekimus

• Supažindina su pamokos/paskaitos struktura

• Efektyviai planuoja laika

• Pamoka/paskaita pasižymi aiškia struktura

• Naudoja metodu ivairove

• Panaudoja besimokanciuju idjas

• Naudoja tinkamus ir ivairius klausinjimo budus

Mokymo/si procesas

Turinys:

• Švietimo vadybos samprata

• Mokymo/si turinio konstravimas

• Mokymas ir mokymasis

» Mokymo/si stiliai

» Mokymo/si budai

» Mokymo/si formos

» Mokymo/si aplinkos kurimas

» Mokymo/si metodai

» Mokymo/si pasiekimu vertinimas

• Mokymo/si kokybs užtikrinimas

» Kokybs, mokymo/si kokybs samprata

» Kokybs užtikrinimo procesai

Švietimas

• procesas, kurio metu švietimo istaigose ir ne tik formaliai arba

neformaliai asmenims teikiamos žinios ir formuojami gebjimai

• pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti asmens ir visuomens

informacinius poreikius

• Paslauga, kuria teikia švietimo institucijos, ir kuri turi tenkinti klientu

poreikius

Švietimo vadybos samprata

Vadyba

• Veiksmingas ir produktyvus tikslu siekimas, pasitelkiant planavima,

organizavima, vadovavima, koordinavima ir ištekliu kontrole (Fayol,

1906)

• Organizacijos nariu pastangu planavimo, organizavimo, vadovavimo

ir kontrols procesas bei visu kitu ištekliu panaudojimas, siekiant

užsibržtu tikslu (Stoner, Freeman, Gilbert, 1995)

• Visuotins kokybs vadyba – vadybos kryptis, svarbiausiu tikslu

laikanti kokybišku paslaugu teikima ir maksimalu savo klientu

poreikiu tenkinima.

2010.02.22

11

Kas yra švietimo paslaugos

klientai?

t.y. kieno poreikius turtu

tenkinti švietimas?

Vadybos funkcijos

• Planavimas - plano tam tikram darbui atlikti

sudarymas;

• Organizavimas - žmoniu ir resursu šiam

darbui organizavimas;

• Vadovavimas - vadovavimas darba

atliekantiems žmonms;

• Koordinavimas – veiksmai, skatinant

skirtingus žmones dirbti su ivairiais

ištekliais, siekiant bendro tikslo

• Kontrol - darbo eigos lyginimas su

laukiamu rezultatu ir reikalingu pataisu

igyvendinimas.

Kuryba / vadyba

• Idealas (Vardan ko?)

• Tikslas (Ka?)

• Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)

• Atsakomybs (Kas? Už ka?)

• Budai (Kaip?)

• Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)

• Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)

Švietimo tikslas – ne vienkartin
paslauga, bet išsilavinusi asmenyb

2010.02.22

12

Mokymo turinio konstravimas

Mokymo turinys (curriculum)

- mokymo planas, programa

- visa apimanti mokymo tikslu, rezultatu,

turinio, metodu, medžiagos ir priemoniu,

mokymo organizavimo ir kontrols

sistema.

Mokymo turinio konstravimas

I mokymosi rezultatus orientuotas

mokymo planavimas

Tradicinis mokymo planavimas

Mokymosi rezultatai



Vertinimas



Turinys ir mokymo metodai

Turinys



Mokymo metodai



Vertinimas



Mokymosi pasiekimai

Mokymo turinio konstravimas

Žingsniai:

• Poreikio tyrimas: ar reikia? ko reikia? kiek reikia?

• Laukiami rezultatai: ka žinos / gebs besimokantieji?

• Vertinimas: ar rezultatai išmatuojami? Kaip?

• Turinys: kokia informacija talpinti?

• Metodai: kokiais budais geriausiai perteikti pasirinkta

turini?

• Aplinka: kokioje aplinkoje galima efektyviausiai perduoti

žinias ir formuoti gebjimus? Kaip ja sukurti?

• Kokybs ivertinimas: kaip nustatyti ar mokymas buvo

kokybiškas?

2010.02.22

13

Mokymo turinio konstravimas

Ka planuoti?

Mokymosi rezultatai

Aiškiai apibr
žti

teiginiai ka

besimokantysis tur
tu

žinoti, suprasti, geb
ti

pasibaigus mokymo

procesui

Ka vertinti?

Mokymosi pasiekimai

Mokymosi proceso

metu igytos

subjektyvios žinios,

igudžiai, vertybin
s

nuostatos.

Sud
tin
s dalys: žinios, geb
jimai, igudžiai, vertybin
s nuostatos

Savarankiško darbo temos:

ISTORIJA

1. Pirmykštis ugdymas

2. Ugdymas senovs Rytuose

3. Ugdymas senovs Graikijoje ir Romoje

4. Viduramžiu ugdymas (Gotika)

5. Ugdymas Renesanso laikotarpiu

6. Pedagogins minties raida Lietuvoje

NUDIENA

1. Pasirinktinai 3 šaliu

švietimo sistemos

pristatymas

FILOSOFIJA

1. Idealizmas ir ugdymas

2. Humanizmas ir ugdymas

3. Pragmatizmas ir ugdymas

4. Racionalizmas ir empirizmas

Benjamin Bloom taksonomija

3 mokymosi tikslu sritys:

• Emocin

• Psichomotorin

• Kognityvin

2010.02.22

14

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Kognityvin
pažinimo sritis

Pagal B. Bloom

Kognityvin
pažinimo sritis

Pagal B. Bloom

Kognityvin
pažinimo sritis

pagal B. Bloom

• Žinojimas – gebjimas atgaminti ir isiminti faktus,

nebutinai juos suprantant

• Supratimas – gebjimas suprasti ir interpretuoti

mokomaja informacija

• Pritaikymas – gebjimas panaudoti išmokta medžiaga

naujose situacijose, pvz. Idjas ir savokas panaudoti

darbe, sprendžiant realias problemas

• Analiz – gebjimas padalinti informacija i sudtines

dalis, pvz ieškoti tarpusavio saveikos ir idju

• Sintez – gebjimas dalis sujungti kartu i viena visuma

• Ivertinimas – gebjimas ivertinti medžiagos vertinguma

duotam tikslui

2010.02.22

15

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Išvardinti, apibr
žti,

atgaminti, surasti,

ivardinti, pacituoti,

suskaiciuoti, pakartoti,

papasakoti, rasti,

surikiuoti ir t.t.

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Susieti, paaiškinti,

suklasifikuoti, aptarti,

apskaiciuoti, išpl
toti,

apžvelgti, išversti ir pan.

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Pritaikyti, pakeisti, pabaigti,

pademonstruoti, atrasti,

panaudoti, rasti, iinterpretuoti,

išspresti ir pan.

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

2010.02.22

16

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Palyginti, atskirti, sugrupuoti,

padaryti išvada, išbandyti,

išanalizuoti, susieti, aptarti,

surikiuoti, išranguoti, sukritikuoti

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Pagristi, apibendrinti

suprojektuoti, sukurti,

suformuluoti, integruoti,

suplanuoti, pasiulyti,

pertvarkyti, organizuoti,

parengti ir pan.

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

Ivertinimas

Sintez

Analiz

Taikymas

Supratimas

Žinojimas

Aktyvieji veiksmažodžiai:

Ivertinti, itikinti, apginti,

pasiulyti, numatyti, rekomenduoti,

patikrinti, pagristi, parinkti,

palyginti, nuspresti,

ivertinti argumentus, s[remdima

ir pan.

Mokymosi rezultatu formulavimas

pagal B. Bloom (1959)

2010.02.22

17

Kam reikalingas mokymosi

rezultatu formulavimas?

• Norint išvengti paviršinio mokymosi

• Besimokanciuju savianalizei

• Objektyviam vertinimui

Švietimas Saudo Arabijoje

Faktai apie šali

• Karalyst ikurta 1932 m.

• Valdymas: monarchija

• Religija: Islamas

• Konstitucija: Koranas (Šariatas)

• Plotas: 2, 149 690 km²

• Gyventoju skaicius (2009 m.):

28 686 633

• Pajamu šaltiniai: nafta, religinis

turizmas

2010.02.22

18

Faktai apie švietima

• Švietimas glaudžiai susijes su Islamo religija

• Iki XIX a. berniukai mokydavosi deklamuoti Korana mecetse,

mergaits – namuose

• 2007 m. neraštingumas šalyje 13,7 proc.

• vyresniu nei 15 metu žmoniu raštingumas 78,8 % (vyru - 84,7 %,

moteru - 70,8 %)

• ŠMM ikurta 1953 m. Funkcijos:

– Prižiurti darželius ir pradines mokyklas

– Administruoti mergaiciu mokyklas ir kolegijas

– Remti raštingumo programas moterims

• Pirmasis, Karaliaus Saudo universitetas ikurtas 1957 m.

• Iš viso 11 valstybiniu universitetu

• Tvai neprivalo leisti vaikus i mokykla

• Vadovliai, sveikatos paslaugos, transportas mokiniams nemokami

Švietimas

TIKSLAI:

• Užtikrinti kokybiška mokyma

• Tenkinti religinius, ekonominius ir

socialinius šalies poreikius

• Sumažinti neraštinguma suaugusiuju

tarpe

• Užtikrinti Dievo isakymu teisinga

interpretacija

SISTEMA:

• Ikimokyklinis ugdymas

• Pradinis ugdymas (nuo 6 m. trunka 6 m. + egzaminas)

• Tarpinis ugdymas (trunka 3 m.)

• Vidurinis išsilavinimas (bendrojo lavinimo arba specializuota (trunka 3

m.)

• Aukštasis mokslas (BA, MA, DR):

• Humanitariniai, socialiniai mokslai (trunka 4 m.)

• Medicina, inžinerija, farmacija (trunka 5-6 m.)

Aukštasis mokslas

• 1975 m. ikurta Aukštojo mokslo ministerija

• AM remiamas valstybs, siekiant apsaugoti

konservatyvias Islamiškas tradicijas, kad jaunuoliai

neišvyktu studijuoti i Vakaru šalis

• Vykstantys studijuoti i užsieni vyrai finansiškai

skatinami prieš tai susituokti ir kartu vežtis žmona ir

vaikus

• Remiamas net žmonos mokymasis užsienyje, kad

bunant vienam nekiltu pagundu ir kulturinio samyšio

• Besiruošiantiems išvykti – spec. orientacin Islamo

programa ir pažintiniai kursai apie Vakaru kulturas

• 1970 m. 7000 studentu, 2004 m. 200.000 studentu

2010.02.22

19

Universitetai Universitetas Misija

Karaliaus Saudo universitetas (1957,

Rijadas)

Menai, tikslieji mokslai, vadyba, inžinerija, žems ukis,

medicina, odontologija, slauga, švietimas, IT

Islamiškasis Medinos universitetas

(1961, Medina)

Islamo religijos ir kulturos studiju centras

Imam Muhammad bin Saud

universitetas (1974, Meka + JAV,

Japonija, Indonezija, Mauritanija, JAE)

Menai, tikslieji mokslai, inžinerija, architektura,

technologijos, švietimas – griežtai siejama su Islamo

istatymais, istorija ir arabu literatura

Umm Al-Qura universitetas (1981,

Meka)

Karaliaus Fado naftos ir mineralu

universitetas (1963, Dhahran)

Inžinerija, matematika, finansai, ekonomika, vadyba ir

rinkodara

Privatus Karaliaus Abdulaziz

universitetas (1967)

Ikurtas verslininku, suvokusiu švietimo svarba

nacionalinei pltrai

Karaliaus Faisalo universitetas (1975) Medicina, administravimas, architektura, miestu

planavimas, veterinarija

Karaliaus Kalido universitetas (1998) Švietimas, medicina, Islamo teis, arabu kultura,

administravimas

Moteru švietimas

• Iki 1960 m. nereliginis mergaiciu mokymasis traktuotas kaip

nenaudingas ir pavojingas

• Pirmoji valstybin mokykla mergaitms isteigta 1964 m.

• 2003 m. iš visu bendrojo lavinimo mokiniu mergaiciu buvo jau

50 proc.

• Draudžiama studijuoti inžinerija, žurnalistika ir architektura

• 2008 m. pirmoji moteru grup baig teiss programa

(advokatmis dirbti draudžiama)

• Dar vis aktualus moteru kolegiju ir universitetu trukumas

Mergaiciu mokyklos

• Mergaiciu mokyklu tikslas – parengti

tinkamai Islamiškai atlikti pareigas

(žmonos, mamos, aukls, slaugs)

• Nra fizinio lavinimo

2010.02.22

20

Mokymo turinys

Mokymo programos turi atitikti Šariato

principus ir Korana

Vidurinis išsilavinimas

• Pasirengimas universitetui / kolegijai

• Privaloma bendroji programa (religija,

matematika, gamta, socialiniai mokslai,

anglu, arabu kalba, IT)

• Vienas iš bloku pasirinktinai:

– Islamo studijos ir literatura

– Administravimo ir humanitariniai mokslai

– Gamtos mokslai

 

 

2010.03.09

1

MOKYMOSI PROCESAS

GRUPĖS IR KOMANDOS

KUBOS ŠVIETIMO SISTEMA

2010-02-26

KAS YRA

ŠVIETIMO VADYBA?

Švietimo vadyba – veikla,

kuria organizuotai siekiama

užsibrėžtų švietimo sistemos ir

atskirų švietimo organizacijų

tikslų (Želvys, 2003).

2010.03.09

2

Atrasti – pastebėti, išsiaiškinti,

sutelkti dėmesį, „nuimti

uždangalą“, „nušvisti“.

Tam, kad atrastume ko nors prasmę, turime su tuo

dalyku turėti asmeninį santykį.

Nepakanka, kad kitas pasakoja tai, ką jis mato,

reikia atrasti, kas tai yra iš tikrųjų.

Kokiame nors dalyke gali glūdėti daugiau, negu

betarpiškai atrandama.

2010.03.09

3

Mokymasis suprantamas kaip interaktyvus, dinamiškas, permanentinis

ieškojimo procesas, kuriame tyrinėjant ir sąveikaujant su aplinka

gimsta naujas supratimas apie save patį ir supantį pasaulį (Stanišauskienė,

2005).

Tai, ką darome, kad ką nors atrastume, vadiname procesu.

Mokymosi procesas - ilgalaikė mokytojų ir mokinių sąveika, turinti tikslą

parengti pastaruosius tolesniam mokymuisi ir praktinei veiklai.

Mokymasis - tikslinga mokinio sąveika su mokymosi šaltiniais

įsisavinant mokslo, technikos, meno, darbo žinias, išmokstant

intelektinius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines

jėgas (Jovaiša, 1997).

1. Dalykinė informacija – perteikiamos faktinės

žinios ir informacija.

2. Procesą skatinanti (proceso informacija) –

skatina ką nors daryti dalykinės medžiagos arba

savo santykių su ja atžvilgiu; skatina atkreipti

dėmesį į tai, ką atstovaujančio visuomenei ir

geriausiai išmanančio dalyką, nuomone,

svarbiausia įsidėmėti ir kokių dalykų atžvilgiu

svarbu turėti tam tikrą požiūrį. Susideda iš

pateikiamų užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti

ir aptarti.

1. Intencija

2. Tikslas, arba siekiamas rezultatas

3. Tai, kas įdedama

4. Procesas

5. Faktinės išdavos

6. Atgalinis ryšys

2010.03.09

4

Kompetencija – asmens gebėjimas,

patvirtintas tam tikru dokumentu, pagrįstai ir

patikimai atlikti tam tikrą profesinės veiklos

dalį darbinėje situacijoje (K. Pukelis, 2009).

Kompetentingumas – patikima ir kokybiška

asmens profesinė veikla darbinėje situacijoje,

kurią užtikrina įgyta kvalifikacija ir sukaupta

patirtis profesinėje veikloje (K. Pukelis, 2009).

- mokymosi procesų dermė, kurios rezultate

sukuriama bendra žinių, įgūdžių, gebėjimų,

vertybių perdavimo sistema (G. Linkaitytė).

Superkompetencija

Nesuvokta

kompetencija

Nesuvokta

nekompetencija

Suvokta

kompetencija

Suvokta

nekompetencija

G. Cibulskas ©

2010.03.09

5

Mokymosi etapai:

1. Nesuvokta nekompetencija (unconscious incompetence)

2. Suvokta nekompetencija (conscious incompetence)

3. Suvokta kompetencija (conscious competence)

4. Nesuvokta kompetencija (unconscious competence)

Grupė – du ar daugiau tarpusavyje sąveikaujančių ir

priklausomų vienas nuo kito žmonių, susivienijusių

kažkokio tikslo pasiekimui (Robbins, Coulter, 2002).

Grupę sudaro:

1)du ar daugiau asmenų,

2)pažįstančių vienas kitą,

3)tiesiogiai veikiančių vienas kitą,

4)žinančių apie priklausymą šiai grupei,

5)suprantančių priklausomybės pranašumus, siekiant bendrų

tikslų,

6)susitariančių siekti bendrų tikslų.

(Jucevičienė, 1996)

Grupės nereikia formuoti, ji susiformuoja pagal žmones vienijantį

interesą (pvz. muzikos, religinės, meno ir pan. grupės)

2010.03.09

6

Komanda – žmonės, sutelkti vienam tikslui /

užduočiai įvykdyti. Komandoje žmonės dalijasi

atsakomybėmis, pareigomis, demonstruoja

profesines žinias ir įgūdžius, siekdami tinkamai

prisidėti prie bendro darbo rezultato.

Komanda paprastai yra suformuojama, siekiant sutelkti

žmones vienam ar kitam tikslui / darbui / užduočiai /

projektui atlikti. Neretai komandos narių nesieja bendri

pomėgiai , tačiau juos vienija bendrai vykdomas darbas.

Komandas sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės

Jeigu komandą sudaro

panašios ar vienodos

asmenybės, komandinio

darbo efektyvumas krenta,

kad ir kaip besistengtų

komandos nariai

bendradarbiauti...

Tik įvairių asmeninių

bruožų samplaika įgalina

komandą dirbti

efektyviai, nes tuomet

komandos nariai gali

mokytis vienas iš kito...

Tai, kuo jie panašūs,

leidžia jiems būti

kartu.

Tai, kuo jie skiriasi, daro

buvimą kartu vaisingu ir

pilnaverčiu.

G. Cibulskas, KTU

Iniciatorius

Vykdytojas

Koordinatorius

Modeliuotojas

Novatorius

Resursų tyrėjas

Įvertintojas

Užbaigiantis

Specialistas

2010.03.09

7

Besityčiojantis

“Aš” Atsiribojantis

“Visažinis”

“Plepys”

Gebėti atpažinti vaidmenis komandoje, ir

tinkamai juos panaudoti, skiriant komandos

nariams, jų vaidmenis atitinkančias funkcijas /

užduotis.

Stadija Vykstantys procesai Problemos

Formavimosi Tikslų ir uždavinių

apibrėžimas

Psichologinės

problemos

Diferenciacijos Vaidmenų pasiskirstymas Tarpusavio

priklausomybės

problema

Integracijos Darbo metodų pasirinkimas

ir normų formavimas

Atvirumo problema

Brandos Komandos santykių

susiformavimas

Pasitikėjimo problema

Modifikuota pagal G. Cibulską, KTU

2010.03.09

8

Narių skaičius Komandu charakteristikos

2-6 Besikeiciantis vadovavimas, nra strukturos,

organizavimas nereikalingas, stipri

tarpasmenin saveika

7-12 Prasideda strukturizacija ir roliu

diferenciacija, mažja tarpasmenin saveika.

Efektyviai dirbanti komanda.

12-25 Butina strukturizacija ir roliu diferenciacija,

išsiskiria pogrupiai, tarpasmenin saveika

apsunkinta

25 ir daugiau Butinas vadovavimas, formuojasi pogrupiai,

didesnis anonimiškumas, “uždedami”

stereotipai, tarpusavio kova

(G. Gedvilien
)

Kubos respublika: socialistinė valstybė,

parlamentinė respublika.

Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro.

Plotas: 110 860 km² .

Gyventojų: 11 451 652 (2009).

Oficiali kalba: ispanų.

Religija – paplitusi krikščionybė.

Pajamų šaltiniai: turizmas, cukraus verslas.

2010.03.09

9

Kubos piliečiams mokslas yra nemokamas.

Privalomas mokslas prasideda nuo 9 metų.

Mokyklose dvi valandas per savaitę yra dėstomas vertybių

ugdymas kaip atskiras dalykas. Mokytojai – specialiai

atrinkti pavyzdingo elgesio pedagogai.

Baigęs aukštąsias studijas, jaunimas privalo 3 metus dirbti

ten, kur jis yra siunčiamas.

Kubos švietimo sistemos ypatumai

Darželyje:

Pradinėje

mokykloje:

Pagrindinėje

mokykloje:

Kubos švietimo sistemos ypatumai

Prieš stojant į universitetą reikia gauti pažymą apie

teisingas “politines ir moralines pažiūras”, kurią

išduoda Represijų prieš Kubą komitetas

Kubos švietimo sistemos ypatumai

2010.03.09

10

Mokyklose vertinama 100 balo sistema (min. 69

balai).

Universitetuose vertinama 5 balų sistema.

Kubos švietimo sistemos ypatumai

Mokymosi stiliai (teorija + praktika)

Mokytojavimo stiliai

Mokymas gali būti:

Orientuotas į mokytoją

Orientuotas į mokinį

2010.03.09

11

Lingvistinis

Loginis-matematinis

Vizualinis-erdvinis

Muzikinis

Kinestetinis

Tarpasmeninis

Asmeninis

Gamtinis

Sugebėjimas vartoti kalbą taip, kad įtikintum

kitus, gebėjimas mokytis kalbos, remtis kalba

savo patirčiai apmąstyti

Jautrumas garsams, žodžių prasmėms

Mokosi sistemiškai ir palaipsniui

Geba atlikti ilgą protinių veiksmų seką

2010.03.09

12

Geba suvokti erdvinį pasaulį

Turi puikią vaizduotę ir geba kurti

Visos veiklos yra susiję su tam tikru garsiniu fonu

Geba kurti ir suprasti ritmą

Neužtenka vien girdėti ir matyti, reikia “prisiliesti” prie

situacijos

Gerai kontroliuoja savo kūno judesius

Reiškiant mintis ir jausmus naudoja neverbalinės

išraiškos priemones

2010.03.09

13

Geriausios idėjos gimsta bendraujant su kitais

Geba atpažinti kitų žmonių nuotaiką,

motyvaciją, troškimus, poreikius, ir tinkamai į

tai reaguoti

Geriausiai susikaupti būnant vienam,

“įsiklausant į savo širdies ritmą”

Geba atpažinti, apmąstyti ir suprasti

savo paties jausmus ir mintis,

Pažysta savo stipriąsias ir silpnąsias

puses

Žmonės priima ir apdoroja informaciją skirtingai, todėl ir

mokosi skirtingai

Kiekvienas žmogus mokosi keliais būdais, bet vienas iš jų

dominuoja

Mokymo/si procesą galima efektyvinti atsižvelgiant į

mokymosi stilių įvairovę

Tuo pat metu, toje pačioje vietoje, žmonės mokosi skirtingai

skirtingi požiūriai į mokymąsi

mokymas efektyvus tada, kai orientuotas į

besimokančiuosius

ne „ar šis asmuo imlus?“ bet „kaip šis asmuo imlus?“

2010.03.09

14

Skaitydami 10%

Klausydami ir žiūrėdami 20%

Demonstruodami 30%

Diskutuodami grupėje 50%

Praktikuodami 75 %

Mokydami kitus 90%

Išlaikymas atmintyje po 24 val.

Vaizdinis

Girdimasis

Kinestetinis

MOKINIAI: Mokosi matydami

svarbu matyti mokytojo neverbalinę kalbą

bei mimiką

linkę sėdėti klasės priekyje, siekdami

išvengti vizualinių kliūčių

mąsto vaizdiniais; geriausiai įsimena

informaciją iš diagramų, iliustruoto teksto,

skaidrių, filmų, padalomosios medžiagos

diskusijų metu dažniausiai detaliai

užsirašinėja informaciją

2010.03.09

15

MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:

Naudoti kūno kalbą

Vizualizuoti informaciją (skaidrėse, video,

plakatuose ir pan.)

Rekomenduoti naudoti vizualinius

žymėjimo įrankius

Vaizdžiai naudoti raktinius žodžius

MOKINIAI mokosi klausydami...

geriausiai išmoksta verbalini paskaitų, diskusijų

metu, ar klausydami ką kalba kiti

informacijos turinį interpretuoja pagal

kalbėjimo toną, tempą, balso tembrą

rašytinė informacija nėra svarbi tada, kai ji

išgirstama

lengviau išmokti garsiai skaitant tekstą ar

klausant audio įrašų

MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:

Organizuoti grupių diskusijas

Kviesti svečius kalbėtojus

Inicijuoti debatus

Naudoti ritmą

Informaciją iliustruoti muzika

2010.03.09

16

MOKINIAI mokosi veikdami, liesdami

geriausiai išmoksta liesdami, aktyviai tirdami fizinę

juos supančio pasaulio pusę

jiems gali būti sunku ramiai išsėdėti ilgą laiką

mokantis nuolat reikalingas aktyvumas, patyrimas

Mokymosi stiliai:

KINESTETINIS

MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:

Kalbą iliustruoti gestais

Keisti mokymų aplinką

Teikti užduotis, kurių pagalba būtų galima

konstruoti, modeliuoti, struktūruoti

Mokymosi stiliai:

KINESTETINIS

2010.03.09

17

“Formalus autoritetas” – orientacija į turinį; į

mokytoją orientuotas mokymas; mokytojas

atsakingas už žinių pateikimą, mokinys – už

įsisavinimą; neteikia svarbos santykiams tarp savęs

ir besimokančiųjų

“Asmeninio pavyzdžio demonstruotojas” – i

mokytoja orientuotas mokymas, demonstruojant

ir modeliuojant; žiniu ir igudžiu demonstravimas

ir priežiura / konsultacijos besimokantiesiems;

skatina besimokanciuju aktyvuma, atsižvelgia i

ju mokymosi stilius; besimokantieji prisiima

atsakomybe už mokymosi procesa

“Pagalbininkas” – orientuojasi i veiklas; i

besimokantiji orientuotas mokymasis;

daugiausia atsakomyb
s – besimokantiesiems;

sukuria mokymosi situacijas, kuriose aktyviai

dirba besimokantieji

“Deleguotojas” – mokymosi kontrol
ir

atsakomyb
perkeliama besimokantiesiems;

besimokantieji patys kuria ir igyvendina savo

mokymosi planus; išmokstama ne tik to, kad

numatyta programoje, bet ir kaip bendradarbiauti

grup
se, ivertinant tarpasmenybinius skirtumus