Want more features on Pastebin? Sign Up, it's FREE!
Guest

edukologija

By: a guest on Mar 18th, 2010  |  syntax: None  |  size: 31.17 KB  |  views: 262  |  expires: Never
download  |  raw  |  embed  |  report abuse  |  print
Text below is selected. Please press Ctrl+C to copy to your clipboard. (⌘+C on Mac)
  1. 2010.02.22
  2. 1
  3. Edukologijos ivadas
  4. Dr. Aušra Fokien
  5. Tvarkaraštis (2010 pavasario sem.)
  6. Data Užsiėmimas
  7. 2010 m. vasario 5 d. 1 paskaita
  8. 2010 m. vasario 12 d. 2 paskaita
  9. 2010 m. vasario 19 d. 3 paskaita
  10. 2010 m. vasario 26 d. 4 paskaita
  11. 2010 m. kovo 5 d. 5 paskaita
  12. 2010 m. kovo 20 d. (vietoj kovo
  13. 12)
  14. 6 paskaita
  15. 2010 m. kovo 19 d. Kolokviumas
  16. 2010 m. kovo 26 d. 7 paskaita
  17. 2010 m. balandžio 9 d. 8 paskaita
  18. 2010 m. balandžio 16 d. 9 paskaita
  19. 2010 m. balandžio 23 d. 10 paskaita
  20. 2010 m. balandžio 30 d. 11 paskaita
  21. 2010 m. gegužės 7 d. 12 paskaita
  22. 2010 m. gegužės 14 d. 13 paskaita
  23. 2010 m. gegužės 21 d. Dėstymo kokybės vertinimas, 14 paskaita
  24. 2010 m. gegužės .... d. Egzaminas
  25. Kaupiamasis balas
  26. • Kolokviumas (testas) 30%
  27. • Savarankiška užduotis 20%
  28. • Egzaminas (testas) 50%
  29. 2010.02.22
  30. 2
  31. Savarankiška užduotis
  32. grupms
  33. • Imitacins paskaitos (45 min.) pravedimas pasirinkta
  34. tematika
  35. • Tema: Edukologija (sarašas bus pateiktas)
  36. • Grupel – iki 7 žmoniu. Temos suderinamos,
  37. reikalavimai ir vertinimo kriterijai aptariami per 2
  38. paskaita, pristatymai prasideda nuo 4 paskaitos
  39. • Vertinimas: auditorijos, dstytojos, savo
  40. – Paskaitos skm vertinama pagal turini, pristatyma, metodus,
  41. auditorijos isitraukima, rezultatus
  42. – Ivertinimas grups nariams – pagal indli i bendra darba
  43. Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio
  44. žinios naudingos. (Eschilas)
  45. PASKAITU TEMINIS PLANAS
  46. • Edukologija – mokslas apie ugdyma
  47. • Mokymas/is – dvikryptis procesas; Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime;
  48. Edukologijoje sutinkamos savokos; Ugdymo idealas; Ugdymo objektas; Ugdymo
  49. rezultatai, tikslai ir uždaviniai; Ugdymo veikjai.
  50. • Edukologija kasdieniniame gyvenime
  51. • Ugdymas šeimoje; Ugdymas/is karjerai; Ugdymas/is darbo vietoje; Ugdymas ir
  52. amžiaus tarpsniai
  53. • Mokymo/si procesas
  54. • Švietimo vadybos samprata asmens, organizacijos, regiono, valstybs lygmenyje
  55. • Mokymo/si turinio konstravimas
  56. • Mokymas ir mokymasis: Mokymo/si stiliai; Mokymo/si budai ir formos; Mokymo/si
  57. aplinkos kurimas ir metodai; Mokymo/si pasiekimu vertinimas; Kokybs, mokymo/si
  58. kokybs samprata; Kokybs užtikrinimo procesai
  59. • Edukologijos istorijos raida
  60. • Pirmykštis ugdymas; Ugdymas senovs Rytuose; Ugdymas senovs Graikijoje;
  61. Ugdymas senovs Romoje; Viduramžiu ugdymas; Ugdymas Renesanso laikotarpiu;
  62. Pedagogins minties raida Lietuvoje
  63. • Ugdymo filosofijos kryptys:
  64. • Ugdymo ir filosofijos sampratos; Pasaulžiura ir ugdymas; Mokymosi visa gyvenima
  65. filosofija; Humanizmas; racionalizmas ir empirizmas; Idealizmas; Pragmatizmas;
  66. Konstruktyvizmas; Perenializmas; Konstruktyvizmas
  67. • Švietimo sistema
  68. • Sistemos ir švietimo sistemos samprata
  69. • Švietimo lygmenys: ikimokyklinis, pradinis, mokyklinis, profesinis, aukštasis
  70. universitetinis ir neuniversitetinis
  71. • Ivairiu pasaulio šaliu švietimo sistemos
  72. Edukologija – mokslas apie ugdyma
  73. Turinys:
  74. » Edukologijos vieta ir reikšm musu gyvenime
  75. » Mokymas/is – dvikryptis procesas
  76. » Edukologijoje sutinkamos savokos
  77. » Ugdymo idealas
  78. » Ugdymo objektas
  79. » Ugdymo rezultatai, tikslai ir uždaviniai
  80. » Ugdymo veikjai
  81. 2010.02.22
  82. 3
  83. EDUKOLOGIJA – MOKSLAS
  84. APIE UGDYMA
  85. [lot. educo – išvedu, ugdau + gr. logos - mokslas]
  86. Edukologija susideda iš:
  87. • pedagogikos (vaiku / jaunimo ugdymo mokslo)
  88. • andragogikos (suaugusiuju ugdymo mokslo)
  89. EDUKOLOGIJA
  90. Pedagogika
  91. [gr. Pais – vaikas, ago – vesti,
  92. valdyti, auklti] – (paidagogos
  93. – vaiku vedžiotojas,
  94. paidagogeion – mokykla)
  95. – vaiko, jaunuolio fizinio ir
  96. dvasinio vystymosi
  97. poreikiu ir galimybiu
  98. pasiduoti ugdomajam
  99. poveikiui pažinimas
  100. Anrdagogika
  101. [gr. Andros + agein – vyras +
  102. vesti]
  103. – mokslas, tiriantis
  104. bendrasias suaugusiuju
  105. mokymo ir lavinimo, ju
  106. instituciju organizavimo ir
  107. vadovavimo joms
  108. problemas. Šis ugdymo
  109. mokslo pavadinimas
  110. Europoje nuo XIX a. pr.
  111. Edukologijos vieta ir reikšm
  112. musu gyvenime
  113. 2010.02.22
  114. 4
  115. Ugdymas –
  116. • asmenybe kuriantis žmoniu bendravimas
  117. saveikaujant su aplinka bei žmonijos
  118. kulturos vertybmis. Ugdymas -
  119. kryptingas, planingas, nuolatinis procesas,
  120. trunkantis visa žmogaus gyvenima.
  121. • Ugdymo funkcijos:
  122. AUGINIMAS  ŠVIETIMAS  MOKYMAS
  123.  LAVINIMAS  AUKLJIMAS 
  124. FORMAVIMAS.
  125. Auginimas
  126. (etnopedagogika)
  127. – šeimos ir mokyklos veikla, teikianti
  128. materialines ir dvasines salygas
  129. auganciajai kartai. Auginimas apima
  130. slauga, maitinima, priežiura, aprupinima
  131. butinais reikmenimis, ivairius pamokymus.
  132. Auginimas trunka tol, kol vaikas subresta
  133. savarankiškam gyvenimui.
  134. Švietimas
  135. – pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti
  136. asmens ir visuomens informacinius
  137. poreikius. Dvi švietimo formos:
  138. • Mokyklinis – tai mokymo istaigu sistemos
  139. veikla, teikianti išsimokslinima ir
  140. išsilavinima.
  141. • Nemokyklini (visuomenini) švietima vykdo
  142. kulturos istaigu sistema, žiniasklaidos
  143. priemons (radijas, televizija, spauda)
  144. 2010.02.22
  145. 5
  146. Mokymas
  147. – vadovavimas mokymuisi, tikslingas,
  148. nuoseklus mokytojo ir mokiniu veikimas,
  149. stimuliuojantis ir organizuojantis mokiniu
  150. pažintine ir praktine veikla.
  151. Lavinimas
  152. – fiziniu, psichiniu, praktiniu mokjimu ir
  153. sugebjimu pltojimas ir tobulinimas.
  154. Lavinimas – mokymo funkcija.
  155. Aukljimas
  156. – procesas, kai vyksta asmenybs santykiu su aplinka, darbu ir
  157. savimi formavimas ir brandinimas. Tuos santykiu lemia
  158. pasaulžiura, dorov ir charakteris. Šie santykiu veiksniai yra
  159. tiesioginis praktinio aukljamojo darbo objektas, todl pirmiausiai
  160. ugdomos pažiuros ir isitikinimai, dorybs ir charakterio bruožai.
  161. Visais laikais aukljimo turini, metodus ir formas lm istorins,
  162. kulturins salygos.
  163. Aukljimo turini sudarancios vertybs:
  164. • Buties supratimo (religins, filosofins, mokslins)
  165. • Tautins samons ir elgesio (dvasingumo ir tautiškumo, darbštumo,
  166. tautos ir laisvs, tiesos, teisingumo ir demokratijos)
  167. • Asmenybs (dorovs, kurybingumo, išminties).
  168. 2010.02.22
  169. 6
  170. Formavimas
  171. – žmogaus asmenybs, jos atskiru savybiu
  172. (požiuriu, skonio, poelgiu, kalbjimo
  173. stiliaus ir pan.) ar psichiniu procesu
  174. kokybs formavimas. Formavimasis
  175. vyksta ir savaime, ji itakoja atsitiktiniai
  176. veiksniai, patirti ispudžiai.
  177. EDUKOLOGIJA
  178. Pedagogika Andragogika
  179. Auginimas
  180. Švietimas
  181. Mokymas
  182. Lavinimas
  183. Auklėjimas
  184. Formavimas
  185. Kuryba / vadyba
  186. • Idealas (Vardan ko?)
  187. • Tikslas (Ka?)
  188. • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)
  189. • Atsakomybs (Kas? Už ka?)
  190. • Budai (Kaip?)
  191. • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)
  192. • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)
  193. 2010.02.22
  194. 7
  195. Ugdymo idealas?
  196. Idealas [gr. Idea -vaizdinys] – iš dvasiniu
  197. poreikiu kiles asmenybs siekis laikyti ka
  198. nors tobulybe; tobulos ir realiosios tikrovs
  199. siekis, lemiantis valios sprendimus.
  200. Ugdymo idealas
  201. • Dora asmenyb
  202. • Save išreiškiantis žmogus
  203. • Pasaulio pilietis
  204. Ugdymo tikslas
  205. • padti asmeniui atskleisti prigimties
  206. galias,
  207. • pltoti bendrasias žmogaus vertybes ir
  208. jomis gristi savo gyvenima
  209. • Išmokyti žmogu mokytis
  210. 2010.02.22
  211. 8
  212. Asmenybs vystymasis
  213. – kokybinis asmenybs kitimas ontogenezje
  214. (vaikystje, paauglystje, jaunystje, brandos ir
  215. vlesniais amžiaus tarpsniais). Vystymosi veiksniai yra
  216. šie:
  217. • Endogeniniai (genai, igymiai, paveldai);
  218. • Egzogeniniai (gamtin, geografin, socialin aplinka,
  219. ugdymas);
  220. • Asmens aktyvumas (veiklos ir santykiu motyvacija:
  221. isiminimo, išmokimo);
  222. • Visu mintu veiksniu saveika. Lemiama reikšme
  223. asmenybs vystymuisi turi pats asmuo ir kryptingas jo
  224. ugdymas.
  225. Mokymas/is –
  226. dvikryptis procesas
  227. • Besimokantysis – mokantysis
  228. • Besimokantysis – informacijos
  229. šaltiniai
  230. • Besimokantysis – aplinka
  231. Mokymas/is – bendravimas
  232. Tarp mokymosir gyvenimo nėra kTaannvritesprbrya eembžinėkiondisakir s yayijr umv– poimosoastss aaviis i žiiigrer,y a nmgir ąyt iak vnnameueinpnpot iiiamkm bk ėenoiotttuuo nkom ėaėobartrkosaisdsk j.iubor tsKeki..nia oMdAi srtloaifkkrkvei ryrmidtmtmu oNamaksosyo /rt!–!itoshNjr aeyWesirįka mhia mižaltaemanuh oojjeamanau iadųs tiirs
  233. 2010.02.22
  234. 9
  235. Bendravimas
  236. mokymo/si procese
  237. • Bendraujant kitiems perduodama tai, kas
  238. atrodo akivaizdu.
  239. • Bendravimas – mažiausiai dvieju
  240. asmenybiu saveika.
  241. • Naturalu, kad iš to paties objekto galima
  242. „atrasti“ ir daugiau negu viena dalyka.
  243. Ugdymo dalyviai
  244. Visi asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys
  245. ugdymo procese:
  246. – Ugdytojai:
  247. • Prigimtiniai (tvai, seneliai...)
  248. • Profesionalieji (mokytojai, dstytojai, treneriai..)
  249. • Visuomeniniai (lektoriai, masins informacijos
  250. skleidjai, kolegos, draugai...)
  251. – Ugdytiniai
  252. Ugdytojo vaidmuo ugdymo/si procese
  253. 2010.02.22
  254. 10
  255. Efektyviai dirbancio mokytojo
  256. charakteristikos (Muijs & Reynolds (2005):
  257. • Pasižymi pozityviu požiuriu
  258. • Klasje sudaro malonu socialini/psichologini klimata
  259. • Deda daug vilciu/lukesciu i besimokanciuju pasiekimus
  260. • Supažindina su pamokos/paskaitos struktura
  261. • Efektyviai planuoja laika
  262. • Pamoka/paskaita pasižymi aiškia struktura
  263. • Naudoja metodu ivairove
  264. • Panaudoja besimokanciuju idjas
  265. • Naudoja tinkamus ir ivairius klausinjimo budus
  266. Mokymo/si procesas
  267. Turinys:
  268. • Švietimo vadybos samprata
  269. • Mokymo/si turinio konstravimas
  270. • Mokymas ir mokymasis
  271. » Mokymo/si stiliai
  272. » Mokymo/si budai
  273. » Mokymo/si formos
  274. » Mokymo/si aplinkos kurimas
  275. » Mokymo/si metodai
  276. » Mokymo/si pasiekimu vertinimas
  277. • Mokymo/si kokybs užtikrinimas
  278. » Kokybs, mokymo/si kokybs samprata
  279. » Kokybs užtikrinimo procesai
  280. Švietimas
  281. • procesas, kurio metu švietimo istaigose ir ne tik formaliai arba
  282. neformaliai asmenims teikiamos žinios ir formuojami gebjimai
  283. • pagrindin ugdymo funkcija, tenkinanti asmens ir visuomens
  284. informacinius poreikius
  285. • Paslauga, kuria teikia švietimo institucijos, ir kuri turi tenkinti klientu
  286. poreikius
  287. Švietimo vadybos samprata
  288. Vadyba
  289. • Veiksmingas ir produktyvus tikslu siekimas, pasitelkiant planavima,
  290. organizavima, vadovavima, koordinavima ir ištekliu kontrole (Fayol,
  291. 1906)
  292. • Organizacijos nariu pastangu planavimo, organizavimo, vadovavimo
  293. ir kontrols procesas bei visu kitu ištekliu panaudojimas, siekiant
  294. užsibržtu tikslu (Stoner, Freeman, Gilbert, 1995)
  295. • Visuotins kokybs vadyba – vadybos kryptis, svarbiausiu tikslu
  296. laikanti kokybišku paslaugu teikima ir maksimalu savo klientu
  297. poreikiu tenkinima.
  298. 2010.02.22
  299. 11
  300. Kas yra švietimo paslaugos
  301. klientai?
  302. t.y. kieno poreikius turtu
  303. tenkinti švietimas?
  304. Vadybos funkcijos
  305. • Planavimas - plano tam tikram darbui atlikti
  306. sudarymas;
  307. • Organizavimas - žmoniu ir resursu šiam
  308. darbui organizavimas;
  309. • Vadovavimas - vadovavimas darba
  310. atliekantiems žmonms;
  311. • Koordinavimas – veiksmai, skatinant
  312. skirtingus žmones dirbti su ivairiais
  313. ištekliais, siekiant bendro tikslo
  314. • Kontrol - darbo eigos lyginimas su
  315. laukiamu rezultatu ir reikalingu pataisu
  316. igyvendinimas.
  317. Kuryba / vadyba
  318. • Idealas (Vardan ko?)
  319. • Tikslas (Ka?)
  320. • Planas / Uždaviniai (Kokiais žingsniais?)
  321. • Atsakomybs (Kas? Už ka?)
  322. • Budai (Kaip?)
  323. • Ar pavyko? (Iš ko sužinoti? Kaip sužinoti?)
  324. • Kaita? (Ar tobulinti? Ka tobulinti?)
  325. Švietimo tikslas – ne vienkartin paslauga, bet išsilavinusi asmenyb
  326. 2010.02.22
  327. 12
  328. Mokymo turinio konstravimas
  329. Mokymo turinys (curriculum)
  330. - mokymo planas, programa
  331. - visa apimanti mokymo tikslu, rezultatu,
  332. turinio, metodu, medžiagos ir priemoniu,
  333. mokymo organizavimo ir kontrols
  334. sistema.
  335. Mokymo turinio konstravimas
  336. I mokymosi rezultatus orientuotas
  337. mokymo planavimas
  338. Tradicinis mokymo planavimas
  339. Mokymosi rezultatai
  340. 
  341. Vertinimas
  342. 
  343. Turinys ir mokymo metodai
  344. Turinys
  345. 
  346. Mokymo metodai
  347. 
  348. Vertinimas
  349. 
  350. Mokymosi pasiekimai
  351. Mokymo turinio konstravimas
  352. Žingsniai:
  353. • Poreikio tyrimas: ar reikia? ko reikia? kiek reikia?
  354. • Laukiami rezultatai: ka žinos / gebs besimokantieji?
  355. • Vertinimas: ar rezultatai išmatuojami? Kaip?
  356. • Turinys: kokia informacija talpinti?
  357. • Metodai: kokiais budais geriausiai perteikti pasirinkta
  358. turini?
  359. • Aplinka: kokioje aplinkoje galima efektyviausiai perduoti
  360. žinias ir formuoti gebjimus? Kaip ja sukurti?
  361. • Kokybs ivertinimas: kaip nustatyti ar mokymas buvo
  362. kokybiškas?
  363. 2010.02.22
  364. 13
  365. Mokymo turinio konstravimas
  366. Ka planuoti?
  367. Mokymosi rezultatai
  368. Aiškiai apibržti
  369. teiginiai ka
  370. besimokantysis turtu
  371. žinoti, suprasti, gebti
  372. pasibaigus mokymo
  373. procesui
  374. Ka vertinti?
  375. Mokymosi pasiekimai
  376. Mokymosi proceso
  377. metu igytos
  378. subjektyvios žinios,
  379. igudžiai, vertybins
  380. nuostatos.
  381. Sudtins dalys: žinios, gebjimai, igudžiai, vertybins nuostatos
  382. Savarankiško darbo temos:
  383. ISTORIJA
  384. 1. Pirmykštis ugdymas
  385. 2. Ugdymas senovs Rytuose
  386. 3. Ugdymas senovs Graikijoje ir Romoje
  387. 4. Viduramžiu ugdymas (Gotika)
  388. 5. Ugdymas Renesanso laikotarpiu
  389. 6. Pedagogins minties raida Lietuvoje
  390. NUDIENA
  391. 1. Pasirinktinai 3 šaliu
  392. švietimo sistemos
  393. pristatymas
  394. FILOSOFIJA
  395. 1. Idealizmas ir ugdymas
  396. 2. Humanizmas ir ugdymas
  397. 3. Pragmatizmas ir ugdymas
  398. 4. Racionalizmas ir empirizmas
  399. Benjamin Bloom taksonomija
  400. 3 mokymosi tikslu sritys:
  401. • Emocin
  402. • Psichomotorin
  403. • Kognityvin
  404. 2010.02.22
  405. 14
  406. Ivertinimas
  407. Sintez
  408. Analiz
  409. Taikymas
  410. Supratimas
  411. Žinojimas
  412. Kognityvin pažinimo sritis
  413. Pagal B. Bloom
  414. Kognityvin pažinimo sritis
  415. Pagal B. Bloom
  416. Kognityvin pažinimo sritis
  417. pagal B. Bloom
  418. • Žinojimas – gebjimas atgaminti ir isiminti faktus,
  419. nebutinai juos suprantant
  420. • Supratimas – gebjimas suprasti ir interpretuoti
  421. mokomaja informacija
  422. • Pritaikymas – gebjimas panaudoti išmokta medžiaga
  423. naujose situacijose, pvz. Idjas ir savokas panaudoti
  424. darbe, sprendžiant realias problemas
  425. • Analiz – gebjimas padalinti informacija i sudtines
  426. dalis, pvz ieškoti tarpusavio saveikos ir idju
  427. • Sintez – gebjimas dalis sujungti kartu i viena visuma
  428. • Ivertinimas – gebjimas ivertinti medžiagos vertinguma
  429. duotam tikslui
  430. 2010.02.22
  431. 15
  432. Ivertinimas
  433. Sintez
  434. Analiz
  435. Taikymas
  436. Supratimas
  437. Žinojimas
  438. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  439. Išvardinti, apibržti,
  440. atgaminti, surasti,
  441. ivardinti, pacituoti,
  442. suskaiciuoti, pakartoti,
  443. papasakoti, rasti,
  444. surikiuoti ir t.t.
  445. Mokymosi rezultatu formulavimas
  446. pagal B. Bloom (1959)
  447. Ivertinimas
  448. Sintez
  449. Analiz
  450. Taikymas
  451. Supratimas
  452. Žinojimas
  453. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  454. Susieti, paaiškinti,
  455. suklasifikuoti, aptarti,
  456. apskaiciuoti, išpltoti,
  457. apžvelgti, išversti ir pan.
  458. Mokymosi rezultatu formulavimas
  459. pagal B. Bloom (1959)
  460. Ivertinimas
  461. Sintez
  462. Analiz
  463. Taikymas
  464. Supratimas
  465. Žinojimas
  466. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  467. Pritaikyti, pakeisti, pabaigti,
  468. pademonstruoti, atrasti,
  469. panaudoti, rasti, iinterpretuoti,
  470. išspresti ir pan.
  471. Mokymosi rezultatu formulavimas
  472. pagal B. Bloom (1959)
  473. 2010.02.22
  474. 16
  475. Ivertinimas
  476. Sintez
  477. Analiz
  478. Taikymas
  479. Supratimas
  480. Žinojimas
  481. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  482. Palyginti, atskirti, sugrupuoti,
  483. padaryti išvada, išbandyti,
  484. išanalizuoti, susieti, aptarti,
  485. surikiuoti, išranguoti, sukritikuoti
  486. Mokymosi rezultatu formulavimas
  487. pagal B. Bloom (1959)
  488. Ivertinimas
  489. Sintez
  490. Analiz
  491. Taikymas
  492. Supratimas
  493. Žinojimas
  494. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  495. Pagristi, apibendrinti
  496. suprojektuoti, sukurti,
  497. suformuluoti, integruoti,
  498. suplanuoti, pasiulyti,
  499. pertvarkyti, organizuoti,
  500. parengti ir pan.
  501. Mokymosi rezultatu formulavimas
  502. pagal B. Bloom (1959)
  503. Ivertinimas
  504. Sintez
  505. Analiz
  506. Taikymas
  507. Supratimas
  508. Žinojimas
  509. Aktyvieji veiksmažodžiai:
  510. Ivertinti, itikinti, apginti,
  511. pasiulyti, numatyti, rekomenduoti,
  512. patikrinti, pagristi, parinkti,
  513. palyginti, nuspresti,
  514. ivertinti argumentus, s[remdima
  515. ir pan.
  516. Mokymosi rezultatu formulavimas
  517. pagal B. Bloom (1959)
  518. 2010.02.22
  519. 17
  520. Kam reikalingas mokymosi
  521. rezultatu formulavimas?
  522. • Norint išvengti paviršinio mokymosi
  523. • Besimokanciuju savianalizei
  524. • Objektyviam vertinimui
  525. Švietimas Saudo Arabijoje
  526. Faktai apie šali
  527. • Karalyst ikurta 1932 m.
  528. • Valdymas: monarchija
  529. • Religija: Islamas
  530. • Konstitucija: Koranas (Šariatas)
  531. • Plotas: 2, 149 690 km²
  532. • Gyventoju skaicius (2009 m.):
  533. 28 686 633
  534. • Pajamu šaltiniai: nafta, religinis
  535. turizmas
  536. 2010.02.22
  537. 18
  538. Faktai apie švietima
  539. • Švietimas glaudžiai susijes su Islamo religija
  540. • Iki XIX a. berniukai mokydavosi deklamuoti Korana mecetse,
  541. mergaits – namuose
  542. • 2007 m. neraštingumas šalyje 13,7 proc.
  543. • vyresniu nei 15 metu žmoniu raštingumas 78,8 % (vyru - 84,7 %,
  544. moteru - 70,8 %)
  545. • ŠMM ikurta 1953 m. Funkcijos:
  546. – Prižiurti darželius ir pradines mokyklas
  547. – Administruoti mergaiciu mokyklas ir kolegijas
  548. – Remti raštingumo programas moterims
  549. • Pirmasis, Karaliaus Saudo universitetas ikurtas 1957 m.
  550. • Iš viso 11 valstybiniu universitetu
  551. • Tvai neprivalo leisti vaikus i mokykla
  552. • Vadovliai, sveikatos paslaugos, transportas mokiniams nemokami
  553. Švietimas
  554. TIKSLAI:
  555. • Užtikrinti kokybiška mokyma
  556. • Tenkinti religinius, ekonominius ir
  557. socialinius šalies poreikius
  558. • Sumažinti neraštinguma suaugusiuju
  559. tarpe
  560. • Užtikrinti Dievo isakymu teisinga
  561. interpretacija
  562. SISTEMA:
  563. • Ikimokyklinis ugdymas
  564. • Pradinis ugdymas (nuo 6 m. trunka 6 m. + egzaminas)
  565. • Tarpinis ugdymas (trunka 3 m.)
  566. • Vidurinis išsilavinimas (bendrojo lavinimo arba specializuota (trunka 3
  567. m.)
  568. • Aukštasis mokslas (BA, MA, DR):
  569. • Humanitariniai, socialiniai mokslai (trunka 4 m.)
  570. • Medicina, inžinerija, farmacija (trunka 5-6 m.)
  571. Aukštasis mokslas
  572. • 1975 m. ikurta Aukštojo mokslo ministerija
  573. • AM remiamas valstybs, siekiant apsaugoti
  574. konservatyvias Islamiškas tradicijas, kad jaunuoliai
  575. neišvyktu studijuoti i Vakaru šalis
  576. • Vykstantys studijuoti i užsieni vyrai finansiškai
  577. skatinami prieš tai susituokti ir kartu vežtis žmona ir
  578. vaikus
  579. • Remiamas net žmonos mokymasis užsienyje, kad
  580. bunant vienam nekiltu pagundu ir kulturinio samyšio
  581. • Besiruošiantiems išvykti – spec. orientacin Islamo
  582. programa ir pažintiniai kursai apie Vakaru kulturas
  583. • 1970 m. 7000 studentu, 2004 m. 200.000 studentu
  584. 2010.02.22
  585. 19
  586. Universitetai Universitetas Misija
  587. Karaliaus Saudo universitetas (1957,
  588. Rijadas)
  589. Menai, tikslieji mokslai, vadyba, inžinerija, žems ukis,
  590. medicina, odontologija, slauga, švietimas, IT
  591. Islamiškasis Medinos universitetas
  592. (1961, Medina)
  593. Islamo religijos ir kulturos studiju centras
  594. Imam Muhammad bin Saud
  595. universitetas (1974, Meka + JAV,
  596. Japonija, Indonezija, Mauritanija, JAE)
  597. Menai, tikslieji mokslai, inžinerija, architektura,
  598. technologijos, švietimas – griežtai siejama su Islamo
  599. istatymais, istorija ir arabu literatura
  600. Umm Al-Qura universitetas (1981,
  601. Meka)
  602. Karaliaus Fado naftos ir mineralu
  603. universitetas (1963, Dhahran)
  604. Inžinerija, matematika, finansai, ekonomika, vadyba ir
  605. rinkodara
  606. Privatus Karaliaus Abdulaziz
  607. universitetas (1967)
  608. Ikurtas verslininku, suvokusiu švietimo svarba
  609. nacionalinei pltrai
  610. Karaliaus Faisalo universitetas (1975) Medicina, administravimas, architektura, miestu
  611. planavimas, veterinarija
  612. Karaliaus Kalido universitetas (1998) Švietimas, medicina, Islamo teis, arabu kultura,
  613. administravimas
  614. Moteru švietimas
  615. • Iki 1960 m. nereliginis mergaiciu mokymasis traktuotas kaip
  616. nenaudingas ir pavojingas
  617. • Pirmoji valstybin mokykla mergaitms isteigta 1964 m.
  618. • 2003 m. iš visu bendrojo lavinimo mokiniu mergaiciu buvo jau
  619. 50 proc.
  620. • Draudžiama studijuoti inžinerija, žurnalistika ir architektura
  621. • 2008 m. pirmoji moteru grup baig teiss programa
  622. (advokatmis dirbti draudžiama)
  623. • Dar vis aktualus moteru kolegiju ir universitetu trukumas
  624. Mergaiciu mokyklos
  625. • Mergaiciu mokyklu tikslas – parengti
  626. tinkamai Islamiškai atlikti pareigas
  627. (žmonos, mamos, aukls, slaugs)
  628. • Nra fizinio lavinimo
  629. 2010.02.22
  630. 20
  631. Mokymo turinys
  632. Mokymo programos turi atitikti Šariato
  633. principus ir Korana
  634. Vidurinis išsilavinimas
  635. • Pasirengimas universitetui / kolegijai
  636. • Privaloma bendroji programa (religija,
  637. matematika, gamta, socialiniai mokslai,
  638. anglu, arabu kalba, IT)
  639. • Vienas iš bloku pasirinktinai:
  640. – Islamo studijos ir literatura
  641. – Administravimo ir humanitariniai mokslai
  642. – Gamtos mokslai
  643.  
  644.  
  645. 2010.03.09
  646. 1
  647. MOKYMOSI PROCESAS
  648. GRUPĖS IR KOMANDOS
  649. KUBOS ŠVIETIMO SISTEMA
  650. 2010-02-26
  651. KAS YRA
  652. ŠVIETIMO VADYBA?
  653. Švietimo vadyba – veikla,
  654. kuria organizuotai siekiama
  655. užsibrėžtų švietimo sistemos ir
  656. atskirų švietimo organizacijų
  657. tikslų (Želvys, 2003).
  658. 2010.03.09
  659. 2
  660.  Atrasti – pastebėti, išsiaiškinti,
  661. sutelkti dėmesį, „nuimti
  662. uždangalą“, „nušvisti“.
  663.  Tam, kad atrastume ko nors prasmę, turime su tuo
  664. dalyku turėti asmeninį santykį.
  665.  Nepakanka, kad kitas pasakoja tai, ką jis mato,
  666. reikia atrasti, kas tai yra iš tikrųjų.
  667.  Kokiame nors dalyke gali glūdėti daugiau, negu
  668. betarpiškai atrandama.
  669. 2010.03.09
  670. 3
  671. Mokymasis suprantamas kaip interaktyvus, dinamiškas, permanentinis
  672. ieškojimo procesas, kuriame tyrinėjant ir sąveikaujant su aplinka
  673. gimsta naujas supratimas apie save patį ir supantį pasaulį (Stanišauskienė,
  674. 2005).
  675.  Tai, ką darome, kad ką nors atrastume, vadiname procesu.
  676. Mokymosi procesas - ilgalaikė mokytojų ir mokinių sąveika, turinti tikslą
  677. parengti pastaruosius tolesniam mokymuisi ir praktinei veiklai.
  678. Mokymasis - tikslinga mokinio sąveika su mokymosi šaltiniais
  679. įsisavinant mokslo, technikos, meno, darbo žinias, išmokstant
  680. intelektinius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines
  681. jėgas (Jovaiša, 1997).
  682. 1. Dalykinė informacija – perteikiamos faktinės
  683. žinios ir informacija.
  684. 2. Procesą skatinanti (proceso informacija) –
  685. skatina ką nors daryti dalykinės medžiagos arba
  686. savo santykių su ja atžvilgiu; skatina atkreipti
  687. dėmesį į tai, ką atstovaujančio visuomenei ir
  688. geriausiai išmanančio dalyką, nuomone,
  689. svarbiausia įsidėmėti ir kokių dalykų atžvilgiu
  690. svarbu turėti tam tikrą požiūrį. Susideda iš
  691. pateikiamų užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti
  692. ir aptarti.
  693. 1. Intencija
  694. 2. Tikslas, arba siekiamas rezultatas
  695. 3. Tai, kas įdedama
  696. 4. Procesas
  697. 5. Faktinės išdavos
  698. 6. Atgalinis ryšys
  699. 2010.03.09
  700. 4
  701. Kompetencija – asmens gebėjimas,
  702. patvirtintas tam tikru dokumentu, pagrįstai ir
  703. patikimai atlikti tam tikrą profesinės veiklos
  704. dalį darbinėje situacijoje (K. Pukelis, 2009).
  705. Kompetentingumas – patikima ir kokybiška
  706. asmens profesinė veikla darbinėje situacijoje,
  707. kurią užtikrina įgyta kvalifikacija ir sukaupta
  708. patirtis profesinėje veikloje (K. Pukelis, 2009).
  709. - mokymosi procesų dermė, kurios rezultate
  710. sukuriama bendra žinių, įgūdžių, gebėjimų,
  711. vertybių perdavimo sistema (G. Linkaitytė).
  712. Superkompetencija
  713. Nesuvokta
  714. kompetencija
  715. Nesuvokta
  716. nekompetencija
  717. Suvokta
  718. kompetencija
  719. Suvokta
  720. nekompetencija
  721. G. Cibulskas ©
  722. 2010.03.09
  723. 5
  724. Mokymosi etapai:
  725. 1. Nesuvokta nekompetencija (unconscious incompetence)
  726. 2. Suvokta nekompetencija (conscious incompetence)
  727. 3. Suvokta kompetencija (conscious competence)
  728. 4. Nesuvokta kompetencija (unconscious competence)
  729. Grupė – du ar daugiau tarpusavyje sąveikaujančių ir
  730. priklausomų vienas nuo kito žmonių, susivienijusių
  731. kažkokio tikslo pasiekimui (Robbins, Coulter, 2002).
  732. Grupę sudaro:
  733. 1)du ar daugiau asmenų,
  734. 2)pažįstančių vienas kitą,
  735. 3)tiesiogiai veikiančių vienas kitą,
  736. 4)žinančių apie priklausymą šiai grupei,
  737. 5)suprantančių priklausomybės pranašumus, siekiant bendrų
  738. tikslų,
  739. 6)susitariančių siekti bendrų tikslų.
  740. (Jucevičienė, 1996)
  741. Grupės nereikia formuoti, ji susiformuoja pagal žmones vienijantį
  742. interesą (pvz. muzikos, religinės, meno ir pan. grupės)
  743. 2010.03.09
  744. 6
  745.  Komanda – žmonės, sutelkti vienam tikslui /
  746. užduočiai įvykdyti. Komandoje žmonės dalijasi
  747. atsakomybėmis, pareigomis, demonstruoja
  748. profesines žinias ir įgūdžius, siekdami tinkamai
  749. prisidėti prie bendro darbo rezultato.
  750. Komanda paprastai yra suformuojama, siekiant sutelkti
  751. žmones vienam ar kitam tikslui / darbui / užduočiai /
  752. projektui atlikti. Neretai komandos narių nesieja bendri
  753. pomėgiai , tačiau juos vienija bendrai vykdomas darbas.
  754. Komandas sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės
  755. Jeigu komandą sudaro
  756. panašios ar vienodos
  757. asmenybės, komandinio
  758. darbo efektyvumas krenta,
  759. kad ir kaip besistengtų
  760. komandos nariai
  761. bendradarbiauti...
  762. Tik įvairių asmeninių
  763. bruožų samplaika įgalina
  764. komandą dirbti
  765. efektyviai, nes tuomet
  766. komandos nariai gali
  767. mokytis vienas iš kito...
  768. Tai, kuo jie panašūs,
  769. leidžia jiems būti
  770. kartu.
  771. Tai, kuo jie skiriasi, daro
  772. buvimą kartu vaisingu ir
  773. pilnaverčiu.
  774. G. Cibulskas, KTU
  775.  Iniciatorius
  776.  Vykdytojas
  777.  Koordinatorius
  778. Modeliuotojas
  779.  Novatorius
  780.  Resursų tyrėjas
  781.  Įvertintojas
  782.  Užbaigiantis
  783.  Specialistas
  784. 2010.03.09
  785. 7
  786. Besityčiojantis
  787. “Aš” Atsiribojantis
  788. “Visažinis”
  789. “Plepys”
  790.  Gebėti atpažinti vaidmenis komandoje, ir
  791. tinkamai juos panaudoti, skiriant komandos
  792. nariams, jų vaidmenis atitinkančias funkcijas /
  793. užduotis.
  794. Stadija Vykstantys procesai Problemos
  795. Formavimosi Tikslų ir uždavinių
  796. apibrėžimas
  797. Psichologinės
  798. problemos
  799. Diferenciacijos Vaidmenų pasiskirstymas Tarpusavio
  800. priklausomybės
  801. problema
  802. Integracijos Darbo metodų pasirinkimas
  803. ir normų formavimas
  804. Atvirumo problema
  805. Brandos Komandos santykių
  806. susiformavimas
  807. Pasitikėjimo problema
  808. Modifikuota pagal G. Cibulską, KTU
  809. 2010.03.09
  810. 8
  811. Narių skaičius Komandu charakteristikos
  812. 2-6 Besikeiciantis vadovavimas, nra strukturos,
  813. organizavimas nereikalingas, stipri
  814. tarpasmenin saveika
  815. 7-12 Prasideda strukturizacija ir roliu
  816. diferenciacija, mažja tarpasmenin saveika.
  817. Efektyviai dirbanti komanda.
  818. 12-25 Butina strukturizacija ir roliu diferenciacija,
  819. išsiskiria pogrupiai, tarpasmenin saveika
  820. apsunkinta
  821. 25 ir daugiau Butinas vadovavimas, formuojasi pogrupiai,
  822. didesnis anonimiškumas, “uždedami”
  823. stereotipai, tarpusavio kova
  824. (G. Gedvilien)
  825.  Kubos respublika: socialistinė valstybė,
  826. parlamentinė respublika.
  827.  Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro.
  828.  Plotas: 110 860 km² .
  829.  Gyventojų: 11 451 652 (2009).
  830.  Oficiali kalba: ispanų.
  831.  Religija – paplitusi krikščionybė.
  832.  Pajamų šaltiniai: turizmas, cukraus verslas.
  833. 2010.03.09
  834. 9
  835. Kubos piliečiams mokslas yra nemokamas.
  836. Privalomas mokslas prasideda nuo 9 metų.
  837. Mokyklose dvi valandas per savaitę yra dėstomas vertybių
  838. ugdymas kaip atskiras dalykas. Mokytojai – specialiai
  839. atrinkti pavyzdingo elgesio pedagogai.
  840. Baigęs aukštąsias studijas, jaunimas privalo 3 metus dirbti
  841. ten, kur jis yra siunčiamas.
  842. Kubos švietimo sistemos ypatumai
  843. Darželyje:
  844. Pradinėje
  845. mokykloje:
  846. Pagrindinėje
  847. mokykloje:
  848. Kubos švietimo sistemos ypatumai
  849.  Prieš stojant į universitetą reikia gauti pažymą apie
  850. teisingas “politines ir moralines pažiūras”, kurią
  851. išduoda Represijų prieš Kubą komitetas
  852. Kubos švietimo sistemos ypatumai
  853. 2010.03.09
  854. 10
  855. Mokyklose vertinama 100 balo sistema (min. 69
  856. balai).
  857.  Universitetuose vertinama 5 balų sistema.
  858. Kubos švietimo sistemos ypatumai
  859. Mokymosi stiliai (teorija + praktika)
  860. Mokytojavimo stiliai
  861. Mokymas gali būti:
  862. Orientuotas į mokytoją
  863. Orientuotas į mokinį
  864. 2010.03.09
  865. 11
  866.  Lingvistinis
  867.  Loginis-matematinis
  868.  Vizualinis-erdvinis
  869. Muzikinis
  870.  Kinestetinis
  871.  Tarpasmeninis
  872.  Asmeninis
  873.  Gamtinis
  874.  Sugebėjimas vartoti kalbą taip, kad įtikintum
  875. kitus, gebėjimas mokytis kalbos, remtis kalba
  876. savo patirčiai apmąstyti
  877.  Jautrumas garsams, žodžių prasmėms
  878. Mokosi sistemiškai ir palaipsniui
  879.  Geba atlikti ilgą protinių veiksmų seką
  880. 2010.03.09
  881. 12
  882.  Geba suvokti erdvinį pasaulį
  883.  Turi puikią vaizduotę ir geba kurti
  884.  Visos veiklos yra susiję su tam tikru garsiniu fonu
  885.  Geba kurti ir suprasti ritmą
  886. Neužtenka vien girdėti ir matyti, reikia “prisiliesti” prie
  887. situacijos
  888.  Gerai kontroliuoja savo kūno judesius
  889.  Reiškiant mintis ir jausmus naudoja neverbalinės
  890. išraiškos priemones
  891. 2010.03.09
  892. 13
  893.  Geriausios idėjos gimsta bendraujant su kitais
  894.  Geba atpažinti kitų žmonių nuotaiką,
  895. motyvaciją, troškimus, poreikius, ir tinkamai į
  896. tai reaguoti
  897.  Geriausiai susikaupti būnant vienam,
  898.  “įsiklausant į savo širdies ritmą”
  899.  Geba atpažinti, apmąstyti ir suprasti
  900. savo paties jausmus ir mintis,
  901.  Pažysta savo stipriąsias ir silpnąsias
  902. puses
  903.  Žmonės priima ir apdoroja informaciją skirtingai, todėl ir
  904. mokosi skirtingai
  905.  Kiekvienas žmogus mokosi keliais būdais, bet vienas iš jų
  906. dominuoja
  907.  Mokymo/si procesą galima efektyvinti atsižvelgiant į
  908. mokymosi stilių įvairovę
  909.  Tuo pat metu, toje pačioje vietoje, žmonės mokosi skirtingai
  910.  skirtingi požiūriai į mokymąsi
  911.  mokymas efektyvus tada, kai orientuotas į
  912. besimokančiuosius
  913.  ne „ar šis asmuo imlus?“ bet „kaip šis asmuo imlus?“
  914. 2010.03.09
  915. 14
  916. Skaitydami 10%
  917. Klausydami ir žiūrėdami 20%
  918. Demonstruodami 30%
  919. Diskutuodami grupėje 50%
  920. Praktikuodami 75 %
  921. Mokydami kitus 90%
  922. Išlaikymas atmintyje po 24 val.
  923.  Vaizdinis
  924.  Girdimasis
  925.  Kinestetinis
  926. MOKINIAI: Mokosi matydami
  927. svarbu matyti mokytojo neverbalinę kalbą
  928. bei mimiką
  929. linkę sėdėti klasės priekyje, siekdami
  930. išvengti vizualinių kliūčių
  931. mąsto vaizdiniais; geriausiai įsimena
  932. informaciją iš diagramų, iliustruoto teksto,
  933. skaidrių, filmų, padalomosios medžiagos
  934. diskusijų metu dažniausiai detaliai
  935. užsirašinėja informaciją
  936. 2010.03.09
  937. 15
  938. MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
  939. Naudoti kūno kalbą
  940. Vizualizuoti informaciją (skaidrėse, video,
  941. plakatuose ir pan.)
  942. Rekomenduoti naudoti vizualinius
  943. žymėjimo įrankius
  944. Vaizdžiai naudoti raktinius žodžius
  945. MOKINIAI mokosi klausydami...
  946.  geriausiai išmoksta verbalini paskaitų, diskusijų
  947. metu, ar klausydami ką kalba kiti
  948.  informacijos turinį interpretuoja pagal
  949. kalbėjimo toną, tempą, balso tembrą
  950.  rašytinė informacija nėra svarbi tada, kai ji
  951. išgirstama
  952.  lengviau išmokti garsiai skaitant tekstą ar
  953. klausant audio įrašų
  954. MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
  955. Organizuoti grupių diskusijas
  956.  Kviesti svečius kalbėtojus
  957.  Inicijuoti debatus
  958. Naudoti ritmą
  959.  Informaciją iliustruoti muzika
  960. 2010.03.09
  961. 16
  962. MOKINIAI mokosi veikdami, liesdami
  963.  geriausiai išmoksta liesdami, aktyviai tirdami fizinę
  964. juos supančio pasaulio pusę
  965.  jiems gali būti sunku ramiai išsėdėti ilgą laiką
  966. mokantis nuolat reikalingas aktyvumas, patyrimas
  967. Mokymosi stiliai:
  968. KINESTETINIS
  969. MOKYMŲ VEDĖJUI svarbu:
  970.  Kalbą iliustruoti gestais
  971.  Keisti mokymų aplinką
  972.  Teikti užduotis, kurių pagalba būtų galima
  973. konstruoti, modeliuoti, struktūruoti
  974. Mokymosi stiliai:
  975. KINESTETINIS
  976. 2010.03.09
  977. 17
  978. “Formalus autoritetas” – orientacija į turinį; į
  979. mokytoją orientuotas mokymas; mokytojas
  980. atsakingas už žinių pateikimą, mokinys – už
  981. įsisavinimą; neteikia svarbos santykiams tarp savęs
  982. ir besimokančiųjų
  983. “Asmeninio pavyzdžio demonstruotojas” – i
  984. mokytoja orientuotas mokymas, demonstruojant
  985. ir modeliuojant; žiniu ir igudžiu demonstravimas
  986. ir priežiura / konsultacijos besimokantiesiems;
  987. skatina besimokanciuju aktyvuma, atsižvelgia i
  988. ju mokymosi stilius; besimokantieji prisiima
  989. atsakomybe už mokymosi procesa
  990. “Pagalbininkas” – orientuojasi i veiklas; i
  991. besimokantiji orientuotas mokymasis;
  992. daugiausia atsakomybs – besimokantiesiems;
  993. sukuria mokymosi situacijas, kuriose aktyviai
  994. dirba besimokantieji
  995. “Deleguotojas” – mokymosi kontrol ir
  996. atsakomyb perkeliama besimokantiesiems;
  997. besimokantieji patys kuria ir igyvendina savo
  998. mokymosi planus; išmokstama ne tik to, kad
  999. numatyta programoje, bet ir kaip bendradarbiauti
  1000. grupse, ivertinant tarpasmenybinius skirtumus
clone this paste RAW Paste Data